- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- eB2-1320-864/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01650-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė (pirm.)
- Atsakovas
- Senoji vaistinė
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Senoji vaistinė“ nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“ prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Senoji vaistinė“ iškelta bankroto byla taikant supaprastintą bankroto procesą, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Reniva“ (toliau ir nemokumo administratorius), visam bankroto procesui nustatyta 2 200 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų suma, patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 23 d.
2. 2020 m. sausio 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 4 d.
3. 2020 m. vasario 27 d. nutartimi paskirta BUAB „Senoji vaistinė“ vadovui A. D. 200 Eur bauda už įstatymo įpareigojimų, per teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje nustatytą terminą, nevykdymą.
4. 2020 m. balandžio 21 d. teisme gautas nemokumo administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nemokumo administratorius nurodo, jog atliko visus bankroto administravimo veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl įmonės pabaigos tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Iki 2020 m. sausio 1 d. juridinių asmenų bankroto bylos buvo nagrinėjamos pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) (ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje juridinio asmens bankroto (nemokumo) bylos nagrinėjamos pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) bei CPK (JANĮ 1 straipsnio 1–2 straipsniai, 15 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnis). Prašymas priimti sprendimą dėl atsakovės pabaigos gautas 2020 m. balandžio 21 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, todėl būtina svarstyti, kuris įstatymas – ĮBĮ ar JANĮ – taikytinas sprendžiant atsakovės pripažinimo pasibaigusia klausimą.
6. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos JANĮ įsigaliojus. Sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos procedūra numatyta JANĮ 100-101 straipsniuose. Visgi, teismo vertinimu, didžioji dalis procesinių veiksmų bankroto byloje vyko pagal ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą (liko išspręsti tik atsakovės pripažinimo pasibaigusia klausimą), todėl proceso dalyviai turi lūkestį bankroto procedūras užbaigti pagal ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą. Pastebima ir tai, jog bankroto administratorius argumentų dėl to, jog turėtų būti taikomas JANĮ nenurodė. Teismas sprendžia, kad atsakovės pripažinimo pasibaigusia klausimo sprendimui teismas taiko iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą.
7. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį, po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regioninio departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės administratoriaus dokumentus, formaliai būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti atitinkamą sprendimą tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis Nr. 2A-924/2014).
8. Įmonės bankroto administratorius pateikė teismui 2020 m. kovo 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pažymą, kurioje nurodyta, kad bankrutavusi UAB „Senoji vaistinė“ nėra įtraukta į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 metų kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašus. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad bankrutavusi UAB ,,Senoji vaistine" už aplinkos tteršimą bausta nebuvo, duomenų, kad paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, nėra, kitų neivykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad įmonė neturi jokio registruoto turto ar piniginių lėšų. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų bankrutavusi UAB „Senoji vaistinė“. Kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas negalimas. Bankroto procedūros baigtos.
10. Įvertinus pateiktus duomenis ir bankroto proceso metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ĮBĮ nustatytos įmonės bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos yra atliktos, todėl vadovaujantis ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
prašymą tenkinti.
Pripažinti bankrutavusios UAB „Senoji vaistinė“ (j. a. k. 121904575) veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.
Pavesti įmonės administratoriui per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Juridinių asmenų registrui prašymą išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę.
Įpareigoti bankroto administratorių per 3 dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.