- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-293-135-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Lietuvos Respublikos, Klavdija Kruminienė, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
- Kategorijos
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-135/2010
2010 m. rugsėjo 16 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, taip pat pripažintas kaltu pagal LR BK 187 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu V. P. iš A. Š. priteista 700 Lt (septyni šimtai litų) žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad naktį iš 2009-11-30 į 2009-12-01, tikslus laikas nenustatytas, Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k., nuplėšęs neįjungtos signalizacijos garsinį pultą ,,Spectra 1728“, pro neužrakintas duris įsibrovė į V. P. priklausantį vasarnamį ir iš jo pagrobė V. P. priklausantį plazminį televizorių ,,LG“ 5000 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam V. P. padarydamas 5000 Lt. turtinę žalą.
Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad naktį iš 2009-11-30 į 2009-12-01, tikslus laikas nenustatytas, Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k., įsibraudamas į V. P. priklausantį vasarnamį, nuo sienos nuplėšė signalizacijos garsinį pultą ,,Spectra 1728“, kurį įmetė į kibirą su vandeniu ir taip tyčia sunaikino šį svetimą turtą, tuo nukentėjusiajam V. P. padarydamas 410,05 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apelianto teigimu, paskirta bausmė yra per griežta. Jo nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė BPK normas ir nesilaikė Konstitucinių nuostatų. Skunde nurodo, kad teismas nuosprendį grindė jo (nuteistojo) parodymais ir įvykio aplinkybės buvo nustatytos bei grąžintas televizorius tik dėl jo (A. Š.) nuoširdaus prisipažinimo, tačiau, pasak nuteistojo, teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad jis įtariamas naujo sunkaus nusikaltimo padarymu, kadangi, pasak apelianto, pateiktas įtarimas dėl kito nusikaltimo nieko bendro neturi su nusikalstama veika, dėl kurios priimtas skundžiamas nuosprendis, todėl teismas sunkinti padėties negali. Nurodo, kad turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus ir nedirbančią žmoną, įsiregistravęs darbo biržoje, dirba atsitiktinius darbus, nes nuolatinio darbo neturi.
Skundu nuteistasis prašo pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir paskirti bausmę, kuri nebūtų susijusių su laisvės atėmimu arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas A. Š. skunde, neginčydamas kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikacijos, prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis A. Š. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl nėra per griežta.
Kolegija, išnagrinėjusi nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, pažymi, kad pirmos instancijos teismas nuteistajam A. Š. paskirdamas bausmę nepagrįstai vienu iš bausmės skyrimo motyvu nuosprendyje nurodė tai, kad A. Š. yra įtariamas naujo sunkaus nusikaltimo padarymu. LR BK 54 str. 2 d. nurodyta į ką teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti. Kolegija pažymi, kad nuteistajam pareikšti įtarimai kitoje byloje nėra galutinis sprendimas dėl nuteistojo kaltės. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad skiriant bausmę asmeniui atsižvelgiama į teistumą tik tada, kai įsiteisėja teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 97 str.), todėl šiuo atveju bausmės skyrimo motyvas – tai, kad nuteistasis įtariamas kito nusikaltimo padarymu kitoje byloje nelaikytinas tinkamu ir šalinamas iš nuosprendžio.
Tačiau, nors pirmos instancijos teismas nuosprendyje ir nurodė vieną netinkamą bausmės skyrimo A. Š. motyvą, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kuri atitinka jo padarytas nusikalstamas veikas ir asmenybę. Kolegija nelaiko, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodęs, kad A. Š. yra įtariamas naujo sunkaus nusikaltimo padarymo, apsunkino nuteistojo padėtį ir dėl to priėmė griežtesnį nuosprendį.
Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas), motyvus ir tikslus (padaryti nusikaltimai nuosavybei), kaltės formą ( padaryti tyčiniai nusikaltimai), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – A. Š. anksčiau teistas 4 kartus, nusikalto neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kas rodo, kad ankstesnės bausmės teigiamų rezultatų nedavė ir nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nedaro išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių. Svarbu ir tai, kad apeliantas praeityje jau buvo teistas už analogiškus turtinius nusikaltimus ir, būdamas jauno amžiaus, niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, iš ko galima pagrįstai spręsti, jog darydamas nusikaltimus nuteistasis siekė įgyti lėšų pragyvenimui. Paminėtos aplinkybės rodo, kad A. Š. nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, įvykdytos nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, o yra dėsningas jo elgesio padarinys.
A. Š. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl, vadovaujantis LR BK 27 str. 1d., jis yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra parinkta tinkamai.
Pirmos instancijos teismas, nustatydamas bausmės trukmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. į tai, kad nuteistasis A. Š. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl paskyrė bausmes, kurios artimos LR BK 178 str. 2 d. ir LR BK 187 str. 1 d. sankcijų minimumui, taip pat teismas bausmes subendrino palankiausiu nuteistajam būdu – jas apimant (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, apelianto skundo motyvas, kad teismas, skirdamas bausmę, neįvertino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskyrė per griežtą bausmę, atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis išlaiko šeimą – du mažamečius vaikus ir žmoną, yra registruotas darbo biržoje, taip tai, kad jis (A. Š.) gailisi ir ateityje žada daugiau nenusikalsti, vertinami teigiamai, tačiau nėra pagrindas švelninti jam paskirtos bausmės, kadangi paskirta bausmė šiuo atveju nėra aiškiai per griežta. Esant tokioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.