Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-147-1021/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
T-147-1021/2020
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00894-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Nuteistasis
V. V.
Byla Nr. T-147-1021/2020Teismo proceso Nr. 1-87-1-00894-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1.; 2.5.14.2.; 2.1.10.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2020 m. kovo 16 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo esmė.

2020 m. vasario 21 d. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - komisija) priimtu nutarimu Nr. LK-25 nutarta taikyti nuteistajam V. V., gim. (duomenys neskelbtini) , lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 10 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant 2020 m. vasario 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau LR - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistojo bausmės pradžia - 2011 m. gruodžio 23 d.; bausmės pabaiga - 2022 m. gruodžio 23 d. Nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirto bausmės laiko 2019 m. balandžio 23 d.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio Marijampolės pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai 2020-02-21 protokolu Nr. LK -22 , bei vadovaudamasi LR BVK 164 str. 2 d., apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė: anksčiau teistas 3 kartą: 1) 1988-04-22 Trakų rajono teismo pagal BK 225 str. 2 d. (chuliganizmas) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 2) 1993-01-19 Trakų rajono teismo pagal BK 146 str. 2 d. (vagystė) 1. a. 2 m. Remiantis BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 1993-12-09 Trakų apylinkės teismo nutartimi BK 47‘ str. panaikintas ir gražintas į 1. a. vietą; 3) 2001-05-21 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 111 str. 1 d. (tyčinis sunkus kūno sužalojimas) laisvės atėmimu 2 m. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo dėl „ Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., 6 str. bausmė sumažinta 1/3, t. y. 8 mėn. Galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. 1. a. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 22 m., o pirmą kartą teistas 24 m. Nuteistajam antro teistumo metu, teismas buvo skyręs bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimą, todėl buvo gražintas į laisvės atėmimo vietą, atlikti laisvės atėmimo bausmę. Dabartinis teisės pažeidimas būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimas yra vienodas palyginat su ankstesniais nusikaltimais, nusikaltimai smurtiniai ir nusikaltimai sunkėja. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka, kadangi 2011 m. gruodžio 22 d. apie 18 vai. namo, priklausančio V. Š. ir esančio Trakų r., (duomenys neskelbtini) virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninių nesutarimų pagrindu kilusio konflikto su nukentėjusiuoju B. K. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiam B. K. į krūtinę, padarydamas pastarajam durtinę - pjautinę žaizdą krūtinėje su pasieninės pleuros, širdiplėvės, širdies ir kairio plaučio pažeidimu, dėl ko nukentėjusysis B. K. nuo durtinio pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su krūtinės organų pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu kraujavimu, vietoje mirė ir tokiu būdu tyčia jį nužudė. Nuosprendyje nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, bet interviu metu savo kaltės neneigia. Nuteistasis nusikaltimą padarė vienas. Prieš suėmimą nuteistasis gyveno tėvams priklausiusiame name adresu: (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav. Dabartiniu metu šis namas priklauso jo sesei. Po paleidimo grįžtų gyventi tuo pačiu adresu ir nuteistasis, teigia, kad gyvenamosios vietos nėra keitęs. 2019-04-08 gautas raštas iš Lietuvos probacijos Vilniaus regiono skyriaus, kuriame nurodoma, kad nuteistasis adresu: (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., gyventų vienas, nes sesuo gyvena kitu adresu. Remiantis turimą informaciją, galima teigti, kad nuteistasis šiuo metu neturi sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo. Nuteistojo turima gyvenamoji aplinka yra kriminalinę riziką mažinantis veiksnys. Varėnos profesinėje mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą ir vairuotojo autošaltkalvio profesiją. Atlikdamas karinę tarnybą 1982 m. - 1984 m. įgijo autokrano vairuotojo specialybę. Atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose pabaigė Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą ir įgijo staliaus, siuvėjo ir batsiuvio specialybes. Nuteistasis tvirtina, kad neturi jokių sunkumų dėl skaitymo, rašymo, skaičiavimo ir nėra jokio pagrindo manyti priešingai. Prieš suėmimą, nuteistasis teigia, kad oficialiai nedirbo, bet dirbo neoficialiai, atsitiktinius darbus. Nuteistasis teigia, kad turi maždaug 13 m. darbinę patirtį. Dirbo keliose įmonėse vairuotoju ir keisdavo darbo vietas dėl didesnio atlyginimo ir dar yra dirbęs girininkijoje šakų genėtoju. Nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje dažniausiai dirbo, tačiau turėjo darbinio nestabilumo laikotarpių. Pradėjus atlikinėti bausmę Vilniaus pataisos namuose nuo 2015 m. dirbo tvarkiniu, po dviejų metų iš darbo išėjo pats. Nuteistasis paaiškino, kad susirgo astma ir toliau dirbti negalėjo. Marijampolės pataisos namuose kreipėsi dėl darbo, bet dėl darbo trūkumo neįdarbintas. Nuteistojo nuostatos į darbą yra teigiamos. Nuteistasis teigia, kad išėjęs iš pataisos įstaigos užsiregistruos darbo biržoje ir pats ieškosis darbo. Nuteistojo turimas profesijos yra kriminalinę riziką mažinantis veiksnys. Nuteistasis teigia, kad visuomet pakakdavo pinigų ir niekada neturėjo neapmokėtų baudų ar įsiskolinimų. Įstaigoje nuteistasis nėra gavęs antstolių vykdomų raštų dėl skolos išieškojimo ir jis pats teigia, kad neturi ieškinių bei paskolų. Pataisos įstaigoje nuteistąjį finansiškai remia artimieji, jis pastoviai gauna iš jų pinigines perlaidas, todėl turi pakankamai pinigų kasdieninėms išlaidoms. Nuteistasis nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais. Tai, kad nuteistasis neturi ieškinių bei paskolų, gali veikti kaip apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio kriminalinio elgesio tikimybę. Nuteistasis teigia, kad tėvai mirę. Turi iš artimųjų tik sesę ir su ja socialinius ryšius palaiko: rašydamas laiškus ir skambindamas iš taksofono. Nuteistąjį Vilniaus pataisos namuose sesuo lankydavo trumpalaikiuose pasimatymuose. Dėl didelio atstumo ir laiko stokos, sesuo neatvyksta į Marijampolės pataisos namus pas nuteistąjį. Nuteistasis vaikų neturi. Prieš suėmimą nuteistasis turėjo sugyventinę, o dabar jos neturi, kadangi 2012 m. ji mirė, o kitos draugės neturi. Atsižvelgiant į įvertinimo metu gautą informaciją, galima teigti, kad nuteistasis neturi sunkumų dėl socialinių ryšių palaikymo su artimaisiais. Apie psichotropinių medžiagų vartojimą duomenų negauta, įstaigoje nefiksuota. Nuteistojo teigimu, niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų. Laisvėje teigia, pavartodavęs alkoholį dažniau. Įkalinimo įstaigoje apie 9 metus nėra vartojęs alkoholio. Smurtinio nusikaltimo metu buvo neblaivus. Rodo motyvaciją ateityje nevartoti alkoholio, suvokia jo žalą. Įstaigoje alkoholio vartojimo fiksuota nėra. Lankė A A grupę. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai) nustatyta vidutinė (43 balai) iš jų (20 balu) rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (23 balai), kurie gali keistis. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra vidutinė (mažėjanti). Nuteistasis 2019 m. liepos mėn. pirmą kartą buvo pristatytas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pagal OASys vertinimo metodiką pakartotinio teistumo rizika buvo 48 balai, iš jų statiniai veiksniai sudarė 20 balų, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarė dinaminiai veiksniai ( 28 balai), kurie gali keistis. Pirminio vertinimo metu (2019-05-07) nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika 48 balai, iš jų statiniai veiksniai sudarė 20 balų, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarė dinaminiai veiksniai (28 balai), kurie gali keistis. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi bei bausmę atliekantis lengvojoje nuteistųjų grupėje, savanoriškai dalyvauja programose sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

2. Prokuroro atsiliepimo esmė.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškio) prokuroras Kęstutis Gaubys pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nuteistasis V. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad V. V. bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą - nužudymą. Toks nusikaltimas laikytinas išskirtinai pavojingas, o jo pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Svarbu įvertinti tai, kad šis teistumas V. V. nėra pirmasis, praeityje jis teistas tris kartus, būdingas nusikaltimų modelis - nusikaltimai smurtiniai ir sunkėja. Šios aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu V. V. atžvilgiu leidžia ir tai, kad jam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė vykdymo sąlygas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nei ankstesni nuteisimai, skirtos bausmės, nei taikyta probacija teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, todėl vertintina, kad tokios asmenybės pataisos procesas laisvėje, t. y. paleidus lygtinai, yra sunkiai įgyvendinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis bausmę atlieka jau daugiau nei aštuonerius metus, tačiau V. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė ir vertinama 43 balais, iš kurių didesnė dalis (23 balai) yra už kintamus veiksmus, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti savo elgesiu. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio vertinimo sumažėjo 5 balais, kas leidžia daryti išvadą, jog ši nors ir nežymiai, tačiau mažėjanti, vis dėl to sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, būtina vertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. V. laisvėje pavartodavo alkoholį dažniau, be to paskutinį nusikaltimą taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Impulsyvumas labiau būdingas esant apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, agresija, savitvardos praradimai susiję su alkoholio vartojimu. Aplinkybė, kad V. V. nebaustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose, neeliminuoja galimybės, jog išėjęs į laisvę jis vėl grįš prie šio žalingo įpročio. Šių duomenų visuma vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nevartos alkoholio ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus baustas už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę. Be to, nors nuteistasis yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis - 2 m. 10 mėn. 2 d. yra pakankamai didelė. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nuteistojo elgesį, nuostatas ir kt., vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo taisymosi progresą, darytina išvada, kad šiuo metu V. V. paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, nebus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 360 str. prašo netvirtinti 2020-02-21 Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. LK-25, kuriuo nuteistajam V. V. nutarta taikyti lygtinį paleidimą.

