Telšių apylinkės teismo sprendimas

2016-08-11 · Civilinė byla Nr. e2-956-971/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-11
Bylos Nr.
e2-956-971/2016
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00498-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Atsakovas
G. V.
Ieškovas
AB „BnP Finance“
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-956-971/2016Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00498-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1; 35.4; (S)
35.5; 63.3; (3.2.6.1; 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 2.5.29.3)TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 11 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant atsakovei G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „BnP Finance“ (buvusi AB „Bobutės paskola“) ieškinį atsakovei G. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 39,18 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 48,40 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovas nurodė, kad 2012-04-03 su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ksm3fhcr, pagal kurią suteikė atsakovei 144,81 Eur kreditą 30 d. terminui. Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 13,03 Eur kredito mokestį iki 2015-03-04, atsižvelgiant į buvusius vartojimo kredito pratęsimus. Kadangi atsakovė grąžino nevisą gautą kreditą, ieškovas kreipėsi į teismą dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su kreditoriumi buvo susitarusi, jog paskutinės 39,18 Eur įmokos ji nebemokės, kadangi ji senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų ir kreditorius jai telefonu pranešė, kad 39,18 Eur skola nurašoma. Taip pat nurodė, kad sumokėjo 39,18 Eur skolą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Šalies argumentai

Ieškovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sutinka, jog atsakovė informavo ieškovą apie finansinės padėties suprastėjimą, todėl ieškovas 2015-09-23 registruotu laišku informavo atsakovę apie sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei siūlė sudaryti taikos sutartį. Atsakovė į siūlymus nesureagavo. Be to, nurodė, kad atsakovė sumokėdama 39,18 Eur padengė dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes pagal sudarytos vartojimo kredito sutarties 4.6 p. gautos sumos pirmiausia skiriamos išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimui padengti, todėl iš atsakovės prašo priteisti 39,18 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas, 15 Eur žyminį mokestį ir 9,22 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

Atsiliepimas

Atsakovė G. V. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovo reikalavimais. Nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties ir atsiradusių sveikatos problemų ėmė paskolą iš AB „BnP Finance“ (buv. AB „Bobutės paskola“). Paskolą pratęsinėjo nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2015 m. Per 2015 m. ji ieškovui sumokėjo 163 Eur sumą, t. y. 562 Lt, o paskola – 500 Lt, todėl ieškovo ji prašė leisti nemokėti paskutinės 39,18 Eur įmokos dėl prastos sveikatos, bei siuntė ieškovui tai patvirtinančius medicininius dokumentus. Ieškovo darbuotojas telefonu ją informavo, jog ji paskutinės įmokos gali nebemokėti, bet ieškovas vis tiek ją padavė į teismą. Ji ir taip sumokėjo daugiau nei reikėjo. Dar mokėjo ir už sutarties pratęsimus, todėl iš viso ieškovui yra sumokėjusi 2239 Lt (648,46 Eur), t. y. tris kartus daugiau nei ėmė paskolos. Vartojimo kredito sutarties bendrąsias sąlygas skaitė. Prašo atleisti ją nuo likusių mokėjimų ir ieškovo ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame pranešime nurodė, kad prašo nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2012-04-03 elektroninėmis ryšio priemonėmis sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ksm3fhcr (toliau ir – Sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 144,81 Eur (500 Lt) dydžio vartojimo kreditą 30 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti ir sumokėti kredito mokestį. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1.4. p., atsakovė, patvirtino savo tapatybę, registracijos duomenis bei Sutarties bendrąsias sąlygas, atsakovei patvirtinus Sutarties sąlygas, laikoma, kad šalys susitarė dėl Sutarties sąlygų ir jas patvirtino (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1.6. p.). Iš teismui pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-04-03 ieškovas į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė nurodytą 144,81 Eur (500 Lt) sumą. Ieškovas su atsakove taip pat pasirašė priedus prie Sutarties, kuriais Sutarties kredito įmokos grąžinimo data galutinai nukelta iki 2015-03-04.

Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl skolos priteisimo argumentuodama tuo, kad ji su ieškovu susitarė, jog paskutinės 39,18 Eur įmokos jai mokėti nebereikės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015-09-16 atsakovė kreipėsi į ieškovą prašydama atleisti ją nuo paskutinių įmokų mokėjimų. Šių aplinkybių neginčija ir ieškovas, kuris nurodė, jog reaguodamas į atsakovės prašymą siūlė jai sudaryti taikos sutartį išdėstant likusios skolos mokėjimą ilgesniam terminui, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovė į siūlymą nereagavo. Atsakovė tvirtina, jog ieškovo darbuotojas jai telefonu pranešė, t. y. esą buvo žodinis susitarimas, kad jai nebereikės mokėti paskutinės 39,18 Eur įmokos, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinančių tokio susitarimo egzistavimą. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Iš ieškovo pateikto 2015-09-23 atsakymo į prašymą Nr. 15SD07223 bei pašto siuntų perdavimo-priėmimo lydraščio matyti, jog ieškovas atsakovei G. V. siuntė minėtą atsakymą dėl galimybės likusią skolą mokėti dalimis, tuo tarpu duomenų apie šalių susitarimą, kuriuo atsakovė būtų atleista nuo likusios kredito dalies sumokėjimo, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant įrodymų apie minėtą atsakovės ir ieškovo žodinį susitarimą, negalima daryti išvados, jog atsakovė buvo atleista nuo paskutinės įmokos mokėjimo.

Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovui iš viso sumokėjo apie 2239 Lt (648,46 Eur) sumą vietoj 500 Lt (144,81 Eur), t. y. sumokėjo kelis kartus didesnę sumą, negu sudarė jai suteikto kredito suma, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė dalį sumų, t. y. apie 389,55 Eur, mokėjo kaip kredito pratęsimo mokestį, kuris nėra įskaitomas į grąžinamą vartojimo kredito sumą. Atsakovė vartojimo kredito grąžinimo terminą pratęsė iš viso 30 kartų iki 2015-03-04, todėl už šį laikotarpį turėjo sumokėti mokestį už naudojimąsi kreditu – kredito pratęsimo mokestį. Aplinkybę, kad atsakovės mokamos sumos buvo skirtos kredito terminui pratęsti, patvirtina ir pačios atsakovės pateikti mokėjimų išrašai, bei ieškovo pateiktas raštas, kuriame detaliai nurodomos atsakovės sumokėtos sumos bei šių sumų įskaitymai. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės argumentas atmestinas ir pripažintina, kad jai suteikto kredito dalies atsakovė nėra grąžinusi ieškovui, o mokėjo palūkanas už naudojimąsi kreditu laikotarpiu nuo 2012-04-03 iki 2015-03-04, taip pat sutarties pratęsimo mokesčius.

Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė 2016-04-19 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ji jau po bylos iškėlimo sumokėjo ieškovui 39,18 Eur sumą. Ieškovas teigia, kad remdamasis Sutarties 4.6 p. šiuo mokėjimu padengė dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad LR CK 6.54 straipsnis numato, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalys 2012-04-03 vartojimo kredito sutarties Nr. ksm3fhcr 4.6 punkte taip pat numatė, jog kredito gavėjo (atsakovės) mokamos įmokos pirmiausiai skiriamos atlyginti kredito davėjo turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai atsakovės sumokėtą 39,18 Eur sumą skyrė išlaidoms, susijusioms su reikalavimu įvykdyti prievolę, t.y. įskaitė į patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą ir šia suma sumažino prašomas priteisti išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

Pagal LR CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str.). Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą (kreditą) paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė patvirtino savo tapatybę, registracijos duomenis bei Sutarties bendrąsias sąlygas, 2011-11-30 pervesdama ieškovui 0,01 Lt dydžio registracijos mokestį, t. y. atlikdama 0,01 Lt mokėjimą ieškovui atsakovė kartu patvirtino vartojimo kredito sutarties Bendrąsias ir Specialiąsias sąlygas. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su vartojimo kredito Sutarties sąlygomis ir su jomis sutiko. Atsakovę tenkino vartojimo kredito sąlygos, ji jų nekeitė ir neginčijo, o po Sutarties sudarymo atsakovė nuo 2012-05-06 iki 2015-10-03 mokėjo ieškovui įmokas, kelis metus pratęsinėjo sutartį vis nukeldama kredito gražinimo datą. Todėl tai, kad atsakovė ieškovui sumokėjo kelis kartus didesnę sumą, nei sudarė jos paimtas kreditas, neatleidžia jos nuo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieškovui vykdymo. Atsakovė prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, neįvertinusi savo finansinių galimybių, veikė neapdairiai, nerūpestingai ir savo rizika. Šiuo atveju pažymėtina, jog protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartines prievoles vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino savalaikio ir visiško kredito grąžinimo, todėl laikoma pažeidusia prievolę ir privalo sumokėti ieškovui reikalaujamą 39,18 Eur dydžio negrąžinto kredito dalį (CK 6.4, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.870, 6.873 str.).

Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 48,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 39,18 Eur sumą, kuria buvo atlyginta ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina likusi bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 9,22 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 24,22 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. V. 39,18 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 39,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,22 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „BnP Finance“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė