Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas 2021 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 27 paromis arešto. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 18 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai 18 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. 2022 m. liepos 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai 18 dienų.

Bausmės pradžia – 2022 m. rugpjūčio 22 d., pabaiga – 2024 m. sausio 7 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 mėnesių 13 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė (duomenys neskelbtini) skundžia Komisijos nutarimą, prašo tenkinti skundą ir Komisijos nutarimą pakeisti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika Pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Akivaizdu, jog nuteistasis deda nepakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi rizika per tą laiką nei kiek nepakito. Išlikę kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti ir tokiu būdu juos eliminuoti, tam kad nekiltų abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, išryškėja teisės pažeidimų sunkėjimas, buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ankstesni teistumai, švelnesnės bausmės, nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, jis toliau nusikalto, taigi akivaizdu, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles, nėra pagrindo tam, kas leistų daryti pagrįstą nuomonę, jog lygtinai paleidus asmenį, jo nusikalstamas elgesys nebepasikartos ir jis daugiau nebepažeis įstatymų. Nuteistojo darbinė patirtis menka, specialybės neturėjimas, išlieka gana dideliu kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis negeba įvardinti neigiamų savybių, kurias norėtų pakeisti, dalinai geba įvardinti savo problemines sritis, negeba nustatyti aiškių žingsnių, kurie padėtų pasiekti esminių asmenybės pokyčių. Toks nuteistojo požiūris kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Nuteistasis šiuo metu neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas. Sutinkama, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmė elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau paminėtos aplinkybės, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis M. P. atsiliepimo į prokurorės skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad M. P. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą M. P. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika su vyraujančiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Pritartina prokurorės skundo argumentui, kad ši rizika BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme nėra sudaranti pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nustačius tokią riziką, reikalinga įvertinti koks asmens nusikalstamo elgesio pokytis yra stebimas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir ar tas pokytis sudaro pagrindą spręsti, jog asmuo yra padaręs tokią akivaizdžią pažangą, kuri leistų spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų aktualus. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvus, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėta riziką valdyti. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, kas leidžia teismui spręsti apie nuteistojo daromą pažangą.

Nors savo skunde prokurorė nurodo, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, išryškėja teisės pažeidimų sunkėjimas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės ir tai nepadarė įtakos nuteistojo elgesiui, tačiau teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pripažįsta, kad nuteistojo ankstesnės nusikalstamos veikos, administraciniai pažeidimai, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymas charakterizuoja nuteistąjį kaip praeityje linkusį nusikalsti, kas ir buvo įvertinta teismo priimant šiais klausimais procesinius sprendimus. Taip pat teismas pažymi, kad asmens padarytų nusikaltimų pobūdis bei sunkumas, ankstesnių bausmių susijusių su laisvės atėmimu taikymai ir (ar) bausmės vykdymo atidėjimai neužkerta kelio nuteistajam tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Dar vienas prokurorės argumentas – nuteistojo požiūris kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo darbinė patirtis menka, specialybės neturėjimas, išlieka gana dideliu kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis negeba įvardinti neigiamų savybių, kurias norėtų pakeisti, dalinai geba įvardinti savo problemines sritis, negeba nustatyti aiškių žingsnių, kurie padėtų pasiekti esminių asmenybės pokyčių.

Teismo vertinimu, byloje šiuo metu esanti duomenų visuma leidžia labiau nuteistąjį charakterizuoti teigiamai nei neigiamai ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, kas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo padaryta. Pakartotinio vertinimo metu stebimas teigiamas nuteistojo mąstymo pokytis, teigiamas emocinės gerovės pokytis, nuteistasis atrodo labiau savimi pasitikintis, atviresnis.

Prokurorė nurodo, kad nuteistajam atlikta bausmės dalis nesudaro pagrindo spręsti, kad savo elgesiu nuteistasis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuojant jį nuo visuomenės.

Vertinant nurodytą skundo argumentą, teismas pažymi ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis jau yra adekvati nuteistojo padarytiems nusikaltimų sunkumui ir yra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, nebūtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Be to, pažymėtina, jog nuteistasis 2023 m. rugsėjo 1 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), taikant LR BVK 82 straipsnio 3 dalį, buvo paleistas lygtinai taikant intensyvią priežiūrą.

Teismas mano, jog šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ame kalėjime, priimdama skundžiamą nutarimą, vienbalsiai balsavo „už“ nuteistojo paleidimą į laisvę. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 4 mėnesiai 13 dienų. Teismas mano, kad nurodytą neatliktos bausmės dalį vertinant su visa paskirta bausme, ji yra nedidelė, todėl daroma išvada, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės (duomenys neskelbtini) skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.