3. Duomenys apie nuteistojo teistumus.

V. V. atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2012-11-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. (nužudymas). Anksčiau teistas tris kartus: 1988-04-22 Trakų rajono teismo pagal BK 225 str. 2 d. (chuliganizmas) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 2) 1993-01-19 Trakų rajono teismo pagal BK 146 str. 2 d. (vagystė) 1. a. 2 m. remiantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 1993-12-09 Trakų apylinkės teismo nutartimi BK 47¹ str. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis gražintas į 1. a. vietą; 3) 2001-05-21 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 111 str. 1 d. (tyčinis sunkus kūno sužalojimas) laisvės atėmimu 2 m. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo dėl „ Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., 6 str. bausmė sumažinta 1/3, t. y. 8 mėn. Galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. 1. a.

4. Kiti duomenys.

Atsiliepimas

Nei nuteistasis, nei Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius papildomų duomenų, atsiliepimų ar kitų prašymų nepateikė, todėl darytina išvada, kad komisijos nutarimo tvirtinimui neprieštarauja. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius pateikė nuteistojo V. V. asmens bylą.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas netvirtintinas

Motyvuojamoji dalis

5. Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (LR BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja LR BVK 157-164 straipsniai. LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 260 str. 2 d.).

LR BVK 158 straipsnyje išvardintas sąrašas asmenų, kuriems netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, į kurių ratą nuteistasis neįeina. V. V. nuteistas 11 m. laisvės atėmimo bausme. 2020 m. vasario 21 d. duomenimis neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 10 mėn. 2 d. 2019 m. balandžio 23 d. nuteistasis buvo atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tuo atitinka lygtinio paleidimo sąlygos, numatytos LR BVK 157 str. 2 d. 3 p., todėl nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

