Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. R. 2013-11-18 apie 23.15 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) kieme, prie garažo durų, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju S. A. G., tyčia du kartus iššovė iš savo teisėtai laikomo pistoleto IZH - 71H Nr. POM6752, pataikydamas į nukentėjusįjį S. A. G., kuriam padarė šautinį sužalojimą dešiniame žaste, pasireiškusį dvejomis - įėjimo, išėjimo žaizdomis, atviru žastikaulio lūžiu bei šautinę žaizdą gaktos srityje, tokiu būdu sunkiai sutrikdydamas S. A. G. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. R. pagal jam pateiktus kaltinimus kaltu neprisipažino, ir parodė, kad yra auktojo išsilavinimo, daug metų vadovavo „B“ fabrikui, paskutiniu metu užsiiima laidojimo verslų, yra UAB „C“ akcininkas ir valdybos pirmininkas, turi savigynai išduotą ginklą – pistoletą IŽ. Su S. G. bendraudavo apie 5 metus, S.A. G. jam teikdavo taksisto paslaugas, taip pat atveždavo alkoholinių gėrimų ir maisto. S.A. G. buvo labai paslaugus, vykdydavo jo ir jo žmonos prašymus, todėl jam ir dieną ir vėlavo vakare skambindavo su prašymais. Pačių prašymų nebuvo daug. Tuo metu S.A. G. charakteris ir būdas netrukdė jiems su juo bendrauti. Neigia su S.A. G. kartu gėręs alkoholinius gėrimus. 2013-11-18 jis buvo pakviestas pas tyrėją V. M. paimti mėginius tyrimui ir tyrėja jam pasakė, kad S.A. G. žino, kas yra vagis ir žadėjo tai pasakyti jam asmeniškai. Tyrėja jam pasiūlė susisiekti su S.A. G., kad pasikalbėti dėl vagystės, nes iš jo buvo pavogta apie 40 000 litų. Jis paskambino S.A. G. 2013-11-14 ir pasiūlė S.A. G. pasakyti, kas yra vagis. S.A. G. tada teigė esantis neblaivus, negalintis kalbėti, žadėjo paskambinti, kai išsiblaivys. 2013-11-18 vakare S.A. G. paskambino jam ir pasakė, kad atvažiuos. A. R. bandė atkalbėti S.A. G., tačiau pastarasis užsispyrė atvažiuoti. Jis sutiko, kad S.A. G. atvažiuotų, tačiau pasiėmė ginklą ir išėjo į lauką ir laukė S.A. G.. To pokalbio metu jautė, kad S.A. G. išgėręs, o išgėręs S.A. G. būna agresyvus. Ne kartą jį matė girtą savo namuose, kai šis pas jį atvažiuodavo pasiėmęs taksi vairuotoją. 2013-11-18 vakare jis numanė, kad S.A. G. yra išgėręs, nes nori atvykti naktį ir todėl jautėsi nesaugus, todėl pasiėmė savo ginklą IZH - 71H Nr. POM6752, be to S.A. G. pats buvo pasisakęs, kad sėdėjo kalėjime, kodėl sėdėjo ir kiek laiko, nežino. Ginklą užtaisė, kai išsiėmė iš seifo, ir paliko ant saugiklio, užtaisė ir paliko ant saugiklio. Kada S.A. G. atvažiavo pas jį, šis nurodė kad kaltinamojo žmona pakvietė atvykti ir atvežti degtinės. Atvykus S.A. G., kaltinamojo žmona jau miegojo. S.A. G. atėjo su striuke, sportiniais batais, tvarkingas, negriuvinėjo, jis nebuvo labai girtas, iš jo pusės agresijos nebuvo, taip pat rankose jokių daiktų keliančių kaltinamajam grėsmę neturėjo, tik rankose turėjo 0,5 l talpos butelį degtinės. Jam atvykus namo kiemas nebuvo apšviestas. Kaltinamasis įsileido S.A. G. į garažą, kur jam pasiūlė sėstis ir pasikalbėti. Manė, kad bus kalbama apie vagį. S.A. G. atsisakė sėstis garaže ir brovėsi į saloną, todėl nuėjo ten pirmas, o kaltinamasis iš paskos, nukentėjusysis pasodino į fotelį, tada pastatė butelį ant stalo, nepamena, ar jam pasiūlė gerti. A. R. prašė pasakyti kas vagis, tačiau S.A. G. pasakė, kad nežino. Jam taip pasakius, kaltinamasis S.A. G. liepė važiuoti namo, be to nuo jo jautėsi alkoholio kvapas ir jis nenorėjo klausytis S.A. G. pasakojimų, koks jis yra geras. Tada S.A. G. pradėjo agresyviai elgtis, šaukti, jam grasinti. Dažniausiai S.A. G. būdavo mandagus ir tik šį kartą taip pasielgė. Tuo metu kaltinamasis nebijojo. S.A. G. sakė, kad A. R. užmuš, sunaikins jo