Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-417-575/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-19
Bylos Nr.
T-417-575/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Piličiauskas
(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas, susipažinęs su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuria Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjams pareikšto nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I-1004-739-2015 nagrinėjimo klausimo išsprendimas perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gauta Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria nutarta, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas R. J., kartu atstovaudamas ir kitus pareiškėjus, teismo posėdžio administracinėje byloje Nr. I-1004-739-2015 metu pareiškė nušalinimą visiems Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 1 dalimi, 47¹ straipsnio 4 dalimi, 105–106 straipsniais, perduoti pareikšto nušalinimo klausimo nagrinėjimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui.

Nušalinimą teisėjai Daliai Pranckienei pareiškėjas grindė tuo, kad ši teisėja pareiškėjų skundą teisme priėmė tik po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. ir 2015 m. vasario 4 d. nutartimis nurodė, kad jis yra nagrinėtinas Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Pažymėjo, jog taip pat teisėja elgėsi ir nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-4496-739/2006. Tokiu būdu ji pažeidė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjo teigimu teismas buvo nešališkas, kai jis operatyviai neišsprendė 2015 m. gegužės 22 d. jų pateikto prašymo išreikalauti duomenis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0590-2647, esančio Panevėžyje, Klaipėdos g. 67, statuso bei du kartus prašė, kad atsakovas pateiktų papildomus duomenis atsiliepime nurodytoms aplinkybėms patvirtinti.

Nušalinimą visam Panevėžio apygardos administraciniam teismui pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais kaip ir teisėjų kolegijos nušalinimą. Papildomai nurodė tai, jog teisėjų kolegijos nušalinimo klausimą išnagrinėjusi didžiausią teisėjo darbo stažą teisme turinti Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė taip pat buvo šališka ir nepripažino kitų teisėjų šališkumo.

Pažymėtina, jog, atsižvelgus į ABTĮ 47¹ straipsnio 4 dalies nuostatą, pareiškėjo prašymas dėl visų Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų nušalinimo nagrinėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime išaiškino, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių, teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Be to, ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Taigi, įvertinus paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, išanalizavęs pareiškėjo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad tiek teisėja Dalia Pranckienė, tiek kiti Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjai, turi išankstinį nusistatymą ar yra suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad yra kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiškimas dėl teisėjos Dalios Pranckienės ir kitų Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo grindžiamas tik deklaratyviomis prielaidomis ir yra paremtas iš esmės vien tik nesutikimu su teismo priimtais procesiniais sprendimais pareiškėjo byloje, t. y. iš esmės pareiškime yra keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Konstatuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.

Taigi, atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymo nuostatas ir susiformavusią praktiką, teisėjas (teismas) gali būti nušalinimas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumo, jo prašymas nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-1004-739-2015 nagrinėjimo bylą nagrinėjusią teisėjų kolegiją – teisėjas Dalią Pranckienę, Ireną Varžinskienę ir Dalytę Zlatkuvienę, bei visus Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjus netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47¹ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo R. J., atstovaujančio ir kitus pareiškėjus – Z. S., A. P., E. R., prašymo nušalinti visus Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjus nuo administracinės bylos Nr. I-1004-739-2015 nagrinėjimo netenkinti ir bylą grąžinti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas