Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. K. (V. K. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. K. Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2006 m. sausio 31 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 1750 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 68 punkte esantį draudimą, 2006 m. sausio 25 d. apie 21 val. 45 min., vairavo automobilį neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) Vilniaus rajono Bukiškių kaime.

II.

Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal paduotąjį skundą, pripažino, jog skundas netenkintinas. Nurodė, kad ištyręs byloje surinktus įrodymus: bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų D. O. , D. K. , B. P. parodymus, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, iš kurio matyti, jog pareiškėjui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, Vilniaus m. nakvynės namų filialo „Sala" asmens priėmimo ir išleidimo aktą Nr. 428, kurį pareiškėjas pasirašė ir iš kurio matyti, kad 2006 m. sausio 25 d., apie 22 val. 50 min., jis pūtė į alkotesterį ir prietaisas parodė 1,64 promilių, pripažįsta įrodyta, jog pareiškėjas automobilį vairavo neblaivus. Todėl argumentą apie tai, kad vairavo blaivus, bet vartojo vaistus vertindamas kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės, prieina išvados, jog jis nubaustas pagrįstai. Pareiškėjo motyvai apie tai, kad policijos pareigūnai pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos punktus nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Atmestini ir kiti pareiškėjo argumentai, kaip kad pažeistas Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos" 38 punktas, nes kategoriškai nereikalaujama visais atvejais imti kalbamus mėginius.

III.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad su apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinka.

Automobilį vairavo blaivus. Nustatant neblaivumą privalu griežtai laikytis nustatytos Tvarkos. Turi rimtų sveikatos problemų su širdimi. Tai yra objektyvus veiksnys, kuris apžiūros metu neįvertintas. Nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo pažeistas Tvarkos 38 punktas, kadangi nėra kategoriško nurodymo visais atvejais imti kraujo mėginius. Siekiant objektyviai ir tiksliai nustatyti jo „neblaivumo" laipsnį tai buvo būtina atlikti. Jo nuomone, kraujo tyrimas nebuvo daromas dėl to, kad jo rezultatas būtų buvęs naudingas jam, būtų parodęs, kad jis blaivus.

Policijos pareigūnas turėjo užtikrinti jo teisių apsaugą (Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio l dalis) ir griežtai laikytis teisėtumo (ATPK 7 straipsnio 2 dalis.) Šios esminės nuostatos buvo pažeistos ir taip jam buvo užkirsta teisės aktų nustatyta galimybė paneigti subjektyvią mediko nuomonę. Pabrėžia, kad jis nepūtė į alkotesterį nakvynės namuose „Sala", o byloje nesant įrodymų, kad buvo laikomasi Tvarkos, remtis Priėmimo ir išleidimo akte Nr. 428 nurodyta informacija negalima, todėl kad nesilaikant Tvarkos patikra yra neteisėta (Tvarkos 20 p.).

Nori taip pat atkreipti teismo dėmesį, kad jis neskaito lietuviškai ir labai blogai supranta lietuvių kalbą. Policijos pareigūnams neteisėtai jį sulaikius negalėjo kreiptis į kitą gydymo įstaigą dėl pakartotino tyrimo neblaivumui nustatyti. Jo nuomone, apygardos administracinis teismas neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl pripažino, kad buvo neblaivus.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, kad patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė dėl padarytųjų inkriminuotųjų teisės pažeidimų įrodyta ir nekelia abejonių. Tokia išvada padaryta po surinktųjų įrodymų visapusiško įvertinimo. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas visas ištyrė. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės atitinka jų išdėstymą teismo nutartyje. Aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, kurias teismas laikė nustatytomis, yra įrodytos bylos duomenimis. Teismas įrodymus vertino teisingai, yra įrodymų analizė, nepažeistos įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, teigdamas, kad teismas rėmėsi ne visais bylos duomenimis, jo nurodyti pareigūnų ir gydytojo procedūrų pažeidimai negali būti pripažinti aplinkybėmis, šalinančiomis administracinę atsakomybę. Nutartyje, kaip minėta, išanalizuoti visi duomenys. Beje, neaišku iš kokių duomenų apeliantas daro išvadą, kad pareigūnai buvo suinteresuoti jį apkaltinti. Policijos pareigūnų ir kitų asmenų parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, paneigia nubaustojo asmens aiškinimus, kad jis automobilį vairavo blaivus. Netikėti ir neigti teismo išvadą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.