Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei R. Z., dėl vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir neteisėtu, pagal atsakovės R. Z. priešieškinį ieškovui V. J., dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės R. Z. atstovė advokatė S. J. teisme patikslino atsakovės priešieškinį ir prašo priteisti atsakovei R. Z. iš ieškovo V. J. 2495,80 eurų skolą.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. J. prašė ieškinį tenkinti, teigė, kad žemės nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Paaiškino, kad sutartis su R. Z. buvo sudaryta 2014-08-07 penkeriems metams. 2016 m. jis patyrė didelių nuostolių, todėl vėlavo sumokėti nuomos mokestį. Yra sumokėjęs nuomos mokestį už du metus, o šie metai dar yra nepasibaigę. Sumokėti už juos turėtų iki gruodžio 20 d. Pirmą kartą nuomą turėjo sumokėti iki 2015-12-20. Truputį pavėlavo, bet sumokėjo visą sumą. Sumokėjo 2000 Eur ir 890 Eur. Buvo likusi R. Z. žemės mokesčio skola už 2014 metus. Jis padengė šią skolą ir nuskaičiavo nuo žemės nuomos mokesčio, kaip buvo sutarta žodžiu su atsakove. Už 2016 metus 2968,61 Eur žemės nuomos mokestį sumokėjo per du kartus. 2017-03-01 kurjeris jam įteikė laišką iš Amerikos, ten buvo 2017-02-13 atsakovės pasiūlymas. Pasiūlyme buvo teigiama, kad, jei jis nemoka žemės nuomos mokesčio, tai gal nori nutraukti žemės nuomos sutartį. Jis padarė žemės nuomos mokesčio mokėjimą. Pranešimo iš Amerikos negavo. Elektroniniu paštu įspėjimo negavo. Vasario 23 dienos laiško negavo. Šiais metais žemės sklypą deklaravo jis ir R. Z.. Žirniais apsėjo jis, šių metų balandžio - gegužės mėn. Žirnių derliaus nenuėmė, juos sunaikino gamta, patyrė nuostolius dėl nepalankių oro sąlygų. Su priešieškiniu nesutinka, nes suma neteisinga. Skaito, kad žeme naudojasi metus ir turėtų sumokėti 2968,61 eurų. Teisinių paslaugų išlaidų sumokėti nesutinka. Nėra tokio punkto, kad, jei vėluoja sumokėti nuomos mokestį, tai yra priežastis nutraukti sutartį. Jis pagerino žemės būklę, pinigus sumokėjo, vėlavo sumokėti ne iš blogos valios. R. Z. buvo išrašiusi jam įgaliojimą, kad jis tvarkytų kitas žemes.

Atsakovės R. Z. atstovė advokatė S. J. teisme prašė ieškinį atmesti, patenkinti patikslintą priešieškinį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu, priteisti iš ieškovo atsakovei nesumokėtą žemės nuomos mokesčio sumą - 2495,80 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad žemės nuomos sutarties šalys aptarė priešlaikinę sutarties nutraukimo galimybę, kai viena šalis įspėja kitą prieš 3 mėnesius. Sutartyje nurodyti du savarankiški pagrindai, kada galima nutraukti nuomos sutartį. Kitas sutarties nutraukimo pagrindas yra tai, kad žemės nuomos mokestis nebuvo savalaikiai sumokėtas. Nebuvo kalbos, kad galimi minusavimai iš žemės nuomos mokesčio. Kadangi ieškovas savalaikiai nemokėjo žemės nuomos mokesčio, todėl sutartis gali būti nutraukta įspėjus prieš 3 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Patikslintas priešieškinis tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. J. ir atsakovė R. Z. 2014-08-07 sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią nuomotoja, atsakovė R. Z. terminuotai – 5 metams (iki 2019-10-01) išnuomojo nuomininkui, ieškovui V. J. 54,35 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenos – 43,10 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkis. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso nuomotojai R. Z.. Nuomininkas V. J. kas metai, t. y. du metus, įsipareigojo mokėti po 10250 Lt (2968,61 Eur), po to šalys sutarė, jog kaina bus peržiūrima. Sutartyje sutarta, kad nuomotojo reikalavimu sutartis nutraukiama, jeigu nuomininkas savavališkai pakeičia tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, kai įspėja nuomininką raštu prieš tris mėnesius. Taip pat šalys sutarė, kad sutartis nuomininko reikalavimu nutraukiama, jeigu pranešama nuomotojui prieš tris mėnesius (sutarties 10-10.2p.). Be to sutartyje numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta prieš terminą LR įstatymų nustatyta tvarka (sutarties 12p.). Sutarties 19 punkte nustatyta, kad sutartis turi būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Tauragės filiale. Nustatyta, kad šalys tą pačią dieną sudarė ir pasirašė minėtos sutarties papildymą. Jame sutarė, jog kaina bus peržiūrima ir pakeliama po 2 metų, 2016m. vasarą/ rudenį. Nuomininkas V. J. įsipareigojo prižiūrėti laukus – pievas, miškelį, pamiškę, nepabloginti dirbamos žemės. Nustatyta, kad laukų - pievų gerinimo darbai atliekami du metus už mažesnę bendrą nuomos kainą ir už neapmokestinamą 13,8 ha dvejus metus. Bendra nuomos kaina metams 250 Lt/ ha (visiems 54,35 ha). Metų mokestis sumokamas pavedimu ne vėliau kaip iki gruodžio 20d.

