Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Gavėnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui I. D. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2021 m. kovo 29 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui I. D. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2021 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi buvo paskelbta atsakovo I. D. paieška. 2022 m. vasario 24 d. suradus paieškomą asmenį paieška nutraukta. Atsakovui I. D. atvykus į teismą 2022 m. vasario 24 d. asmeniškai įteikti ieškinio ir teismo pranešimo pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį nuorašai. Atsakovas nurodytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimas į 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdį atsakovui įteiktas asmeniškai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. M. gimė (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime motina nurodyta I. M., duomenų apie tėvą nėra; ieškovė turi ir sūnų A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina nurodyta I. M., duomenų apie tėvą nėra; Valstybės įmonės registrų centro Gyventojų registro duomenimis I. D. gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, buvo apskaitytas Jurbarko rajono savivaldybėje nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2021 m. vasario 26 d. pažyma iš kurios matyti, kad Tarnyba kreipėsi į atsakovą dėl privalomosios mediacijos; Darbo sutarties kopija, kad ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Lidl Lietuva“.

Dėl tėvystės nustatymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra G. M., kurios tėvas gimimo įraše nenurodytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis, tačiau šioje byloje DNR ekspertizė nebuvo paskirta. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam buvo paskelbta paieška, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Kaip nurodė ieškovė su atsakovu buvo susitarę vykti pas notarą dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo, tačiau atsakovas neatvyko, jis pasirinko pasyvų elgesį ir nagrinėjamoje byloje.

Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) išduotame vaiko G. M. gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas, įrašyta tik motina – I. M.. Ieškovė prašo nustatyti, kad jos dukros tėvas yra atsakovas I. D.. Byloje, remiantis ieškovės paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė su atsakovu bendravo 2014 metų pabaigoje ir palaikė artimus santykius. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra G. M..

Ieškovė byloje nurodė aplinkybes apie jos ir atsakovo intymius santykius, tačiau atsakovas šių aplinkybių neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl atsakovui paskelbtos paieškos (ieškinys teisme gautas 2021 m. kovo 29 d.), atsakovui tinkamai pranešus apie posėdžio vietą ir laiką į teismo posėdį jis neatvyko, todėl yra pagrindas atsakovo elgesį vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga. Ieškovė byloje pateikė patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, tačiau atsakovas jų neginčijo, įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktus duomenis, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas I. D. yra ieškovės dukros G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. M. yra I. D. dukra. (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).

Įregistruojant vaiko gimimą, jo pavardė buvo nurodyta pagal motinos pavardę. Ginčo dėl vaiko pavardės nėra, šalys nekelia reikalavimo dėl pavardės pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, nustačius tėvystę G. M. paliktina ta pati pavardė (CK 3.167 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nuo gimimo mergaitės nelankė ir su ja niekada nebendravo, nesidomi jos gyvenimu. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atsakovas savo nuomonės neišreiškė. Vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, kuri užtikrina tinkamas sąlygas jos vystymuisi. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja kenktų vaiko interesams. Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės I. M., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina I. M. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnamečiai vaikai, jų išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaikų išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė ieškiniu prašė dukros išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės. Iš teismui pateikto ieškinio ir ieškovės bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių matyti, kad ji dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 480 Eur (rūbams, avalynei, vaistams, higienos reikmenims, komunaliniams mokesčiams). Ieškovė taip pat gauna 100 Eur mėnesinę išmoką už dukrą pagal Išmokų vaikams įstatymą ir šią sumą įskaito į dukros išlaikymo išlaidas, todėl vaiko išlaikymui abu tėvai turi skirti 380 Eur per mėnesį. Kadangi mergaitė gyvena kartu su mama ir dėl to ieškovei tenka kasdieninis rūpinimasis vaiku, mano, kad atsakovas prie dukros išlaikymo turi prisidėti didesne išlaikymo dalimi, t. y. 200 Eur per mėnesį.

Spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti ne tik konkretaus vaiko poreikius, bet ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė augina dar vieną nepilnametį sūnų A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Lidl Lietuva“, jos gaunamas darbo užmokestis buvo 700 Eur, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, nedarbingumas yra laikinas. Ieškovė registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą duomenų byloje nėra.

Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnis 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje byloje ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 29 d. Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra jaunas ir darbingas asmuo, įvertinus vaiko amžių (mergaitei septyneri metai), bendra 380 Eur suma skiriama abiejų tėvų būtų pakankama tenkinant būtiniausius vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. kovo 29 d. (nuo ieškinio teismui padavimo dienos) iki jos pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo skolą 7 200 Eur, t. y. už 36 mėnesius po 200 Eur kas mėnesį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus – 7 200 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2021 m. kovo 28 d. (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsniai).

Ieškovė skirtina nepilnamečiam vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik dukros interesams (CK 3.203 straipsnis 1dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

Atsakovas ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštaravo, jis savo pozicijos neišreiškė. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, todėl šis prašymas tenkintinas ir nustatytina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kad I. D. atsižvelgdamas į G. M. poreikius ir interesus turi teisę netrukdomai bendrauti su ja tiesiogiai, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankytis ugdymo (mokymosi) įstaigose, iš I. M. gauti informaciją apie mergaitės sveikatos būklę, pasiekimus ir kitą informaciją.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jų poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), nustatoma bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminio mokesčio sumokėto valstybei už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 punktas), todėl šios išlaidos iš atsakovo priteistinos ieškovei.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 216 Eur žyminio mokesčio (54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 162 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios 9,46 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje), tėvas yra I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o G. M. yra I. D. dukra.

Nustatyti nepilnametės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus Eur) nuo 2021 m. kovo 29 d. iki jos pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskiriant I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą dukrai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus Eur) už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2021 m. kovo 28 d. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskirti vaiko motiną I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su dukra G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gali bendrauti atsižvelgdamas į dukros poreikius ir interesus, turi teisę netrukdomai bendrauti su ja tiesiogiai, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankytis ugdymo (mokymosi) įstaigose, iš I. M. gauti informaciją apie mergaitės sveikatos būklę, pasiekimus ir kitą informaciją.

Priteisti iš atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis Eu) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 216 Eur (du šimtus šešiolika Eur) žyminio mokesčio ir 9,46 Eur (devynis Eur 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Žyminis mokestis (216 Eur) sumokamas nurodant įmokos kodą 5660, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (9,46 Eur) nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.