LR BVK 157 str. 1 d. numato ir kitą sąlygą, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 2020 m. vasario 14 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 85/04K-191 (toliau socialinio tyrimo išvados) 5.2 punkte nurodoma, kad nuteistasis, atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: 1) paklausos darbo rinkos specialybės įgijimas - Vilniaus pataisos namuose pabaigė Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą ir įgijo staliaus, siuvėjo ir batsiuvio specialybes; 2) laikytis bausmių vykdymo kodekso ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų - per šį bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas 2 (du) kartus (nuobaudos negaliojančios), skatintas 8 (aštuonis) kartus bei bausmę atliekantis lengvojoje nuteistųjų grupėje; 3) dalyvauti socialinės reabilitacijos programose - Vilniaus pataisos namuose skatintas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose (nuteistojo asmens byloje nėra pažymėjimų kokiose programose dalyvavo, o pats nuteistasis irgi pažymėjimų neturi). Išvada: Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl ši lygtinio paleidimo sąlyga yra.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalis taip pat numato dar vieną sąlygą, kuriai esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: turi būti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados 7.1. punkto matyti, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 43 balai (pagal OASys), 20 vertinimo balų sudaro nekintantys veiksmai (informacija apie teisės pažeidimus), kurie nesikeis, kintantys balai sudaro didesnę dalį - 23 balus. Tačiau aukščiau paminėtų sąlygų nustatymo neužtenka lygtinio paleidimo taikymui. Taip pat turi būti nustatytas pagrindas (sąlyga), numatytas LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje- pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Jeigu prieš tai buvo atsisakyta taikyti ar tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina vertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir šiuo laikotarpiu. Taip pat būtina atsižvelgti ir į nuteistojo ankstesnių nusikaltimų padarymo priežastis, ankstesnio nusikalstamo elgesio pobūdį, nusikaltimo, už kurio padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo aplinkybes, priežastis, tam kad įvertinti, ar jo atliktos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės realiai mažina nusikalstamo elgesio riziką, ar jo pažanga yra pakankama manyti, kad jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisija priimtame nutarime savo išvadą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam iš esmės grindžia tuo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi bei bausmę atliekantis lengvojoje nuteistųjų grupėje, savanoriškai dalyvauja programose sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas su komisijos išvada taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nesutinka, kadangi padaryta nepagrįsta išvada, kad nuteistasis paleistas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra įvertinta 43 balų, be to didelę dalį –23 balus sudaro kintantys veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pats mažinti savo pastangomis. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą - nužudymą (LR BK 129 str. 1 d.). Anksčiau jis teistas už chuliganizmą, vagystę, tyčinį sunkų kūno sužalojimą, šios aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu V. V. atžvilgiu leidžia ir tai, kad jam praeityje buvo atidėtas bausmės vykdymas 2 metams, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tai yra jam vis tik nepavyko išlaikyti pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio ilgesnį laikotarpį, Šie faktai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, V. negalioja visuomenėje egzistuojančios moralės normos, jis yra pavojingas visuomenei, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Iš OASys suvestinės lentelės - pakartotino teistumo rizikos lentelės matyti, kad 20 balų sudaro „informacija apie teisės pažeidimus“, 2 balus – „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, 5 balus – „ gyvenimo stilius ir draugai“,2 balus – „piktnaudžiavimas alkoholiu“, 1 balą – „emocinė gerovė“, 8 balus - ,,mąstymas ir elgesys“, 5 balus - ,,nuostatos“. Prie aplinkybių, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų, komisija nepagrįstai priskiria tai, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, kas teismo vertinimu nėra priskirtina prie pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių faktorių, kadangi vidaus taisyklių privalo laikytis kiekvienas nuteistasis. Juo labiau, abejonių tinkamu V. V. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teismui kelia ir galimas jo polinkis piktnaudžiauti alkoholiu bei jo nuostatų susiformavimas, impulsyvumas, prognostinių įgūdžių stoka. Socialinio tyrimo išvados 4.6 punkte nurodyta, kad nuteistasis jaunystėje yra nusikaltęs (jaunatviškas maksimalizmas, alkoholio pavartojimas). Apie 10 metų išbuvo nepadaręs nusikaltimų, laikas nuo laiko užsiima veikla, susijusia su jo nusikalstamumu. Nuteistojo didesnė dalis nusikaltimų padaryti be kompanionų. Anot nuteistojo, dabartiniu metu jis norėtų ramesnio gyvenimo bei deklaruoja blaivų gyvenimo būdą.4.7 punkte nurodyta, kad apie psichotropinių medžiagų vartojimą duomenų negauta, įstaigoje nefiksuota. Nuteistojo teigimu, niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų. Laisvėje teigia, pavartodavęs alkoholį dažniau. įkalinimo įstaigoje apie 9 metus nėra vartojęs alkoholio. Smurtinio nusikaltimo metu buvo neblaivus. Rodo motyvaciją ateityje nevartoti alkoholio, suvokia jo žalą. įstaigoje alkoholio vartojimo fiksuota nėra. Lankė AA grupę; 4.9 punkte nurodyta, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, socializuoti. Impulsyvumas labiau būdingas, esant apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Agresija, savitvardos praradimai susijęs su alkoholio vartojimu. Suvokia savo problemines sritis. Problemų sprendime, pasekmių apgalvojime kartais iškyla sunkumų dėl prognostinių įgūdžių stokos, impulsyvumo. Asmuo suvokia pasekmes aukai bei sau. Nuteistasis kalba apie tam tikrus ateities planus, gyventi kitaip - tvarkyti namą, dirbti. Supranta kitą požiūrį labiau, kai to prašomas bei linkęs pasitikėti savo protu ir patyrimu.; 4.10 punkte nurodyta, kad nuteistojo nuostatos nėra pateisinančios nusikalstamumą, neigia vadovavimasi subkultūros požiūriu. Diskriminacinių nuostatų nestebima. Nuostata į priežiūrą šiuo metu - teigiama. Galiojančių nuobaudų neturi. Yra lengvoje grupėje. Nuo 2013 m. nėra turėjęs nuobaudų. Praeityje (apie 2002 m.) yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Supranta poreikį turėti visų pripažintas vertybes, deklaruoja visuomenės normas, įstatymų laikymosi būtinumą, tik sunkiau kartais sekas jomis vadovautis. Šiuo metu nuteistojo motyvacija nenusikalsti ateityje yra pakankama. Šios paminėtos aplinkybės turi tiesioginės įtakos nuteistojo kriminogeniniams veiksniams, kadangi iš socialinio tyrimo išvados 7.2 punkto matyti, kad nuteistojo kriminogeniniai veiksniai nekintantys: ankstesni nusikalstami veiksmai; kintantys: prognostinių įgūdžių stoka, alkoholio vartojimo įpročiai. Apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos; išsilavinimas; lėšų tvarkymas, konkrečių ateities planų turėjimas; gebėjimas atpažinti ir įvardinti problemas susijusias su nusikalstamu elgesiu; palankus požiūris į intervencijas, postvenciją laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; kritiškas savo elgesio praeityje vertinimas; socialiai priimtinų ateities tikslų siekis; pakankama motyvacija nenusikalsti ateityje bei laikytis teismo skirtų įpareigojimų. Įvertinęs pateiktą komisijos nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad nors stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai - vykdo socialinės reabilitacijos priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo ir turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Lygtinio paleidimo taikymas nėra skatinimo priemonė, o nuteistojo paleidimas laisvėn pagrįstai manant, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nesusikals, dėl ko yra pasiekta prevencinė laisvės atėmimo bausmės paskirtis. Nuteistojo noras išeiti greičiau į laisvę turi būti suderinamas su visuomenės, kuri turi interesą būti apsaugota nuo nuteistojo naujai daromų nusikaltimų. Nuteistasis nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra didelė. Įvertinus paskirtos ir atliktos bausmės balansą, teismo vertinimu, atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis laikas nuo laiko užsiima veikla susijusia su jo nusikalstamumu, impulsyvus, agresijos, savitvardos praradimai (pavartojus alkoholį), problemų sprendime, pasekmių apgalvojime kartais iškylą sunkumų, prognostinių įgūdžių stoka. Per visą bausmės atlikimą nuteistasis skatintas 8 kartus skatintas, kas rodo nuteistojo norą pasitaisyti, tačiau pažymėtina, kad V. V. 2 kartus baustas drausmine tvarka. Šios aplinkybės ne tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet ir kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis paleistas lygtinai sugebės nevartoti alkoholio, laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas nuo praėjusio vertinimo sumažėjęs labai nežymiai 5 balais, išlieka gana aukštas 43 balai, todėl darytina išvada, kad nėra jokios pakankamos nuteistojo pažangos, leidžiančios daryti išvadą, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, nuostatos, mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, turi būti mažintini. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Jo taikymas nepagrįstai, formaliai atitinkant lygtinio paleidimo sąlygas, iškreips bausmių sistemą, kadangi sankcijose numatytų ir skiriamų bausmių griežtumas, jų neatliekant realiai ar atliekant nedidelę dalį, leis susidaryti nuomonę, kad jos ne tokios ir griežtos, nebaisu ar apsimoka ir nusikalsti, ir nepasieks savo prevencinės paskirties. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui manant, kad kol kas nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl komisijos nutarimas yra nepagrįstas, ir jį atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas:

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. LK-25, kuriuo nuteistajam V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

Nuteistojo V. V. asmens bylą gražinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis