- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-285-557-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- L. M.
- Nukentėjusysis
- G. K., V. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-04-29 nuosprendžio, kuriuo L. M. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu 2 metams. BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nustatyta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 64 str. 1 ir 3 d. nustatyta tvarka subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-09-04 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2007-10-30.
Nuosprendžiu iš L. M. priteista 198,90 lito turtinės žalos atlyginimo UAB „Autoveja“ ir 2004,74 lito turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai (už nukentėjusiojo G. K. gydymą).
Nuosprendžiu pagal 2007-11-14 nutarimą laikinai apriboti L. M. nuosavybės teisę į turtą – pinigines lėšas (344 litus) civilinio ieškinio padengimui perduota 52,90 lito Valstybinei ligonių kasai (už nukentėjusiojo V. Š. gydymą) ir 291,10 lito UAB „Autoveja“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. nuteistas už tai, kad 2007-10-30 apie 03.30 val. Klaipėdos raj. Saulažolių km., sugadinęs automobilio „Scania R124LA“, priklausančio UAB „Autoveja“, 62 litų vertės dyzelinio kuro bako užraktą ir 62 litų vertės kuro bako dangtelį, iš bako pagrobė 579,50 lito vertės 190 litrų dyzelinio kuro, po to, tuo pat metu toje pat vietoje, siekdamas išvengti sulaikymo dėl dyzelinio kuro vagystės iš automobilio „Scania R124LA“, vairuotojui V. Š. metė nenustatytą daiktą ir pataikė į galvos sritį, tuo V. Š. padarė muštinę žaizdą pakaušio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to prie tame pat kaime esančio baro „Kilena“ nenustatytu daiktu sudavė tyčia vieną kartą į galvą Klaipėdos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui G. K., vykdančiam tarnybines pareigas (dalyvaujančiam L. M. sulaikymo operacijoje), tuo G. K. padarė muštinę momens srities žaizdą ir vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 str. 2 d. pagal BK 178 str. 4 d. ir paskirti švelnesnę bausmę, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria yra patenkintas UAB „Autoveja“ civilinis ieškinys dėl 490 litų turtinės žalos atlyginimo, o pinigines lėšas (344 litus), į kurias laikinai apribota L. M. nuosavybės teisė, civilinių ieškinių padengimui pervesti sekančiai: 52,90 lito Valstybinei ligonių kasai (už nukentėjusiojo V. Š. gydymą) ir 291,10 lito Valstybinei ligonių kasai (už nukentėjusiojo G. K. gydymą). Nurodo, kad iš 2007-10-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Scania” kuro bako dangteliai atidaryti, o ne sulaužyti. Daugiau byloje nepateikta jokios vaizdinės ar kitos medžiagos, įrodančios dangtelių sulaužymą. Taigi kuro bako užraktai buvo tik atrakinti, o ne sulaužyti, todėl į civilinio ieškinio sumą nepagrįstai įtraukta žala dėl 62 litų vertės dyzelinio kuro bako užrakto ir 62 litų vertės kuro bako dangtelio sugadinimo. Iš bylos taip pat matyti, jog automobilyje VW Transporter, kuris buvo naudojamas kaip nusikaltimo įrankis, be visų daiktų buvo rastos tik 2 mėlynos 30 l talpos, pilnos dyzelinio kuro, o baro “Kilena” stovėjimo aikštelėje rastos papildomai 2 plastmasinės talpos, kuriose buvo apie 10 l dyzelinio kuro. Tokiu būdu nusikaltimo vietoje buvo rasta tik apie 70 l dyzelinio kuro. Pagal analogiškus policijos pareigūnų, kurie dalyvavo jo sulaikymo operacijoje, G. K., R. N., E. P., L. B. parodymus jis negalėjo pagrobti daugiau kuro, negu buvo rasta įvykio vietoje, nes buvo užkluptas ir persekiojamas. Be to, iškart po incidento automobilio „Scania” vairuotojas V. Š. pagal spidometro parodymus teigė, jog trūksta apie 100 l dyzelino, o dar kartą patikrinęs spidometro parodymus apie 6.40 val. (tą pačią dieną) jau teigė, kad trūksta daugiau kaip dvigubai, 250 l, dyzelino. Darytina išvada, jog nuostoliai piktybiškai padidinti arba vairuotojas V. Š. tą kurą išvogė. Tokiu būdu 490 litų civilinis ieškinys yra išgalvotas, nes UAB “Autoveja” neteko tik 70 l dyzelino, kurį atsiėmęs M. B. neturėjo jokių pretenzijų.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apelianto teiginys, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių kuro bako dangtelio sugadinimą, yra nepagrįstas. Nors 2007-10-30 įvykio vietos apžiūros protokole iš tiesų pažymėta, kad vizualiai apžiūrėjus kuro bako dangtelį laužimo žymių nepastebėta, tačiau jame nurodyta, jog kuro bako dangtelis rakinamas vidine spyna. Būtent dėl šios vidinės spynelės sugadinimo, kurio nustatyti vizualiai apžiūrėjus praktiškai neįmanoma, UAB „Autoveja“ ir patyrė nuostolį. Automobilio „Scania” vairuotojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-10-28, prieš išvykdamas į Rygą, prisipylė 1200 l dyzelinio kuro, grįždamas 2007-10-29 kirto sieną ir be sustojimo atvyko į Klaipėdos r. Toliau važiuoti negalėjo, nes pagal nustatytas taisykles turėjo pailsėti, pagal nuvažiuotus kilometrus tuo metu kuro bake galėjo būti apie 1050 l dyzelinio kuro. Nekyla abejonių, jog V. Š. kelionės metu turėjo pakankamai degalų ir kuro bako neatidarinėjo, o abejoti tuo, jog jis neužrakino kuro bako dangtelio prisipylęs degalų prieš kelionę į Rygą, nėra pagrindo. Taigi akivaizdu, jog L. M., neturėdamas raktelio nuo kuro bako dangtelio, paprasčiausiai nenustatytu būdu sulaužė dangtelio vidinę spynelę ir tokiais savo veiksmais UAB “Autoveja” padarė žalą.
Nors civilinio ieškovo UAB “Autoveja” įgaliotas atstovas M. B. 2007-12-21 ieškinyje (t. 1, b. l. 115) nurodė, jog UAB “Autoveja” patyrė 124 litų žalą dėl 62 litų vertės dyzelinio kuro bako užrakto ir 62 litų vertės kuro bako dangtelio sugadinimo (tokias faktines bylos aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas), tačiau patikimų duomenų apie tokio dydžio padarytą žalą nepateikė. Priešingai, iš byloje esančio 2008-01-03 Rezervuotų prekių važtaraščio Nr. 1 matyti, jog UAB ‘Autoveja” iš UAB “Šiaulių skuba” įsigijo tik vieną 62 litų vertės rakinamą kuro bako dangtelį, t. y. ir dangtelį, ir jo užraktą už vieną kainą (t. 1, b. l. 122). Maža to, kiti UAB “Autoveja” atstovai tiek 2007-11-27 pareiškime, tiek 2007-12-21 faksogramoje nurodė, jog įvykio metu buvo sulaužyti ir sugadinti du kuro bako užraktai, kurių kiekvieno vertė po 62 litus (t. 1, b. l. 4, 120), tuo tarpu iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas tik vienas automobilio “Scania” kuro bako dangtelis, byloje duomenų, jog L. M. būtų įsibrovęs ir į kitą kuro baką, nėra. Taigi išdėstytos aplinkybės leidžia patikimai įrodytu laikyti tik tai, jog L. M. sugadino vieną 62 litų vertės kuro bako dangtelį, į kurio vertę įeina ir dangtelio užraktas. Todėl nuosprendis keistinas, iš aprašomosios dalies pašalinant nuorodą dėl 62 litų vertės dyzelinio kuro bako užrakto sugadinimo, bei atitinkamai mažinant priteistą žalos atlyginimo dydį.
Kita vertus, kolegija pažymi, jog nepriklausomai nuo to, ar L. M. pateko į kuro baką sulaužydamas kuro bako dangtelį, ar ne, jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas į saugyklą, nes teismų praktikoje automobilio kuro bakas laikomas saugykla, o įsibrovimas į saugyklą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu į ją patenkama - įveikiant kliūtis ar patenkant be kliūčių – užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 str. 2 d. Esant šiam vagystę kvalifikuojančiam požymiui, pagrobto turto vertė įtakos veikos kvalifikavimui jau nebeturi. Todėl tolimesni kolegijos argumentai, paneigiantys apelianto teiginį, jog byloje nėra patikimų duomenų, jog jis pagrobė būtent 190 l dyzelinio kuro, yra reikšmingi tik UAB „Autoveja“ civilinio ieškinio išsprendimo aspektu.
Kaip matyti iš V. Š. apklausos protokolo, pastarojo apklausa vyko iki 6.10 val. ir tuo metu V. Š. parodė, jog įlipus į automobilio kabiną ir įjungus degimą, kuro lygio rodyklė rodė, jog kuro bake yra mažiau apie 100 l dyzelinio kuro, negu prieš sustojant aikštelėje. Vėliau V. Š. patikslino savo parodymus ir nurodė, jog 6.40 val. užvedęs automobilį pamatė, kad kuro matuoklis rodo, jog iš kuro bako pavogta 200-250 l dyzelinio kuro, taip pat parodė, jog kuro kiekį patikslins įmonė, kai į baką, kuriame yra kuro likutis, įpils pakartotinai kuro. Taigi V. Š. tiek pirmą kartą, tiek papildomai nurodydamas pavogto kuro kiekį rėmėsi kuro lygio rodyklės parodymais, kurie tiksliai kuro likučio bake nerodo, todėl jo subjektyviu vertinimu nustatyto pavogto kuro kiekio apsirikimas 100-150 l, atsižvelgiant į automobilio kuro bako talpą (1200 l), nėra toks, kuris leistų abejoti V. Š. parodymų patikimumu. Neįtikėtina ir apelianto versija, neva po nusikaltimo pats automobilio „Scania” vairuotojas V. Š. pavogė dalį dyzelinio kuro. Kaip jau minėta, V. Š. patikslino savo parodymus apie pagrobto kuro kiekį praėjus 30 minučių po pirminės apklausos, galimybių per tą laiką iš kuro bako išleisti kažkokį kiekį kuro jis neturėjo, nes tuo metu įvykio vietoje dirbo policijos pareigūnai. Būtent patikslintą V. Š. pagrobto kuro kiekį iš esmės atitiko ir bendrovės atsakingų darbuotojų nustatytas tikslus pagrobto kuro kiekis. Kaip matyti iš UAB “Autoveja” transporto direktoriaus M. B. atsikirtimo į L. M. apeliacinį skundą, tikslus pavogto kuro kiekis (190 l) buvo nustatytas užpylus pilnus bakus kuro ir paskaičiavus, kiek jo turėjo sunaudoti pagal spidometrą, t. y. tokiu pat būdu, kaip ir apklausiamas nurodė V. Š.. Toks kuro kiekio patikrinimo principas yra pakankamai įtikinamas, abejoti bendrovės atsakingų asmenų pateikta informacija kolegija neturi pagrindo, juolab, kad bylos duomenys rodo, jog šis bendrovės nurodytas pavogto kuro kiekis yra realus. Iš 2007-10-30 automobilio VW Transporter apžiūros protokolo, 2007-10-30 įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2007-12-21 talpų su dyzeliniu kuru apžiūros protokolo (1 t., b. l. 54-56) matyti, jog automobilyje VW Transporter buvo dvi pilnos talpos po 30 l dyzelinio kuro, o įvykio vietoje rastos dvi talpos, vienoje iš kurių buvo 10 l dyzelinio kuro, t. y. buvo surasta 70 l dyzelinio kuro, pagrobto iš automobilio „Scania”. Šios nustatytos aplinkybės nuteistasis neginčija. Minėtos dvi talpos (vienoje iš kurių buvo likę 10 l kuro) buvo rastos netoli įvykio vietos apverstos ant šono ir atsuktais dangčiais, todėl negalima paneigti, jog ten buvęs kuras paprasčiausiai išbėgo ant žemės. Tai, kad į šias talpas nuteistasis per žarną iš kuro bako leido dyzeliną, parodė automobilio „Scania” vairuotojas V. Š.. Pastarasis taip pat parodė, jog jam atidarius automobilio dureles ir paklausus nuteistojo, ką jis čia dirba, nuteistasis paleido iš rankų žarną, bet žarna liko kuro bake. Tai, kad pro žarną iš kuro bako ant asfalto išbėgo didelis kiekis dyzelino, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota 3.70 m ilgio ir 2.30 m pločio skysčio, kuris skleidė dyzelinio kuro kvapą, bala. Pagal bylos duomenis dyzelinis kuras pro žarną bėgo visą tą laiką, kai ją iš rankų paleido nuteistasis, užsimovė ant veido tamsią kepurę, po to persimetė keliais žodžiais su vairuotoju, metė į jį kažkokį daiktą, o vairuotojui pabėgus dingo iš įvykio vietos su talpomis. Taigi išdėstytos aplinkybės, priešingai nei teigia nuteistasis, neleidžia abejoti UAB “Autoveja” civilinio ieškinio dalies, kuria prašoma priteisti dėl pavogto kuro patirtą žalą, pagrįstumu.
Vienok apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas L. M. veiką pagal BK 178 str. 2 d. kaip baigtą nusikaltimą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad L. M. iš automobilio „Scania“, priklausančio UAB „Autoveja“, bako pagrobė 190 litrų dyzelinio kuro. Su tokia apylinkės teismo išvada sutikti negalima. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Tuo tarpu pagal BK 22 str. 1 d. pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedama daryti nusikalstama veika, jeigu ji nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad L. M. į nusikaltimo vietą atvažiavo automobiliu VW Transporter, kuriame buvo virš trisdešimt tuščių plastmasinių talpų skysčiams laikyti, ir sustojo krūmuose netoli kavinės „Kilena“. Pasiėmęs dvi talpas, priėjo prie automobilio „Scania“, stovėjusio kavinės „Kilena“ automobilių stovėjimo aikštelėje, iš kuro bako nusipylė degalų ir nešinas pilnais bakais grįžo prie automobilio VW Transporter. Išsiėmė dar dvi tuščias talpas ir sugrįžo prie automobilio „Scania“. L. M. nupylinėjant degalus, jį pamatė automobilio „Scania“ vairuotojas ir išbaidė, o bėgantį iš įvykio vietos L. M. nusivijo pasaloje buvę policijos pareigūnai. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog L. M. veikė neturėdamas tikslo pagrobti konkretų dyzelinio kuro kiekį, t. y. neapibrėžta tyčia, turtą ketindamas pagrobti paprasta schema – iš automobilio VW Transporter imti po dvi talpas, jas pripildyti kuro, pilnas talpas parnešti į automobilį VW Transporter, o su tuščiomis grįžti prie automobilio, iš kurio grobiamas kuras, ir galiausiai automobiliu VW Transporter iš nusikaltimo vietos pasišalinti. Kaip jau minėta, L. M. 60 litrų išpilto iš bako kuro pasidėjus automobilyje ir tęsiant nusikalstamą veiką pagal iš anksto suplanuotą schemą – toliau leidžiant kurą iš vilkiko bako, jis ir buvo pastebėtas automobilio „Scania“ vairuotojo. Vairuotojui išlipus iš automobilio, L. M. prieš jį panaudojo fizinį smurtą, o šiam pradėjus šauktis pagalbos, siekdamas pasišalinti iš įvykio vietos su atsineštomis talpomis pradėjo bėgti link savo automobilio VW Transporter (talpos buvo rastos tarp stovėjomo aikštelės ir automobilio VW Transporter, taip pat šią aplinkybę patvirtino liudytojas G. K.). Tačiau nuteistasis su talpomis iki automobilio nepribėgo, nes tuo metu jį vijosi policijos pareigūnai, o pasuko į kitą pusę ir, neturėdamas kitos išeities, t. y. jau nepriklausomai nuo savo valios, nes grėsė sulaikymas, numetė talpas su dyzeliniu kuru ir bėgte paspruko nuo jį besivejančių pareigūnų, vieną iš jų dar spėjęs sužaloti. Nepaisant to, L. M. persekiojimą tęsė kiti policijos pareigūnai, ir jis visgi buvo sulaikytas besprunkantis kito asmens vairuojamu automobiliu. Taigi L. M., pradėjęs tiesiogiai daryti nusikaltimą, savo nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo išbaidytas automobilio, iš kurio vogė kurą, vairuotojo ir persekiojamas bei sulaikytas policijos pareigūnų. Apklaustų policijos pareigūnų parodymais taip pat nustatyta, jog L. M. dar iki šio nusikaltimo buvo sekamas, o policijos pareigūnai baro “Kilena” stovėjimo aikštelėje jo laukė pasaloje ir tiesiogiai stebėjo jo nusikalstamus veiksmus. Liudytojas G. K. parodė, jog L. M. iš policijos akiračio niekada nebuvo išleistas, policijos pareigūnai visą laiką palaikė tarpusavio ryšį.
