Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius adminstracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. ir nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda be gautų pajamų iš neteisėtai vykdytos veiklos konfiskavimo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad vykdė individualią veiklą už atlygį, teikė taksi paslaugas, tačiau nustatyta tvarka neturėjo įsigijęs leidimo, suteikiančio teisę vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, t.y. laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. vasario 17 d. pagal sutartį automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė individualią taksi veiklą – vežė keleivius už atlygį pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gruodžio 19 d. individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 247392, naudodamasis UAB „N.“ paslaugomis – priimdamas užsakymus keleivių vežimui per raciją iš UAB „N.“ dispečerio iškvietimus, tačiau neturėjo nustatyta tvarka įgijęs leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, iš vykdytos veiklos gavo 2462 litus pajamų, kurias registravo gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnale, pajamoms registruoti naudojo prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus, kuriuose fiksuojama automobilio nuoma su vairuotoju. Tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė 1996-11-16 Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymų patvirtintų „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių“ 3 p. Ir Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012-01-27 įsakymų patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 2 p., nes asmuo, vežantis keleivius lengvaisiais automobiliais, turi turėti nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, tarp V. S. vykdytos veiklos ir taksi veiklos yra ne tik formos, bet ir turinio skirtumas, kurio teismas nepagrįstai neįžvelgė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis vykdė taksi veiklą yra nepagrįsta.

Apeliantas pažymi, jog jis, vykdydamas veiklą nesuprato ir negalėjo suprasti, kad jo vykdoma veikla bus pripažinta taksi veikla, kuriai yra reikalingas leidimas, nes savo veiklą jis vykdė pagal automobilio nuomos su vairuotoju paslaugos formą, ir nors savo turiniu ši paslauga analogiška taksi veiklai, tačiau nėra tapati paslauga, todėl jo veiksmuose nėra tyčios ir jis nepagrįstai baudžiamas už leidimo taksi veiklai vykdyti neturėjimą. Nesant V. S. veiksmuose tyčios jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Apeliantas pabrėžia, kad jei jis už padarytą veiklą administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai, tai jam paskirta bauda yra per didelė ir neatitinkanti teismų praktikos.

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs V. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi visais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, bei teisingai taikė teisės normas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nurodant, kad V. S. vykdė ne taksi veiklą, kuriai reikalingas atitinkamas leidimas, bet automobilio su vairuotoju nuomos veiklą, kuriai toks leidimas nereikalingas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), sprendžia, kad V. S. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d., vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, laikomasi nuomonės, jog kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų.

Pagal Kelių transporto kodekso 18 str. 12 p., keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad Vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nustatytos formos leidimo teikti taksi paslaugas V. S. neturėjo. Nuo 2012-12-14, jis vykdė individualią automobilio nuomos su vairuotoju veiklą, kuriai toks leidimas nereikalingas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nors šios veiklos tarpusavyje panačios, tačiau norint nustatyti, kokią veiklą - keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ar automobilio nuomos su vairuotoju - faktiškai vykdė apeliantas, būtina vertinti faktines byloje nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne tokios veiklos formai, o paslaugos turiniui.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto V. S. (b. l. 1-3) matyti, kad 2013 m. vasario 22 d. adresu Verkių g. 37, Vilnius, buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad V. S. automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykdė taksi veiklą pagal Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos 2012-12-19 išduotą individualios veiklos pažymą. Tokią veiklą pastarasis vykdė laikotarpiu nuo 2012-11-22 iki 2013-02-17 ir gavo įplaukų 2462 litus. Pajamas registruoja gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnale, jas registruoti naudoja prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus, kuriuose fiksuoja automobilio su vairuotoju nuomą. V. S. vykdė individualią veiklą už atlygį, teikė taksi paslaugas, tačiau nustatyta tvarka neturėjo įsigijęs leidimo, suteikiančio teisę vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Užsakymus keleivių vežimui jam perduoda per raciją UAB „N.“ dispečerinė.

Nors tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniu skundu V. S. savo kaltės nepripažįsta, teigdamas, kad taksi veiklos jis nevykdė, vykdė tik automobilio su vairuotoju nuomą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, su tokiu apelianto argumetnu sutikti negali.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 6.512 str. numato, kad pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį, nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.513 str. nuostatas, transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Lietuvos Respublikos CK 6.515 str. 3 d. įtvirtinta, kad asmenys, vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, V. S. niekada nebuvo UAB „N.“ darbuotoju, o nuo 2012-12-14 jis vykdo individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymėjimą.

Pabrėžtina ir tai, kad pagal teismų praktiką norint nustatyti, kokią veiklą - keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ar automobilio nuomos su vairuotoju - faktiškai vykdė apeliantas, būtina vertinti faktines byloje nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne tokios veiklos formai, o paslaugos turiniui. Tai, kad V. S. vykdė keleivių vežimo, o ne transporto nuomos paslaugas parodo ir teikiamų paslaugų pobūdis bei trukmė. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomos trumpalaikės paslaugos, t. y. vienkartinis kliento nuvežimas iš taško A i tašką B, kas yra būdinga keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklai. Šią aplinkybę patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. M. parodymai, kuri paaiškino, kad įmonė UAB „N.“, kurioje pastaroji dirba, su V. S. yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią teikia tarpininkavimo paslaugas. Įmonė iš žmonių telefonu priima užsakymus, pasako sutartinę kainą, per kiek laiko ir koks automobilis atvažiuos. Su klientu bendrauja operatorė – dispečerė telefonu. Informaciją perduoda vairuotojams radijo ryšio priemonėmis. Užsakymai pateikiami dažniausiai prašant automobilio po 10-15 min. Operatorė, gavusi užsakymą, per radijo ryšį praneša visiems vairuotojams.

Remiantis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei liudytojos R. M. parodymais, darytina išvada, kad V. S. vykdyta veikla visiškai atitiko taksi veiklos požymius: buvo vykdomas keleivių vežimas lengvuoju automobiliu, kurio poreikis klientams buvo skubus ir momentinis, dažniausiai trumpalaikei kelionei iš vienos miesto vietos į kitą, t.y. automobilio poreikis ne tam tikram laikui, bet tam tikram maršrutui, keleiviai užsakymus pateikdavo skambindami trumpuoju telefonu 1445, užsakymai buvo skubiai perduodami radijo ryšio priemonėmis ne vienam, bet keliems radijo ryšį turintiems vairuotojams, tarp kliento ir vairuotojo buvo vykdomas dispečerinės tarpininkavimas. Tai, kad V. S. savo veiklai suteikė automobilio nuomos su vairuotoju formą, jokiais būdais nekeičia teikiamos paslaugos turinio, kuris nagrinėjamu atveju visiškai atitinka taksi veiklos turinį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, kurių pagrindų priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, keliamas ir V. S. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. sankciją, asmeniui už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą gresia bauda vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Iš šios nuostatos seka, kad asmeniui, padariusiam šiame straipsnyje įtvirtintą pažeidimą, privalomai skiriama tiek bauda, tiek pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą V. S., atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad apeliantas rūpinasi savo neįgalia žmona, pats turi sveikatos problemų, ir, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, skyrė jam Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. sankcijoje numatyto vidurkio baudą, privalomai neskiriant gautų pajamų iš neteisėtos veiklos konfiskavimo.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo, V. S. buvo paskirta švelnesnė, nei Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. sankcijoje numatyta, administracinė nuobauda, t.y. neskiriant privalomai skirtino gautų pajamų iš neteisėtos veiklos konfiskavimo. Todėl dar labiau švelninti ir taip švelnią V. S. paskirtą administracinę nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.