Iš 2017-06-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad 54,3500 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., ariamos žemės plotas – 43,1000 ha, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. Z.. Duomenų apie žemės sklypo nuomos sutartį išraše nėra.

Iš 2017-02-13 R. Z. pasiūlymo V. J. matyti, kad ji informavo V. J., jog iki šios dienos jis nesumokėjo žemės sklypo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015-08-08 iki 2016-08-07 ir yra įsiskolinęs - 2968,61 Eur, kad vėluoja padengti įsiskolinimą, kad pažeidžia esminę nuomininko pareigą tinkamai ir laiku mokėti žemės sklypo nuomos mokestį. Nuomotoja atkreipė nuomininko dėmesį į tai, kad ji pagal sutarties 10.1.2 punktą kaip nuomotoja turi teisę nutraukti sutartį, įspėjusį jį prieš tris mėnesius ir siūlė nuomininkui nutraukti sutartį, pasirašant susitarimą abipusiu susitarimu, jos siūlomomis sąlygomis. Siūlė apsvarstyti šį pasiūlymą iki 2017-02-20 ir pateikti jai atsakymą elektroniniu paštu. Ieškovas V. J. pripažino, jog šį pasiūlymą gavo, tačiau teisme teigė, kad gavo registruotu paštu ir tik 2017-03-01.

Iš 2017-02-23 R. Z. pranešimo V. J. nustatyta, kad ji, negavusi atsakymo į savo 2017-02-13 pasiūlymą, pranešė nuomininkui V. J., jog dėl to, kad jis nesumoka nuomos mokesčio ilgiau kaip tris mėnesius, ji nutraukia 2014-08-07 žemės sklypo nuomos sutartį nuo 2017-06-01. Taip pat pareikalavo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti jai 2968,61 Eur žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015-08-08 iki 2016-08-07, uždraudė jam žemės sklype pradėti pavasario sėjos darbus, pareikalavo sutvarkyti žemės sklypą ir paruošti jį grąžinimui tokios būklės, kokį jis gavo pasirašydamas žemės nuomos sutartį. Be to informavo ieškovą, kad iki 2017-06-01 jis privalo sumokėti jai žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2016-08-08 iki 2017-06-01, t. y. 2416,08 Eur. Pranešime nurodyta, kad pranešimas išsiųstas ieškovui paštu ir elektroniniu paštu.

Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad į ieškovo V. J. elektroninį paštą atsakovė R. Z. 2017-02-23, 9 val. 31 min. atsiuntė 2017-02-23 žemės nuomos nutraukimą su V. J..

Iš UPS siuntos statuso patvirtinimo nustatyta, kad pašto siunta Nr.1ZY3032X6738772080 buvo išsiųsta 2017-02-24 ir įteikta 2017-03-01, už siuntą pasirašė V. J..

