Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-270-460/2009

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, Zitai Mockuvienei, Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei K. J., jos atstovui advokatui Juozui Ančiukaičiui, atsakovei Z. L., AB „VST“ atstovui Tachirui Rožkovui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-191-122/2008 pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovei Z. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „VST“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Š. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. J. nuomojasi dviejų kambarių gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 58–60), o atsakovė Z. L. yra trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 43/100 buto dalių savininkė. Ieškovė 1998-07-09 yra pasirašiusi elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartį Nr. 0175037 (t. 1, b. l. 63). AB „VST“, vadovaudamasi 2005-10-07 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.5 punktu, nurodo, kad už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimą bei kitas su tuo susijusias paslaugas su tiekėju operatoriumi atsiskaitoma pagal bute įtaisyto apskaitos prietaiso rodmenis ir vieną apmokėjimo dokumentą, ir nurodo, kad kuris asmuo (šeima) įforminamas kaip buitinis vartotojas sprendžiama šių asmenų (šeimų) tarpusavio susitarimu (t. 1, b. l. 64–67). Atsakovė teigia mokėjusi už elektros energiją pagal jai išduotas mokėjimo knygeles.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė ir yra su AB „VST“ sudariusi elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartį, tačiau sunaudotos elektros energijos kiekis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), AB „VST“ apskaičiuojamas pagal bendrus buto elektros energijos rodmenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės ir atsakovės atsakomybė mokėti mokesčius gyvenant bendrame bute yra solidarioji skolininkų prievolė. Solidarioji skolininkų prievolė yra preziumuojama, nes ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais ir taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Ieškovė, įvykdžiusi solidariąją pareigą, turi regreso teisę reikalauti iš bendraskolio (atsakovės) to, ką ji įvykdė (sumokėjo), atskaičius ieškovei tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9, 6.12 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų – atsiskaitymo knygelių už elektros energiją. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kad nustatytų objektyviąją tiesą, teismas turi siekti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skolą už elektros energiją bei pateikdama knygutės kopijas pridėjo lapelius, kuriuose nurodytas bendras skaitiklio rodmuo ir ieškovės sunaudota elektros energija kWh bei sumokėta suma (t. 1, b. l. 6–55). Atsakovė teismui taip pat pateikė mokėjimo knygeles, kur nurodytos sumokėtos už elektros energija sumos (t. 2, b. l. 107). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu siekiant patikrinti atsakovės mokėjimo faktą buvo pateiktas prašymas AB „VST“ pateikti įrodymus apie ieškovės bei atsakovės mokėjimus už elektros energiją. Gauti duomenys iš AB „VST“ bei raštas, jog tiek K. J., tiek Z. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini), turi tą patį abonentinį numerį ir nėra galimybės pasakyti, ar Z. L. ar K. J. mokėjo už suvartotą elektros energiją.

Ieškovė 2008-03-15 pateikdama patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovė nuo 2003 metų iki šiol visiškai nemoka už elektros energiją ir dėl jos kaltės AB „VST“ buvo nutraukusi elektros tiekimą nuo 2007-05-17 iki 2007-10-10, kol ieškovė nepadengė įsiskolinimo už elektros energiją. Ieškovė teigė, kad už 2003 metus atsakovė jai skolinga 86,42 Lt, už 2004 metus – 218,66 Lt, už 2005 metus – 183,21 Lt, už 2006 metus – 236,22 Lt, už 2007 m. – 443,52 Lt, už 2008 metus – 26,40 Lt. Iš pateiktos AB „VST“ mokėjimų pagal vietą lentelės duomenų (t. 2, b. l. 88–89) bei pateiktų atsakovės mokėjimo knygelių matyti, kad atsakovė Z. L. už 2003 metus AB „VST“ sumokėjo 75,69 Lt, už 2004 metus – 187,63 Lt, už 2005 metus – 121,63 Lt, už 2006 metus – 165,79 Lt, už 2007 metus – 8,77 Lt ir už 2008 metų sausio–vasario mėnesius – 20,77 Lt. Dėl to atmestinas ieškovės teiginys, kad atsakovė visai nemoka už sunaudotą elektros energiją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė mokesčių už elektros energiją nemokėjo.

Teismas nustatė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pagrindinis elektros skaitiklis ir yra kontrolinis elektros energijos skaitiklis kontroliuoti, kiek atsakovė sunaudoja elektros energijos savo kambaryje. Byloje pateikti įrodymai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė mokėjo už elektros energiją, tačiau iš pateiktų ieškovės duomenų negalima nustatyti, kokiu pagrindu ieškovė apskaičiuoja atsakovei mokėtinos elektros energijos kainą, ir iš atsakovės pateiktų duomenų nėra aišku, kiek ji turėtų mokėti kiekvieną mėnesį už elektros energiją. Pažymėtina, kad norint apskaičiuoti mokėtiną sumą už elektros energiją turi būti pateikti įrodymai, kuriuose užfiksuoti mėnesiniai rodmenys tiek pagrindinio elektros energijos skaitiklio, tiek kontrolinio elektros energijos skaitiklio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė jai yra skolinga 935,36 Lt.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė K. J. gavo 2007-04-24 AB „VST“ įspėjimą dėl elektros energijos nutraukimo, kad nesumokėjus skolos bus atjungta elektros energija bendrai gyvenamame ieškovės bei atsakovės bute. Teismui pateikti įrodymai, kad po AB „VST“ įspėjimo 2007-10-10 ieškovė sumokėjo už elektros energiją 257,07 Lt bei 96 Lt už elektros energijos įjungimą, iš viso – 353,07 Lt (t. 1, b. l. 55–56). Kaip minėta, ieškovės ir atsakovės atsakomybė mokėti mokesčius gyvenant bendrame bute yra solidarioji skolininkų prievolė, ir ieškovė įvykdžiusi solidariąją pareigą, turi regreso teisę reikalauti iš atsakovės to, ką ji sumokėjo, atskaičius ieškovei tenkančią dalį. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad skolą už elektros energiją bei įjungimo išlaidas ieškovė bei atsakovė turėtų mokėti lygiomis dalimis, dėl to iš atsakovės ieškovei priteistina 176,54 Lt sumokėtos AB „VST“ skolos už elektros energiją bei įjungimą.

Keičiant priteistiną žalos atlyginimo dydį, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas. Iš atsakovės priteistina 41 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti valstybei. Atsakovė, paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 61 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 29). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovės atsakovei priteistina 53 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

1. Priteisti iš Z. L. 176,54 Lt žalos atlyginimą K. J..

2. Priteisti iš Z. L. 41 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti valstybei.

3. Priteisti iš K. J. 53 Lt žyminio mokesčio Z. L..