turtą, verslą, nes tuo metu jis dirbo valdybos pirmininku UAB „C“, kuri teikė laidojimo paslaugas. Iš visų grasinimų bijojo tik dėl savo gyvybės. Tikėjosi, kad S.A. G. išprašys ir viskas tuo pasibaigs. S.A. G. ėjo iš lėto, keikdamasis, nuėjo pirmas laiptais žemyn į garažą. Atėjus į garažą, S.A. G. pradėjo dar labiau grasinti, puolė jį su buteliu, jau su juo nebuvo įmanoma susikalbėti, todėl kaltinamasis ragino jį išeiti. Tada kaltinamasis, S.A. G. nerimstant, išsitraukė ginklą ir įspėjo, kad jeigu S.A. G. jį puls, tai jis šaus. S.A. G. liepė taip ir daryti. Tada jis ištiesė ranką su ginklu ir pagrasino S.A. G., nes jis laikė rankoje butelį už kakliuko. Tarp jų buvo tarpas apie 80 cm. Tada S.A. G. atsidarė garažo duris ir išėjo į lauką. Kaltinamasis po to įsidėjo ginklą į kišenę ir norėdamas įsitikinti, kad S.A. G. išėjo iš namo kiemo, palaukė apie 10-15 sekundžių ir išėjo pro garažo duris į lauką pasižiūrėti. Jis nesitikėjo, kad S.A. G. gali laukti jo pasaloje, tačiau jam atidarius garažo duris jis pajuto smūgį iš kojos į krūtinę, jis apsvaigo, bet sąmonės, nors jo buvo operuota širdis, neprarado ir nenugriuvo, be to buvo apsirengęs stora striuke ir megztiniu. Dėl smūgio jis pašoko į šoną ir atsidūrė prie garažo durų staktos, tada iš karto išsitraukė ginklą, kurį nukreipė į tą pusę iš kur atėjo smūgis, po to gavo kitą smūgį į ranką, kurioje turėjo ginklą. Mano, kad abu kartus jam buvo spirta iš kairės kojos. Antro smūgio metu ginklas nenukrito, nes užsikabino pirštu už kilpelės. Tada kaltinamasis pasitaisė ginklą ir iššovė į siluetą iš kur atėjo smūgis, žinodamas, kad ten buvo S.A. G., nes manė, kad būtent jis ką tik jam įspyrė. Kai šovė pirmą kartą, ginklas neiššovė, nes buvo ant saugiklio, tada bandė antrą kartą ir iššovė. S.A. G., kuris truputį buvo apšviestas, jokių ženklų, kad jam buvo pataikyta, neparodė, nes butelį tebelaikė rankose, todėl jis pagalvojo, kad nepataikė S.A. G. ir toliau jautė jo grėsmę dėl nukentėjusiojo rankose laikomo butelio bei galvojo, kad S.A. G. dar smūgiuos jam, todėl tada šovė į jį antrą kartą, jam į kojas. S.A. G. suriko keiksmažodį, pasitraukė į šoną link tako ir nulipo nuo bortelio, garažo vartai taip liko pradaryti, iš garažo sklido šviesa. Jis matė, kad S.A. G. ėjo link vartų, tada suprato, kad nukentėjusysis jo jau nepuls, tada išsitraukė telefoną ir paskambino 112, pasakė, kad buvo panaudotas ginklas, iškvietė policiją, policijai nenurodė, kad buvo sužeistų, nes nematė kad S.A. G. būtų sužeistas. Tuo metu S.A. G. išėjo vartus į gatvę ir pradėjo eiti gatve, nuėjo apie 60-70 m., buvo už pušelių, po to grįžo pas jį prie kiemo vartų, kur buvo atėjęs kaltinamasis, ir paprašė pridegti jam cigaretę, tačiau jam nepavyko tai padaryti. Tuo metu atvyjo policija ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes, S.A. G. policijai nurodė, kad nieko jam neatsitiko, tik sakė reikės sugadintą striukę pakeisti. Kaltinamasis pats nurodė, kad panaudojo ginklą, jį pareigūnas iš jo paėmė, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išsivežė S.A. G.. Kaltinamasis savo žmonai apie įvykį pasakė apie 3-4 val. ryto. Apie tai, kad ji pati iškvietė pas juos į namus atvykti S.A. G., sužinojo vėliau. Jo žmona apie S.A. G. praeitį nežinojo. Kaltinamasis leidimą ginklui turi 10 metų, anksčiau nebuvo panaudojęs ginklo. Ginklą panaudojo, nes gynė save nuo užpuolimo. Ikiteisminio tyrimo metu klaidingai nurodė, kad S.A. G. jį puolė lauke, nes buvo labai susijaudinęs, patyręs šoką, dabar teisingai nurodo, kad jį nukentėjusysis pirmiausia užpuolė jiems būnant garaže. Su Valstybinių ligonių kasų ir Sodros ieškiniais nesutinka. Jo ūgis 176 cm. (t.2, b.l. 162-164, 196, t. 3, b.l. 17-18).

Nukentėjusysis S. A. G. parodė, kad yra 8 klasių išsilavinimo, daug metų dirba taksistu, iki įvykio dirbo „Ž“ taksi vairuotoju. A. R. pažįsta apie 10 metų, susipažino per A. R. bendradarbę, kuri buvo A. R. meilužė, nukentėjusysis ją važiuodavo pas A. R. į svečius ir kur nurodydavo. 2013-11-18 vakare jis buvo namuose, apie 22.30 val. paskambino N. R. ir paprašė atvežti degtinės butelį. Jis pastoviai, ir dieną ir naktį, atveždavo R. degtinės, maisto, kaip A. R. patikimas draugas, be to jam atlikdavo įvairias paslaugas – vežiodavo jį, jo žmoną, jų tėvus pas gydytojus, šunį veždavo pas veterinarą, visada kai tik iškviesdavo A. R., net žinojo jo namuose esančią pinigų slėptuvę, jo turimą ginklą, firmos reikalus, nes apie tai jam pasakodavo, jie daug bendraudavo, ne kartą yra kvietęs specialistus išblaivinti A. R., jis surinkdavo besimėtančius pinigus ir atiduodavo A. R., gelbėjo jam, kai šis neblaivus įkrito į baseiną ir susižalojo. 2013-11-18 kol jis rengėsi, jam dar kartą paskambino R. ir pasakė, kad perdavė A. R., kad jis atvyks. N. R. jam pasakė, kad A. R. pasikalbės su juo, kai jis pas juos atvažiuos. Po to S.A. G. paskambino A. R., bet jis nekėlė ragelio. S.A. G. nuėjo pėsčias iki kioskelio, nupirko prašomos atvežti, paskui pas R. į namus nuvažiavo taksi, nes buvo išgėręs 100 g degtinės, nes tą dieną buvo jo dvynio brolio mirties metrinės. Nepažystamas taksistas jį atvežė pas A., vartai buvo atidaryti, garažas irgi, A. R. jo jau laukė garaže, kiemo teritorija buvo apšviesta tiek, kiek švietė gatvės apšvietimas. N. R. nematė, A. R. pakvietė į saloną, pasodino, jis padėjo butelį ant stalo, pradėjo kalbėtis ir nukentėjusysis pasakė A., kad jo pinigų neėmė. Tada A. R. liepė jam pasiimti butelį ir išeiti. Jiedu į lauką ėjo pro saloną, po to laiptukais žemyn į garažą, turėjo išeiti į kiemą. Garaže A. R. pravėrė duris ir jis išėjo į kiemą. Jis ėjo A. R. iš paskos, kol ėjo į lauką, jis jo rankose ginklo nematė. Nukentėjusiajam išėjus į kiemą, buvo nuėjęs apie metrą nuo garažo, kada A. jam pagrasino, kad nušaus, jis nesuprato tai rimtai, tačiau jis stabtelėjo ir atsisukęs pamatė ginklą, jam atsakė, kad jis „sudegins A. R.“ per FNTT, tai yra pasakys jiems apie jo darbelius. Iki tol ginklo kaltinamojo rankose nebuvo, jį nukentėjusysis pamatė tuo metu, kai jis atsisukęs pradėjo A. R. sakyti, kad įduos jį FNTT, kad jis praras darbą ir verslą. Pistoletas buvo rudai juodas, nors buvo naktis, bet yra matęs ginklą anksčiau ir žinojo kaip tas ginklas atrodė. Nežino, ar A. R. buvo išgėręs, bet buvo įsitempęs, susinervinęs. Nukentėjusiajam A. R. anksčiau yra prasitaręs, kad nori pats nusišauti, jis paskutiniu metu dažnai kalbėjo kad nusišaus. A. R., kaip pasakė, taip ir įvykdė iššovė į jį, prieš tai į orą nešovė, ir pataikė jam į dešinę ranką, kulka išėjo kiaurai, po to iš karto buvo kitas šūvis į jį, A. R. pataikė nukentėjusiajam į juosmens sritį, kulka kiaurai perėjo per kirkšnį žemyn. A. R. šaunant jis gerai matė nukentėjusįjį, nes garažo durys buvo labai plačios, atidarytos, šviesa sklido iš jo apšviesdama nukentėjusįjį, ginklas buvo nukreiptas į jį. Šūvio metu A. R. buvo prie garažo durų kažkiek išėjęs į lauką, nukentėjusysis stovėjo tiesiai prieš A., A. stovėjo atsisukęs į jį, nutaikęs ginklą. Kiemo teritoriją papildomai apšvietė gatvės lempa. A. apšvietė iš garažo sklindanti šviesa, tačiau šviesa degė garažo šone, todėl tiesiogiai nešvietė. Po šūvio nukentėjusysis, bijodamas kad daugiau A. nešautų, greitai išbėgo pro vartus į gatvę ir kitoje gatvės pusėje suklupo., tuo metu girdėjo, kaip kaltinamasis paskambino policijai, todėl jis taip pat jos laukė, tikėdamasa pagalbos ir supratęs, kad A. R. į jį daugiau nebešaus. Nukentėjusysis teigia, kad A. R. meluoja duodamas parodymus, nes jis buteliu A. R. negrasino. A. R. atvykus policijai nurodė, kad nukentėjusįjį įtaria vagyste. Atvykusi policija matė, kad jis yra peršautas, kraujavo, todėl iškvietė medikus. Tuo metu policija dar ginklo iš A. R. nebuvo paėmusi. Nukentėjusysis gydėsi KMUK, kur padarė jam kelias operacijas, jos dar bus daromos, nes nepasveiko, iš ligoninės išrašė prieš Kalėdas. Kai jis buvo KMUK jį aplankiusi N. R. jam pasakė, kad ne vieną kartą jos vyras norėjo jį nušauti. Nukentėjusysis negali valdyti dešinės rankos, su ja nieko negali daryti, net parnešti malkų, skauda pilvo apačia, negali ilgai vaikščioti, nes pradeda skaudėti. Praktiškai liko nedarbingas, nors prieš tai buvo sveikas ir stiprus, liko fiziškai sužalotas, jam padaryta moralinė ir materialinė žala. Negali dirbti kitų darbų, tik vairuoti, todėl toliau dirba taksistu. Prašo priteisti neturtinę žalą iki 200 000 litų, nes tiek verti jo skausmai ir dabartinė būsena, jis negali dirbti fizinio darbo, negali gulėti ant dešinės rankos, dar reikalingos operacijos, jam padaryta neturtinė žala pasireiškia dėl sveikatos sutrikdymo, nes jau pusę metų labai skauda. Su A. R. iki tol gerai sutarė, jis jam pasiguosdavo savo gyvenimu, problemomis, ypač kada išgerdavo išsikalbėdavo. Būdavo, kad jis A. R. ir 8 kartus per parą veždavo butelį su užkanda, pirkdavo ir už savus pinigus, vėliau gražindavo, nes vesdavo išlaidų apskaitas, visada atiduodavo, kartais pirkdavo už A. duotus pinigus. Apie vagystę R. namuose sužinojo tada, kai pas nukentėjusįjį atvažiavo kriminalistas ir tai pasakė. Dėl to buvo policijos nuovadoje ir davė parodymus. Jam buvo pateikti įtarimai, vėliau prieš jį buvo nutraukta byla, nes ne jis pavogė A. pinigus. Jis žinojo, kur buvo saugomi A. R. pinigai, nes buvo atvažiavęs su vadinamąja „paslaugėle“ ir A. R. jam padavė 300 litų iš garažo rūsio, kur kaip suprato buvo po dangčiu padėti pinigai tokiems atvejams. Pinigai buvo plastikiniame maišelyje ir įkišti į betono plokštėje padarytą skylę. Po pinigų vagystės A. R. jam pats neskambino. Nukentėjusysis tyrėjai V. M. pasakė, kad turi tris versijas dėl A. R. pinigų vagystės, tačiau jai nenurodė, nes nenorėjo apkaltinti nekaltų žmonių. Apie pinigų vagystę galimai padariusius asmenis išsiaiškino naktiniame kioske, kada barmenė L. pasakė, jog žino, kas pavogė pinigus. Nukentėjusysis 1983 metais jis buvo teistas pirmą ir paskutinį kartą pagal BK 118 str. – 7 metams. Jo ūgis 160 cm (t. 2, b.l. 136, 157-160, 196). Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad akistatos metu 2014-01-23 nurodė, kad jam nėra žinoma, kad A. R. jį nurodė kaip žinojusį apie pinigų vagystę, tačiau policijoje suprato, kad A. R. įtaria jį dėl pinigų vagystės, tada pradėjo spėlioti, kas galėjo tai padaryti. Į A. R. įtarimus nekreipė dėmesio, nes žinojo, kad ne jis pavogė tuos pinigus. Nukentėjusiajam išeinant iš garažo į kiemą, A. R. einant iš paskos ir jam pasakius, kad jis jį nušaus, nukentėjusiajam nebuvo kada paklausti už ką, nes suprato, kad A. R. nori tai įvykdyti. Tada A. R. pasakė, kad supleškins jį per FNTT, dar nematydamas ginklo jo rankose. Ginklą pamatė tik pasakęs nurodytus žodžius. Jeigu būtų matęs pas jį ginklą anksčiau, tai nebūtų sakęs jam, kad supleškins per FNTT. Niekada nesipyko su A. R.. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė skirtingą išgerto alkoholio kiekį, nes dabar yra pasikeitusios mažesnės talpos degtinės butelių talpos iš 250 ml į 200 ml. Kartą buvo pas A. R. ofise, jis buvo užsirakinęs, tada pamatė, kad jo lange šviesa ir langas praviras, priėjo prie lango ir A. R. sakė, kad nusišaus, kad viskas nusibodo. (t. 3, b.l. 16-17).

Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu vykusią akistatą, kaltinamasis A. R. ir nukentėjusysis S.A. G. akistatos metu nurodytas aplinkybes patvirtino (t. 2, b.l. 161)

Liudytoja N. R. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad kaltinamasis jos vyras, ji pažįsta nukentėjusįjį S.A. G., susipažino prieš keletą metų, jis dirba taksistu. S.A. G. kartais atvažiuodavo pas juos kartu pabūti, daugiau bendraudavo su A., tačiau švenčių kartu nešventė. S.A. G. niekada pas juos nenakvojo, buvo, kad išgerdavo su vyru butelį. Buvo toks atvejis, kad S.A. G. padėjo jos susižalojusiam vyrui išlipti iš 1,5 metro gylio baseino, suteikė skubią medicininę pagalbą. Kol jie anksčiau bendravo su S.A. G., ji nieko nežinojo apie jo praeitį, apie tai A. jai nesakė. Santykiai su S.A. G. pablogėjo, kada kažkas juos apvogė. Policija pasakė, kad tai žmogus, kuris gerai pažinojo namą, nes pavogė pinigus, kurie buvo specialioje vietoje, įlįsta per rūsį ir pereita per visą namą jiems miegant, net šuo nesulojo. Nežino, ar S.A. G. žinojo apie tą vietą, kur yra pinigai, ir ar anksčiau galėjo matyti tą vietą. Patys policijai nurodė, kad S.A. G. galėjo būti tas vagis. 2013-11-12 juos išsikvietė tyrėja M., ji paėmė DNR tyrimus ir pasakė, kad buvo išsikvietusi S.A. G., kuris tyrėjai pasakė, kad tikrai žino, kas pavogė pinigus, tačiau jis teigė, kad apie tai pasakys tik patiems R.. Jai susisiekus su S.A. G. telefonu, pastarasis patvirtino, kad tikrai žino, kas pavogė pinigus, todėl ji pasiūlė jam susitikti su jos vyru, konkretaus laiko jam nenurodė. Jos vyras neketino bausti S.A. G. dėl pinigų, nes jie jau buvo praradę viltį juos atgauti. 2013-11-18 S.A. G. ji paskambino į jo asmeninį telefoną, ji vyrui apie šį pokalbį nepasakojo. Po jos skambučio pats S.A. G. paskambino jos vyrui. Vakare 2013-11-18 A. nuėjo į rūsyje esančias dirbtuves, ji su atvykusiu S.A. G. nesusitiko, nes apie 22:30 nuėjo miegoti. Ji miegojo sūnaus kambaryje, kurio langai išeina į priešingą pusę nei įvyko konfliktas, be to buvo išgėrusi vaistų. Tą vakarą ji su vyru buvo dviese namuose. Kitą rytą vyras neminėjo, kad buvo susitikęs su S.A. G., vyras sakė, kad vieną skambutį praleido, nes negirdėjo. Iš ryto vyras pasakė, kad įvyko susišaudymas. Paskambino S.A. G. ir jis pasakė, kad jam sugipsavo ranką, ir kad šovė į jį jos vyras du kartus. Jai A. papasakojo, kad jam paskambino S.A. G. ir paprašė susitikti, nes turi svarbių duomenų. Kai S. atvažiavo, tada jos vyras paklausė, ką jis gali pasakyti. S.A. G. pasakė, kad nieko nežino, tada vyras paprašė jo išeiti, jis atidarė garažo vartus ir S.A. G. spyrė koja į krūtinę vyrui, vyras priduso. Vyras šovė į S.A. G., prieš tai dar S.A. G. trenkė vyrui per ranką. Jos vyras turi savo ginklą, turi leidimą pistoletui. Pistoletas būdavo toje pačioje patalpoje, kur buvo ir pinigai. Jai vyras nepasakojo kada pasiėmė ginklą. Ji ryte nematė kraujo kieme. Matė vyro rankos sužalojimą, nematė ant krūtinės mėlynių. Su vyru ji pragyveno 39 metus, jis niekada nebuvo pakėlęs prieš ją rankos, net žodžiais nėra grasinęs, jis yra ramaus ir gero būdo, neturėjo problemų su alkoholiu, bet yra tekę kviesti medicininę pagalbą, kad išsiblaivytų. Vyras yra turėjęs širdies operaciją, buvo problemų su stuburu, po šio įvykio jis negalėjo keltis, mano, kad smūgis į krūtinę galėjo kelti sveikatai pavojų. (t. 2, b.l. 134-136)

Liudytoja L. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo nuo 2011-2012 metų, jokių kitų santykių su juo neturėjo. Vyras veždavo A. R. alkoholio, reikėjo pabendrauti su A. R., nes nukentėjusysis kaltinamajambuvo kaip auklė. A. R. skambinėdavo po kelis kartus per naktį ir prašydavo alkoholio, verkdavo, sakydavo, kad nusižudys negavęs alkoholio. S.A. G. alkoholį pirkdavo iš savo pinigų, bet vėliau A. R. atiduodavo pinigus. Jos vyras važiuodavo ir dieną, ir naktį pas A. R., A. R. visada atsiskaitydavo. Jai nepatiko, kad vyras važinėja naktimis, prašydavo, kad nevažiuotų. 2013-11-18 buvo apie 22.30 val., kai jie atsigulė miegoti ir paskambino A. žmona į mobilų jos vyrui, paprašė atvežti alkoholio. Jos vyras paklausė N. R., ar A. R. žino apie tai, kad atvažiuos, ši pasakė, kad žino. Tą vakarą vyras buvo išgėręs, nes buvo brolio mirties metinės, jie kartu išgėrė mažesnės talpos butelį degtinės. Ji prašė vyro nevažiuoti, bet vyras išėjo iki naktinės parduotuvės, pasiėmė taksi ir nuvažiavo pas A. R.. S.A. G. jai paskambino ryte iš ligoninės ir pasakojo, kad A. R. pasitiko jį, jie pasikalbėjo ir A. R. jį išvarė, jis išėjo iš garažo, tada A. R. šovė į jį. Po įvykio vyras sunkiai sveiko, buvo sunku miegoti, nes buvo metaliniai įtvarai, galėjo miegoti tik ant nugaros. Nežino dėl ko A. R. šovė, bet pas juos buvo nesutarimas dėl pinigų – jos vyrą A. R. kaltino pavogus pinigus. Ji žino, kad jokių pinigų jos vyras nevogė, buvo pasitikėjimas. Žinojo, kad A. R. turėjo ginklą, nes mėtėsi pas jį automobilyje. Nežino, ar jos vyras žiūrėjo ginklą, šovinių nematė. Liudytoja parodė analogiškai ir savo parodymuose duotuose ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01705-13, kuri buvo prijungta prie šios bylos (t. 1, b.l. 83), kurie teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti. (byloje Nr. 65-1-01705-13, t. 1, b.l. 83). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja parodė, kad jos vyras pasakojo, kad šūktelėjo jam A., kad šaus, ir šovė, kada jis atsisuko. A. R. žinojo, kad vyras atvažiuos į jo namus, nes A. žmona pakvietė vyrą, todėl mano, kad norėjo nušauti jos vyrą. Dėl sužalojimų vyras dabar nieko negali padėti buityje, pergyvena, kad neteko darbingumo, jaučiasi kaip nepilnavertis. Su viena ranka nieko negali padaryti nuosavame name, nei malkų sukapoti, nei kitus vyriškus darbus dirbti. A. R. nebuvo atvykęs atsiprašyti. Jos vyrui nenustatytas neįgalumo laipsnis, nes nėra pakankamo procento neįgalumui. Šiuo metu jos vyras dirba taksi vairuotoju. Alkoholis jos vyrui nesukelia agresyvumo. Patvirtino, kad buvo atvejis, kada jos vyras vežė šunį pas gydytojus, vežė močiutę į prieglaudą, jos vyrui duodavo pinigų, kad nupirktų valgyti močiutei (t. 3, b.l. 15-18).

Liudytoja V. G.-M. parodė, kad A. R. ir S.A. G. jai tapo žinomi, kai dirbo tyrėja, kur A. R. buvo nukentėjęs nuo vagių, ten S.A. G. buvo tik liudytojas, o ne įtariamasis. Nustatyta, kad buvo įsibrauta į A. R. namą ir pavogti pinigai. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. R. nuomonė buvo ta, kad pavogti galėjo arba S.A. G., arba jo sūnus, nes jie žinojo apie slėptuvę. A. R. taip pat manė, kad S.A. G. dukros draugas galėjo paimti pinigus ir jis buvo ieškomas. S.A. G. įtarimo nepateikė, nes nebuvo pakankamai duomenų, kad būtų galima juos pateikti. S.A. G. tada ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, kad atlikdavo „paslaugėlės“ A. R. ir neturėjo tikslo vogti, nes nenorėjo prarasti kliento. S.A. G. taip pat sakė, kad nenori atskleisti, kas galėjo tai padaryti, nes įtaria kelis asmenis, bet nenori apkaltinti nekaltų žmonių ir dėl to jam reikia pasikalbėti su pačiu A. R.. A. R. apie tai pasakė, mes norėjo padėti vykstančiam tyrimui. (t. 2, b.l. 160-161).

Liudytoja R. Č. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, atliko ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo, kur kaltinamasis A. R., nukentėjusysis S.A. G.. Juos abu yra mačiusi pas tyrėją Vaidą kai ji atliko procesinius veiksmus su šiais asmenimis, tačiau tyrime nedalyvavo, nes tai ne jos byla. Galimai apklausos metu yra nurodyta, kad S.A. G. spyrė A. R. ir jam buvo sužaloti pirštai. Buvo atlikta ekspertizė, ji yra prie jos ikiteisminio tyrimo medžiagos, buvo pridėtos kopijos. Visi ikiteisminio tyrimo veiksmai užprotokoluoti, jų atlikimą derina su prokuroru, kontroliuojančiu ikiteisminį tyrimą. Akistata buvo atlikta (t. 2, b.l. 161).

Liudytojas S. L. ir K. B. parodė, kad įvykis galimai buvo Ringauduose, kada buvo peršautas žmogus. Jie tuo metu dirbo patrulių rinktinėje, įvykio gerai neprisimena. Todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinti liudytojo S. L. ir K. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-01705-13 metu, kur jie parodė, kad 2013-11-18 iš Kauno apskrities VPK budėtojo apie 23 valandą radijo ryšiu gavo pranešimą, kad Kauno rajone, Ringauduose, gatvės pavadinimo ir namo numerio nepamena, yra peršautas žmogus. Kadangi tuo metu dirbo netoli Ringaudų - tai netrukus nuvyko budėtojo nurodytu adresu. Atvykus nurodytu adresu pamatė, kad prie kiemo vartų stovi du vyriškiai, kurie juos, išlipusius iš tarnybinio automobilio abu pasitiko. Tuo metu vyriškiai tarpusavyje šnekučiavosi, buvo vienas šalia kito, negirdėjo, kad pyktųsi ar dėl kažko ginčytųsi. Priėjus prie vyriškių pamatė, kad vienas iš jų ranka laiko kitą ranką ties alkūne, šiek tiek aukščiau. Kraują pamatė vėliau, kai pašvietė žibintuvėliu, vaikščiodami po kiemą pamatė kelis galimai kraujo lašus ant kiemo grindinio. Vienas vyriškis pasisakė, kad jis - sužalotas, o kitas vyriškis pasisakė, kad jis šovė. Vyriškiui, kuris pasisakė, kad šovė, buvo nurodyta pateikti ginklą. Minėtas vyriškis iš kažkurio tuo metu dėvėto drabužio kišenės ištraukė ir K. B. padavė pistoletą (pavadinimo nepamena), kuris buvo panašus į kovinį. Kažkuris pasakojo, jog tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad namo savininkas nenorėjo vartoti su atvykusiu vyriškiu alkoholio ir bandė jį išvaryti iš namų ir tada įvyko muštynės, ko pasėkoje buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Peršautąjį vyriškį pasisodino į tarnybinį automobilį, kad jis nenualptų, o tą, kuris šovė lyg įsodinome į tarnybiniame automobilyje įrengtą laikino sulaikymo kamerą, tačiau to tiksliai nebepamena. Kuris buvo peršautas - tai akivaizdžiai buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas ir kiek pamena - tai buvo minima, kad jis atvažiavo su savimi turėdamas kažkokio alkoholinio gėrimo butelį. Vyriškis, kuris šovė iš pažiūros buvo blaivus. Kai atvyko Kauno rajono PK operatyvinė grupė, ekspertas, jis kartu su K. B. išvažiavo. Kiek pamena - tai iš vyriškių pasakojimo suprato, kad šaunamasis ginklas buvo panaudotas įvykus konfliktui, dėl jiems nežinomų priežasčių. (byloje Nr. 65-1-01705-13, t. 1, b.l. 84-85, 86). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojai juos patvirtino (t. 3, b.l. 14, 28). 65-1-01705-13, t. 1, b.l. 86).

Iš 2013-11-19 įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad įvykio vieta, yra (duomenys neskelbtini) kieme, apie 2,50 m. nuo garažo vartų ir 1,75 m. atstumu nuo namo sienos, rasta tuščia šovinio tūtelė, kuri paimta. Apie 6 m. nuo garažo vartų link išvažiavimo iš kiemo yra šulinys, uždengtas metaliniu dangčiu. Apie 25 cm nuo šulinio dangčio rasta rausvos spalvos dėmė, kurios pavyzdys paimtas (t. 1, b. l. 20-25).

Iš 2013-11-19 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad įvykio vietoje – įvažiavimo dešinėje pusėje tarp gatvės ir tvoros, ant vejos prie pušaitės rastas ir paimtas 0,5 litro talpos uždarytas degtinės butelis su bespalviu skysčiu. Ant butelio matosi raudonos spalvos dėmės. Taip pat raudonos spalvos dėmės rastos ir ant asfalto Sakalų g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Paimtos raudonos spalvos dėmių nuoplovos (t. 1, b. l. 26-32).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G273/14(02) matyti, kad S.A. G. nustatyta šautinis sužalojimas dešiniame žaste, pasireiškęs dvejomis – įėjimo, išėjimo žaizdomis, atviru žastikaulio lūžiu; šautinė žaizda gaktos srityje. Medicininiuose dokumentuose sužalojimai aprašyti, kaip šautiniai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis t.y. pistoletu. Medicininiuose dokumentuose duomenų apie svetimkūnių buvimą, nėra. Medicininiuose dokumentuose duomenų apie žaizdų vaizdą (dydį), nėra. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių galima teigti, kad dešinio žasto bei gaktos sužalojimai galėjo būti padaryti vieno (ar daugiau) šūvio (ių). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktu dešinio žasto kiaurinis šautinis sužalojimas su dešinio žastikaulio atviru lūžiu laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Gaktos sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 160-161).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3032/13(02) matyti, kad A. R. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos II-V pirštų srityse, odos nubrozdinimas V piršto srityje padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis vieno smūgio pasėkoje Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 34).