Taigi iš visumos įrodymų analizės teismas sprendžia, kad ieškovui V. J. 2017-03-01 registruotu paštu buvo įteiktas 2017-02-23 atsakovės R. Z. pranešimas (kuris paštui įteiktas 2017-02-24), o ne 2017-02-13 atsakovės pasiūlymas. Darytina išvada, kad ieškovas V. J. negalėjo 2017-03-01 gauti 2017-02-13 atsakovės R. Z. pasiūlymo registruotu paštu, kadangi nustatyta, kad jis nebuvo siunčiamas registruotu paštu. Byloje yra duomenys, kad 2017-02-13 atsakovės pasiūlymas ieškovui buvo išsiųsta elektroniniu paštu.

Iš V. J. sąskaitos išrašų matyti, kad jis atsakovei 2016-03-29 sumokėjo 2000 Eur už žemės nuomą ir 2016-04-11 sumokėjo 890 Eur už žemės nuomą, 2017-04-04 sumokėjo 1649 Eur. žemės nuomos mokestį.

Iš mokėjimo nurodymo Nr.925624 matyti, kad 2017-08-22 V. J. pavedimu sumokėjo R. Z. 1320 Eur už žemės nuomą 2016m.

Iš mokėjimo patvirtinimo matyti, kad ūkininkas V. J. 2015-12-21 sumokėjo 205 Eur žemės mokestį, mokėtojo adresas (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo nuomos sutarties vienašalio nutraukimo, nuomotojos R. Z. reikalavimu, teisėtumo. CK 6.564 straipsnio, reglamentuojančio žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu, 1 dalies 2 punktas numato žemės nuomotojo teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jei žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Kasacinis teismas išaiškino, kad vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą. Esminis sutarties pažeidimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė. Esminį pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ko tikėjosi per visą jos terminą gauti. Nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tuo atveju, kai nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010).

Pagal šalių sudarytą ginčo žemės sklypo nuomos sutartį ieškovas V. J., išsinuomodamas žemę, įsipareigojo mokėti kas metai, iki gruodžio 20d., žemės nuomos mokestį (Sutarties 5p., sutarties papildymo 7p.). Sutarties 10.1.1., 10.1.2., 12 punktai numato, kad žemės nuomos sutartis nuomotojo – atsakovės gali būti vienašališkai nutraukta įspėjus nuomininką prieš tris mėnesius. Nors sutartyje nėra numatyta, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta, jei nuomininkas daugiau kaip tris mėnesius nemoka žemės nuomos mokesčio, tačiau sutarties 12 punkte nustatyta, kad ši sutartis gali būti nutraukta prieš terminą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nukreipia į CK 6.564 str. 1d. 2p., kuris numato žemės nuomotojo teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jei žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nesumoka žemės nuomos mokesčio. Šios sutartinės nuostatos rodo, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį turi esminės reikšmės. Laiku mokamas žemės nuomos mokestis yra esminė sutarties sąlyga, susijusi su šios sutarties sudarymo tikslu –gauti pajamų. Šiuo atveju ieškovo prievolės mokėti žemės nuomos mokestį pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Ieškovas pagal sutartį žemės nuomos mokestį už pirmus metus, skaičiuojant nuo 2014-08-07 iki 2015-08-07, privalėjo sumokėti 2968,61 Eur sumą iki 2015-12-20. Tačiau to nepadarė. Tik 2016-03-29, pradelsęs 2 mėn. ir 28d., sumokėjo dalį žemės nuomos mokesčio - 2000 Eur, ir 2016-04-11, pradelsęs 3 mėn. ir 10 d., sumokėjo kitą dalį žemės nuomos mokesčio – 890 Eur. Daugiau žemės nuomos mokesčio 2016 metais nemokėjo. Taigi įrodyta, kad ieškovas liko nesumokėjęs atsakovei 78,61 Eur sumą žemės nuomos mokesčio už pirmus žemės nuomos metus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginį, jog buvo susitarimas su atsakove, kad jis sumokės žemės mokestį už nuomotoją R. Z., o pastaroji šia suma sumažins žemės nuomos mokestį ieškovui. Sutarties 11 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik bendru rašytiniu sutarties šalių susitarimu. Todėl konstatuotina, jog ieškovo įsiskolinimas už pirmus žemės nuomos metus prasidėjo po 2015-12-20 ir tęsėsi iki 2017- 04-04, t.y. daugiau nei 15 mėnesių, kai ieškovas, gavęs 2017-02-13 atsakovės pasiūlymą nutraukti žemės nuomos sutartį abipusiu sutarimu, atsakovei sumokėjo 1649,00 Eur dydžio žemės nuomos mokesčio dalį.

Kadangi ieškovas iki 2017-02-20 nereagavo į atsakovės 2017-02-13 pasiūlymą, todėl atsakovė 2017-02-23 pranešimu pranešė ieškovui, kad ji nutraukia 2014-08-07 žemės sklypo nuomos sutartį nuo 2017-06-01, bei pareikalavo per 5 dienas nuo pranešimo gavimo sumokėti žemės nuomos mokestį už antrus žemės nuomos metus – 2968,61 Eur bei pareikalavo iki 2017-06-01 sumokėti žemės nuomos mokestį - 2416,08 Eur už laikotarpį nuo 2016-08-07 iki 2017-06-01, t. y. iki sutarties nutraukimo.

Už antrus žemės nuomos metus (nuo 2015-08-07 iki 2016-08-07) ieškovas privalėjo pagal sutartį sumokėti žemės nuomos mokestį iki 2016-12-20. Tačiau, kaip minėta, dalį žemės nuomos mokesčio sumokėjo tik 2017-04-04, pradelsęs sumokėti daugiau kaip tris mėnesius ir tik po atsakovės pasiūlymo nutraukti sutartį abipusiu susitarimu, dėlto, kad jis netinkamai ir ne laiku moka žemės nuomos mokestį, po pranešimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo gavimo. Kadangi nustatyta, jog ieškovas liko skolingas 78,61 Eur už pirmus žemės nuomos metus, todėl ši suma atimtina iš 1649,00 Eur sumos. Laikytina, kad 2017-04-04 ieškovas atsakovei už antrus nuomos metus sumokėjo tik 1570,39 Eur ir liko skolingas atsakovei 1398,22 Eur sumą.

Nors ieškovas V. J. teigė, kad negavo atsakovės R. Z. 2017-02-23 pranešimo dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, kad 2017-03-01 paštu gavo tik atsakovės 2017-02-13 pasiūlymą, tačiau bylos duomenimis įrodyta, jog atsakovės pranešimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo buvo įteiktas ieškovui 2017-02-23 elektroniniu paštu bei 2017-03-01 įteiktas registruotu paštu. Byloje nėra duomenų, kad buvo sugedęs ieškovo V. J. kompiuteris ir dėlto jis negavo pranešimo elektroniniu paštu. Nustatyta, kad 2017-02-13 atsakovės pasiūlymas ieškovui nebuvo siunčiamas paštu, kad jis buvo ieškovui įteiktas elektroniniu paštu. Ieškovas pripažino, kad gavo atsakovės pasiūlymą. Ieškovo argumentas, kad jis negavo atsakovės pranešimo dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškovas, gavęs pasiūlymą ir pranešimą iš atsakovės, elgėsi neatsakingai. Tik 2017-04-04 sumokėjo dalį žemės nuomos mokesčio ir toliau nemokėjo žemės nuomos mokesčio, laikėsi nuostatos, kad pagal žodinius susitarimus su atsakove neprivalo mokėti likusios nuomos mokesčio sumos. Todėl šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tokie tęstinio pobūdžio žemės nuomos sutarties pažeidimai nepagrindė nuomotojos teisėtų lūkesčių, kad nuomininkas tinkamai vykdys sutartį ateityje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvadą, kad ieškovo padaryti sutarties pažeidimai – tęstinio pobūdžio įsipareigojimo mokėti žemės nuomos mokestį savalaikis nevykdymas, yra esminiai, nes dėl nuomininko kaltės nuomotoja negavo to, ko tikėjosi, t.y. negavo sutartyje sutartu laiku pajamų iš ieškovui išnuomoto žemės sklypo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nėra pagrindo tikėtis iš nuomininko - ieškovo tinkamo sutarties vykdymo ateityje, nes padėtis nepasikeitė ir atsakovei vienašališkai nutraukus 2017-06-01 sutartį. Nustatyta, kad ieškovas po pranešimo gavimo savavališkai užsėjo dirbamą žemės sklypo dalį žirniais ir toliau nemokėjo likusio nesumokėto žemės nuomos mokesčio - 1398,22 Eur. Ir tik atsakovei iškėlus bylą teisme dėl nuomos mokesčio priteisimo ieškovas 2017-08-22 sumokėjo atsakovei 1320,00 Eur sumą už 2016 m. žemės nuomą, kuriuos privalėjo sumokėti iki 2016-12-20, be to iki šiol yra skolingas 78,22 Eur žemės nuomos mokesčio už antrus žemės nuomos metus (nuo 2015-08-07 iki 2016-08-07), už kuriuos privalėjo sumokėti iki 2016-12-20. Tai, rodo, kad nustatytus sutarties pažeidimus atsakovė tinkamai įvertino kaip esminius, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų nuostatas, o vienašalis žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas atitiko CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą. Ieškovas prarado atsakovės pasitikėjimą ir atsakovė pagrįstai suabejojo ieškovo gebėjimu vykdyti žemės sklypo nuomos sutartį. Todėl teismas daro išvadą, kad žemės nuomos mokesčio nemokėjimas tinkamai kvalifikuotas pagal CK 6.564 str. 1 d. 2 p. ir yra esminis pažeidimas, sudaręs atsakovei pagrindą nutraukti 2014-08-07 žemės nuomos sutartį (CK 6.217 str. 1 d., 6.564 str. 1 d. 2 p., 6.564 str. 2 d.), todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovas V. J. liko skolingas atsakovei R. Z. 78,22 Eur žemės nuomos mokesčio už antrus nuomos metus (nuo 2015-08-07 iki 2016-08-07), todėl ši nesumokėta suma priteistina iš ieškovo atsakovės naudai. Kadangi pripažintina, jog atsakovė pagrįstai vienašališkai prieš terminą nutraukė 2014-08-07 žemės sklypo nuomos sutartį, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistinas 2417,58 Eur dydžio žemės nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2016-08-07 iki žemės nuomos sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2017-06-01. Šią sumą ieškovas atsakovei privalėjo sumokėti per 5 dienas po pranešimo dėl sutarties nutraukimo gavimo. Todėl atsakovės patikslintas priešieškinis tenkintinas ir iš ieškovo atsakovės naudai iš viso priteistina 2495,80 Eur žemės nuomos mokesčio.

Kadangi ieškovas pažeidė prievolės vykdymo principus, neįvykdė tinkamai ir laiku savo įsipareigojimų, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2495,80 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovo V. J. ieškinys atmetamas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovės R. Z. patikslintas priešieškinis yra tenkinamas visiškai, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos pastarosios turėtos bylinėjimosi išlaidos: 86 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1300 Eur už advokatės pagalbą byloje (CPK 98 str. 1 d.). Darytina išvada, jog pagal bylos pobūdį ir sudėtingumą tokio dydžio išlaidos advokatams yra pagrįstos ir neperžengia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

Laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas V. J. atlikti žemės dirbimo ūkinius darbus ir sėti žiemkenčius 54,35 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registruotame R. Z. vardu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nekeistina, o sprendimui įsiteisėjus panaikintina (CPK 150 str. 2d.).

Laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre dėl 54,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo, draudimas R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išnuomoti 54,3500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo V. J. ieškinį atmesti.

Atsakovė R. Z. patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš V. J., R. Z. naudai 2495,80 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 80 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-06-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1386 Eur ( vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų: 86 Eur žyminį mokestį, 1300 Eur už advokatės pagalbą byloje.

Laikinąsias apsaugos priemones: 1) draudimą V. J. atlikti žemės dirbimo ūkinius darbus ir sėti žiemkenčius 54,35 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotame R. Z. vardu, nustatytą 2017-08-24 teismo nutartimi, 2) įrašą viešame registre dėl 54,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, 3) draudimą R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išnuomoti 54,3500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims, nustatytas 2017-06-13 teismo nutartimi, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.