Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. (toliau - ieškovė) ieškinį atsakovui S. S. (toliau - atsakovas) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu), įpareigojant atsakovą per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė, būdama santuokoje su atsakovu, 1993 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgijo 0,060 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas: mėgėjų sodų žemės sklypas ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas. Viešame registre minėtas sklypas buvo įregistruotas ieškovės V. S. vardu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė santuoką su atsakovu nutraukė 2001 m. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvendami santuokoje ieškovė su atsakovu pagal 1998 m. gruodžio 22 d. pirkimo pardavimo sutartį, patvirtintą Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgiję butą, adresu(duomenys neskelbtini. Po santuokos nutraukimo, 2011 m. vasario 19 d. santuokinio turto pasidalijimo sutartimi, minėtas butas atiteko ieškovei V. S., o atsakovui S. S. atiteko asmeninio naudojimo daiktai. Jis į dalijamą butą pretenzijų nereiškė. 1993 m. gegužės 15 d. įgyto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į santuokinio turto pasidalijimo sutartį įtraukę nebuvo, nes sodo sklypu visada naudojosi tik ieškovė, ji dalyvavo bendrijos veikloje, mokėjo nario mokestį, atsakovas dėl žemės sklypo valdymo ir naudojimo pretenzijų niekada nereiškė.

Ieškovė prašo pripažinti asmenine nuosavybę į 1993 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytą 0,060 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Nors Nekilnojamojo registro duomenys patvirtina, kad ieškovė yra 0,060 ha žemės sklypo savininkė, kuris įgytas santuokoje su atsakovu, tačiau nutraukus santuoką 2001 metais, santuokinio turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas ir nėra išspręstas iki šiol.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001-07-01 įsigaliojusio LR Civilinio kodekso (CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas butas buvo įgytas 1996-01-17, sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovė šiuo metu gyvena Raseinių mieste ir prižiūrėti nuosavybės teise turimą žemės sklypą Tauragės rajone jai per sunku, todėl nusprendė parduoti. Tačiau to padaryti negali, nes turtas, įgytas santuokos metu ir laikomas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o atsakovas atsisako pateikti notarų biurui rašytinį sutikimą leisti paduoti 0,06 ha žemės sklypo dalį.

Įvertinus bylos dokumentus, teismas daro išvadą, ieškovė įrodė, kad ginčo turtas priklauso tik jai, ieškovei, registruotas jos vardu, ieškovė nuo įsigijimo dienos, tai yra nuo 1993 m. gegužės 15 d., naudojasi nusipirktu nekilnojamuoju turtu, moka visus su juo susijusius mokesčius. Atsakovas ginčo sklypu niekada nesinaudojo, nereiškė pretenzijų dėl turto valdymo bei naudojimo juo tvarkos, todėl laikytina, jog žemės sklypo įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. 1993 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė nupirko ginčo turtą, sudarytoje sutartyje aiškiai išreikšta V. S. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, viešame registre savininku nurodoma viena ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie turto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo, jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo ieškovei ar jo naudojimosi nebuvo pareiškęs. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina faktą, kad ginčo žemę ieškovė pirko turėdama tikslą įgyti šį turtą asmeninė nuosavybėn, šį turtą viena išlaiko, jį prižiūri, nuo pat jo įgijimo save laikė vienintele šio turto savininke, o atsakovas jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto ieškovei nereiškė, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas, pripažintina, jog ieškovės V. S. vardu registruotas 0,060 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. S. asmeninės nuosavybės teise.

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu sudaro 3,43 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 0,060 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), viešame registre registruotas V. S. vardu, įgytas pagal 1993 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei – 3,43 Eur (tris eurus 43 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.