Ekspertas Gregoire Abi Chaker apklaustas teisme parodė, kad davė išvadą pagal tyrėjos R. Č. pavedimą. Jam buvo pristatyta S. A. G. ligos istorijos iš KMUK bei Kauno Šilainių poliklinikos asmens sveikatos istorija, pateikė atsakymus į užduotyje pateiktus klausimus. Buvo nustatyti dešinio žasto sužalojimas lateraliniame paviršiuje – kulkos pėdsakas, gaktos srityje buvo šautinė žaizda. Nustatytas šautinis sužalojimas su įėjimu ir išėjimu bei atviras žastikaulio lūžis, nes žaizda turi atvirą ryšį su aplinka, taip pat nustatytas šautinis sužalojimas gaktos srityje. Tai atitinką sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas mechanizmas - šautinis, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Galėjo būti vienas šūvis, kuris pataikė į žastikaulį ir gaktą, nes nėra išėjimo kanalo iš gaktos., t.y. tokių duomenų nėra medicininiuose dokumentuose. Galėjo išeiti kulka iš žasto ir pataikyti į pilvą, nes kulka yra greita, o ginklas galingas. Dėl kulkos, jos greičio ir kokius sužalojimus galėjo padaryti gali atsakyti kiti specialistai. Gaktos sąvarža yra pilvo priekyje, kur jungiasi dubens kaulai, tai yra pilvo apatinėje dalyje. Medicininiuose dokumentuose apie kulkos buvimą kūne duomenų nėra. Jeigu bus kiauryminis sužalojimas dėl gaktos be vidaus organų sužalojimo, tai sveikatos sutrikdymo masto nepasikeis. Pagal rando vaizdą sėdmenyse, negalėtų pasakyti, ar tai buvo padaryta to įvykio metu. Dėl žastikaulio lūžio medicininiuose dokumentuose yra nurodyta, kad buvo atliktas rentgenas ir nustatytas skeveldrinis žastikaulio lūžis, tiksliai nebuvo parašyta kaip tai atrodė, kartais būna skylė kaule, kartais būna, kad paliečia kaulą ir padaro skeveldras, bet visais atvejais buvo suardytas kaulo vientisumas, nes kulka sužalojo kaulą. Skeveldrinis kaulo lūžis yra kaulo fragmentas atsiskyręs nuo kaulo. Jeigu tik lūžis, kai dalis kaulo pažeista ir nebūtų kontakto su išore, tada būtų neatviras lūžis ir būtų nesunkus sveikatos sužalojimas, tačiau šiuo atveju yra kitaip, nes yra atviras lūžis ir kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sužalojimas. Ryšys su išore reiškią infekcijos rizika, kuri patenka per odą, nes išoriniam orui yra galimybė patekti į žaizdą, vėliau per audinius išoriškai infekcija gali patekti į vidinius audinius. Nėra abejonių, kad tai sunkus sveikatos sužalojimas. Kaltinamasis buvo apžiūrėtas 2013-11-20 dieną, 14.10 val., buvo nustatyta kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, antro piršto viso pirštikaulio srityje, nustatyta penkto piršto kraujosruva pirštikaulio pamatiniame paviršiuje. Nors kaltinamasis teigė, kad buvo trauma į krūtinės sritį, bet nustatyta, kad nebuvo sužalojimų. Kraujosruvos rankoje buvo dėl kontakto, jos buvimas rodo, kad buvo kontaktas, tačiau kraujosruvos nebuvimas, dar nereiškia, kad nebuvo kontakto. Kaip dėl elgesio po smūgio, tai gali atsakyti psichiatras. Rūbai priima visą smūgio jėgą, kuri nebuvo tokia didelė ir smūgis nesuplėšė kraujagysles (t. 2, b.l.194-196).

Iš 2014-07-29 Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės R.Raulynaitienės nutarimo, kuriuo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-01705-13 dėl grasinimo nužudyti A. R. pagal BK 145 str. 1 d. matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo S. A. G. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo. Nutarime nurodytus daiktus - 2013-11-19 patrulio K. B. pateiktą pistoletą IZH 71H, 9 mm Browning, Nr.POM6752, kurio vamzdyje buvo įvestas 9 mm šovinys su tuščia dėtuve; 2013-11-19 A. R. pateiktą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą Nr.1545, išduotą 2009-03-13; pistoleto dėtuvę, kurios galiniame dangtelyje iškaltas Nr.6752 su 4 vnt. 9mm šovinių; 2013-11-19 A. R. pateiktą rudos spalvos languota vilnonę striukę, tamsiai mėlynos spalvos džinsines kelnės „Dalat‘s“; 2013-11-19 S.A. G. pateiktas juodos spalvos medžiagines kelnes, pilkos spalvos megztinį, medžiaginę striukę, kadangi jie yra reikšmingi atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr.65-1-00081-14 dėl A.S. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo, išskyrus penkis šovinius, kurie buvo panaudoti atliekant balistinį tyrimą, perduoti prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr.65-1-00081-14 (t. 1, b. l. 37-42).

Iš 2014-05-09 teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1090(14) su nuotraukomis matyti, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos .380 kalibro pistoletas „IZH-71H“ Nr. POM 6752, skirtas šaudyti .380 ACP (9 mm) kalibro trumpais Brauningo šoviniais. Tirti pateikta tūtelė yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro trumpo Brauningo šovinio šauta tūtelė. Tirti pateiktų nukentėjusiojo S. A. G. drabužių - striukės, megztinio ir kelnių pažeidimai yra šautiniai, padalyti kulkomis, turinčiomis vario lydinio apvalkalus. Nustatyti, kokio kalibro (skersmens) kulkomis buvo padaryti šie šautiniai pažeidimai negalima, nes minkštuose, tampriuose, elastinguose objektuose, tame tarpe ir įvairiuose drabužiuose, esančių kiaurinių pažeidimų išmatavimai tiksliai neatitinka juos padariusių kulkų (sviedinių) išmatavimų. Nukentėjusiojo drabužių pažeidimai buvo padaryti dviem šūviais. Vienu šūviu buvo padaryti striukės ir megztinio pažeidimai dešiniojo peties srityje su kulkos įėjimo anga - striukės pažeidimu, pažymėtu „1“, ir su kulkos išėjimo anga (vieta) megztinio ir striukės pažeidimais, pažymėtais „3“. Šis šūvis buvo padarytas šaunant iš artimo atstumo, kuris šaunant iš tirti pateikto .380 kalibro pistoleto „IZH-71H“ Nr. POM 6752, yra 5 - 10 cm, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties. Šio šūvio kryptis, vertinant pagal kulkos ėjimo ir išėjimo angų (vietų) išsidėstymą, buvo iš kairės į dešinę, nežymiai iš priekio atgal ir nežymiai iš viršaus žemyn, nukentėjusiojo striukės atžvilgiu. Kitu šūviu buvo padaryti striukės, megztinio ir kelnių pažeidimai su kulkos įėjimo anga (vieta) - striukės, megztinio ir kelnių pažeidimais, pažymėtais „4“, ir su kulkos išėjimo anga nugariniame kelnių paviršiuje - pažeidimu, pažymėtu „5“. Šis šūvis buvo padarytas šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Šaunant iš tirti pateikto pistoleto šis šūvio atstumas yra 80 cm ir didesnis, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties. Vertinant pagal kulkos įėjimo ir išėjimo angų (vietų) išsidėstymą, šio šūvio kryptis buvo iš priekio atgal ir nežymiai iš viršaus žemyn nukentėjusiojo kelnių viršutinės dalies atžvilgiu. Tirti pateikta 9 mm kalibro trumpo Brauningo šovinio tūtelė buvo šauta tirti pateiktame .380 kalibro pistolete „IZH-71H“ Nr.POM6752 (t. 1, b. l. 44-51).

Iš 2014-01-22 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr.20-4-IS1-79 matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra B kategorijos šaunamasis ginklas. Tai Rusijos pramoninės gamybos graižtvinis pusiau automatinis 9 mm kalibro (sin. 380 ACP, 9mm Br.) pistoletas IZ 1-7III Nr. POM6752, skirtas šaudyti 9 mm kalibro Browning tipo šoviniais. Penki tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys. Tai pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo Browning tipo šoviniai. Jie skirti pramoninės gamybos 9 mm kalibro B kategorijos ginklams - pistoletams. Šie šoviniai tinka pistoletui IZH-71H Nr. POM6752 (t. 1, b. l. 53-54).

Specialistas Tomas Vaičiulis parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK kriminalistinių tyrimų skyriuje, atlieka balistines ekspertizes. Pagal turimą medžiagą ir rastų pistoleto IZ 1-7III Nr. POM6752tūtelių vietą – išsibarstymą, negalima nustatyti iš kurios vietos kaltinamasis šovė į S.A. G.. Durų plokštumoje nėra šautinių pažeidimų. Nėra galimybės nustatyti kokia kryptimi buvo šauta, nes nėra nejudančių objektų, kurie būtų pažeisti šūvio, jie galėjo stovėti bet kaip. Šūvio metu A. R. ir S. G. stovėjo vienas priešais kitą. Ginklo IZH šovinio tūtelė po šūvio standartiškai išlekia apie 10-12 metrų. Taip teigia iš savo patirties, atliktų tyrimų nėra. Ginklas neturi medžio apdailos, yra plastikinė apdaila (t. 2, b.l. 197).

Iš 2014-09-15 tarnybinio pranešimo Nr. 20-65-PR5-1388, matyti, kad išanalizavus duomenis, gautus vykdant 2014-04-23 nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija) nustatyta, jog:

1. 2013.11.14 11:45:55 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (A. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambutis praleistas.

2. 2013.11.14 11:49:08 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (A. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 142 s.

3. 2013.11.18 22:33:46 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 374 s.

4. 2013.11.18 22:47:57 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 19 s.

5. 2013.11.18 22:49:01 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.) skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (A. R.). Skambučio trukmė 92 s.

6. 2013.11.18 22:54:00 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 22 s.

7. 2013.11.18 23:52:33 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 29 s.

8. 2013.11.19 01:40:10 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 6 s.

9. 2013.11.19 01:41:52 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 8 s.

10. 2013.11.19 11:15:28 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 812 s. (b.t.1, b. 66, 69-85, 86).

Iš asmens blaivumo testų matyti, kad 2013-11-19 00:39:50 val. A. R. nustatytos 0,00 promilės alkoholio, o 2013-11-19 03:25:17 S.A. G. nustatytos 1,41 promilės alkoholio (t. 1, b. l. 58, 59).

Iš 2015-02-25 apžiūros protokolo matyti, kad teismo pavedimu buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini). (t. 2, b.l. 108-116).

Iš 2015-02-25 teismo pavedimu atlikto kaltinamojo A. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atliktas kaltinamojo A. R. parodymų patikrinimas įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini) dėl 2013-11-18 apie 23:15 val. įvykio, kurio metu buvo sužalotas S.A. G., aplinkybes (t. 2, b.l. 118-122).

Iš 2015-02-25 teismo pavedimu atlikto nukentėjusiojo S. A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atliktas nukentėjusiojo S. A. G. parodymų patikrinimas įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), dėl 2013-11-18 apie 23:15 val. įvykio, kurio metu buvo sužalotas S.A. G., aplinkybes (t. 2, b.l. 118-122).

Iš Kauno apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus 2015-03-18 rašto Nr. 20-S-50272 matyti, kad 2013-11-18 Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. 0113000627544 „Dėl konflikto“, o pranešimą dėl šio įvykio 2013-11-18 23.59 val. perdavė vyras, prisistatęs A. R., kurio tel. (duomenys neskelbtini), kompiuterinė laikmena, kurioje buvo įrašyti 2013-11-18 pranešimai telefonu sunaikinta praėjus 60 parų saugojimo terminui (t. 2, b.l. 144-149).

Iš 2013-06-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-00849-13 pagal BK 178 str. 2 d. (dėl pinigų vagystės iš A. R. namų), kur fotonuotraukose užfiksuota garažo dalis (t. 2, b.l. 166-182).

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jei jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, jis numato tokią galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, ir tokių padarinių nori arba lieka abejingas numatomiems sunkiems padariniams. Taigi baudžiamoji atsakomybė už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą kyla esant tiesioginei tyčiai (kuri gali būti apibrėžta ar neapibrėžta) ar netiesioginei tyčiai.

Teismas konstatuoja, kad byloje neginčijamai yra nustatytos šios aplinkybės, t.y. kaltinamasis A. R., žinojo, jog 2013-11-18 vakare į jo namus atvyks nukentėjusysis S. A. G., ką įrodo tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų N. R. ir L. G. bei byloje esanti rašytinė medžiaga - 2014-09-15 tarnybinis pranešimas Nr. 20-65-PR5-1388. Kaltinamasis A. R. parodė, kad jis iki atvykstant S. A. G. išsiėmė iš seifo ginklą, jį užtaisė ir laukė atvykstant S. A. G., kurį pasitiko kieme prie savo namo vartelių. Byloje taip pat nustatyta, kad į S.A. G. buvo šauta du kartus ir šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada. Tuo tarpu kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, dėl 2013-11-18 susitikimo iniciatoriaus, įvykių eigos nukentėjusiajam S.A. G. atvykus pas A. R., šūvio aplinkybių, išsiskyrė.

Kaltinamasis savo veiksmus vertina kaip būtinąją gintį, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas būtinosios ginties sąlygomis. Vadovaujantis BK 28 str. 2 d. asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Vien asmens baimė, kad jį gali pulti, nesant realios puolimo grėsmės, nereiškia, jog atsiranda būtinosios ginties situacija, suteikianti asmeniui teisę į gynybą. Asmeniui įstatymas suteikia teisę gintis ne nuo, jo manymu, pavojingų asmenų, bet nuo tokių asmenų pavojingų kėsinimųsi. Kėsinimasis akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-537/2014, 2K–545/2014, 2K-73-697/2015).

Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012). Aplinkybę, jog kėsinimasis (ar jo grėsmė) yra toks, nuo kurio galima būtinoji gintis, gali patvirtinti ir anksčiau, t. y. iki tokio kėsinimosi padaryti besikėsinančiojo ar kitų, su juo susijusių asmenų, nusikalstami veiksmai. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012).

Atsižvelgiant į esamą teismų praktiką teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. R. veiksmuose nebuvo būtinosios ginties požymių. Teismas kaltinamojo A. R. versiją, kad 2013-11-18 susitikimas įvyko S. A. G. iniciatyva, atmeta kaip nepagrįstą kitais byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusysis S. A. G. parodė, kad 2014-11-18 vakare atvyko dėl to, kad jam paskambino kaltinamojo A. R. žmona ir paprašė atvežti degtinės butelį, vėliau dar kartą paskambino ir patikino, kad A. R. laukia S.A. G., o po šio skambučio, S. A. G. skambinęs A. R. pasitikslinti, tačiau pastarasis pirmą kartą neatsiliepė, atsiliepė tik antrą kartą ir patvirtino jo laukiantis. Būtent tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t.y. liudytojos N. R. parodymai, kad ji skambinusi S. A. G. ir siūliusi pasikalbėti su jos vyru apie A. R. pinigų vagystės aplinkybes bei 2014-09-15 tarnybinis pranešimas Nr. 20-65-PR5-1388, kuriame užfiksuota, kad N. R. į S.A. G. telefoną skambino 2013-11-18 22:33, 22:47. Šiame dokumente užfiksuotas tik vienas S. A. G. skambutis kaltinamajam, t.y. neužfiksuota, kad pirmą kartą A. R. neatsiliepė į skambutį, tačiau šis netikslumas nėra laikytinas esminiu, nes visos kitos S. A. G. nurodytos aplinkybės atitinka bylos duomenis.

Esant šioms aplinkybėms teismas vertina, kad 2013-11-18 susitikimą iniciavo pats kaltinamasis A. R. arba jo žmona, todėl jo versija, kad ginklą pasiruošė dėl to, kad S. A. G. pats norėjo su juo susitikti, skambino vėliu paros metu ir akivaizdžiai neblaivus, nepatvirtinta, nes užfiksuota, jog A. R. žmona pirmoji paskambino S.A. G. ir skambino vėliu paros metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos toks bendravimas, ne tik telefonu, bet ir betarpiškai, S.A. G. vykdant R. „paslaugėlės“ A.S. G. ir R. buvo įprastas. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis A. R. nurodė, kad S.A. G. būdamas neblaivus yra agresyvus, tačiau nepaisant to, jis laukė jo atvykstant ir įsileido į savo namus, nurodė, kad jo nebijojo S.A. G. šiam atvykus taip pat nurodė, kad iki tol S. A. G. pavesdavo vykdyti įvairius prašymus. Liudytojos N. R. ir L. G. taip pat parodė, kad S. A. G. girtumas nesukdavo jo agresijos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats kaltinamasis parodė, kad iki įvykio prieš kelias dienas buvo skambinęs S.A. G., kviesdamas ji atvykti, tačiau šis atsisakęs motyvuodamas savo neblaivumu, todėl tai tik dar kartą patvirtina nukentėjusiojo S. A. G. parodymus kad susitikimas vyko ne jo iniciatyva, juolab, kad S. A. G. 203-11-18 irgi buvo neblaivus, ko jis pats ir neneigia.

Konstatavus šias aplinkybes, kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog liepus nukentėjusiajam S.A. G. išeiti, jis pradėjo triukšmauti ir grasinti, o jiems išėjus į garažą, kur S. A. G. veika suintensyvėjo, t y. jis mojavo rankoje turimu degtinės buteliu, nors gali būti vertinamos kaip realus, tačiau negali būti vertinamas kaip pavojingas ir akivaizdus kėsinimas į kaltinamojo A. R. gyvybę. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra stambaus kūno sudėjimo, jo ūgis yra 176 cm, tuo tarpu nukentėjusysis, kuris yra smulkaus kūno sudėjimo, jo ūgis 160 cm. Kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, o nukentėjusysis apsvaigęs nuo alkoholio, taigi kaltinamasis būdamas blaivus galėjo suvokti, kad neblaivaus asmens judNors kaltinamasis nurodė, kad iššovė todėl, kad S. A. G. jam spyrė į krūtinę, išėjus patikrinti ar jis pasišalino iš kiemo, t.y. išsigandęs dėl savo gyvybės, tačiau remiantis teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3032/13(02), pažymėtina, kad sužalojimai krūtinėje nepadaryti, be to, net ir buvus šiam smūgiui, ekspertas G. A. Chaker nurodė, kad drabužiai galėjo sugerti smūgio jėgą, ko pasekoje nėra matomi sužalojimai ant kūno, todėl teismas kritiškai vertina kaltinamojo nurodytas šio smūgio pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis S. A. G. parodė, jog vienintelis jo grasinimas buvo įskųsti kaltinamąjį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kurio nebūtų sakęs, jei būtų matęs, kad A. R. turi ginklą. Be to nukentėjusysis parodė, kad spyrė kaltinamajam, tačiau siekdamas išmušti ginklą iš jo rankų, ko padaryti jam nepavyko. Spyrį į ranką patvirtina ta pati specialisto išvada. S. A. G. taip pat nurodė, kad nebuvo užsimojęs buteliu ir atsisuko į A. R. tik todėl, kad šis nurodė jį nušausiantis. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes dėl nurodytos įvykio eigos jo parodymai buvo nuoseklūs, taip pat jis pakankamai nuosekliai aiškino visas įvykio aplinkybes, kurias patvirtina ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo parodymai teismo vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Dėl būtinosios ginties sąlygų, t.y. pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, egzistavimo, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad jų nebuvo ir antro šūvio metu, kuomet buvo padarytas sužalojimas gaktos srityje. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad pirmas šūvis buvo iš artimo atstumo, kuris yra 5 - 10 cm, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties, kuriuo buvo pataikyta į žastikaulį. Todėl teismas mano, kad kaltinamojo A. R. teiginys, jog jis manė nepataikęs į S. A. G., vertintinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad pats A. R. nurodė, jog iššovė vien todėl, kad nukentėjusysis vis dar laikė rankoje butelį, tačiau dėl anksčiau padaryto sužalojimo, akivaizdu, kad S.A. G. negalėjo juo užsimoti, todėl konstatuotina, kad antro šūvio metu nebuvo nei vienos būtinosios ginties sąlygos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. S.A. G. atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo A. R. veikoje nebuvo būtinosios ginties sąlygų. Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir duoti teisiamųjų posėdžių metu teismo vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Jis numato, kad iššovus šūvį į bet kurią kūno vietą galima žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes taip pat ir į tai, kad kaltinamasis A. R. tikslingai pasiruošė ginklą iš anksto laukdamas nukentėjusiojo, darytina išvada, jog jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.