Tuo būdu byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta tik ta aplinkybė, jog nuteistasis L. M., turėdamas neapibrėžtą (kiekio atžvilgiu) tyčią pagrobti kurą iš vilkiko kuro bako, išleido iš vilkiko bako 60 litrų kuro į atsineštas talpas ir jas pasidėjo savo automobilyje, po to toliau leido kurą iš vilkiko bako, tačiau išgąsdintas nusikaltimo vietoje pasirodžiusių vilkiko vairuotojo bei policijos pareigūnų, palikęs iš vilkiko bako jo įkišta žarna bėgantį kurą bei numetęs talpas (vienoje iš kurių apžiūrėjus rasta dar 10 litrų kuro), į kurias šį kurą leido, iš nusikaltimo vietos pabėgo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog 70 litrų kuro, kurį ketino pagrobti, L. M. jau buvo susipylęs į transportavimui iš nusikaltimo vietos skirtas talpas, o likęs ketintas pagrobti kuras (120 litrų) buvo išlaistytas iš vilkiko bako bei nuteistojo atsineštų talpų, nuteistajam pilant kurą iš bako bei bėgant iš nusikaltimo vietos. Kadangi nuteistasis visą laiką buvo stebimas policijos pareigūnų, jis savo nuožiūra nebūtų galėjęs disponuoti ir tuo kuru, kurį jau buvo susipylęs į atsigabentas talpas, nes pasaloje buvę policijos pareigūnai būtų jį sulaikę, ir reali žala BK 178 str. saugomam objektui – nuosavybei - nebūtų padaryta. Aptarta situacija neduoda pagrindo teigti, jog tą kuro dalį, kurią buvo susipylęs į talpas, nuteistasis jau buvo užvaldęs, o likusios dalies nespėjo užvaldyti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, ir tuo pagrindu kvalifikuoti veiką kaip baigtą nusikaltimą. Iš tiesų nuteistasis realiai nebuvo užvaldęs nei dalies ketinto pagrobti turto, todėl aptarta L. M. veika perkvalifikuotina pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. kaip pasikėsinimas pagrobti 190 l dyzelinio kuro (70 litrų, kuris jau buvo supiltas į nuteistojo atsigabentas talpas, tačiau nuteistasis dar neturėjo realios galimybės tvarkytis juo kaip savu, ir 120 litrų, kurie buvo išlaistyti perpylimo iš bako į talpas metu bei nuteistajam mėginant pabėgti iš nusikaltimo vietos), įsibrovus į saugyklą.
Perkvalifikavus L. M. veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo bei jos bendrinimo su kitomis skundžiamu nuosprendžiu bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-09-04 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis klausimas. Remiantis apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo motyvais, nesutikti su kuriais apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo, skirdama naują bausmę L. M. už nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., kolegija atsižvelgia į tai, jog šiuo nuosprendžiu, lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, bausmė skiriama ne už baigtą nusikaltimą, o už pasikėsinimą jį padaryti, todėl laiko galimu paskirti nuteistajam L. M. už šį nusikaltimą trimis mėnesiais švelnesnę bausmę, negu paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Kadangi ši sušvelninta bausmė lieka griežčiausia lyginant su kitomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ši bausmė su minėtomis bausmėmis bendrinama tokia pat tvarka ir tokiomis pat proporcijomis, kaip ir buvo subendrinta skundžiamu nuosprendžiu. Subendrinta bausmė, kaip griežtesnė iš bendrinamų bausmių, su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-09-04 nuosprendžiu paskirta bausme taip pat bendrinama tokia pat tvarka ir tokiomis pat proporcijomis, kaip ir buvo subendrinta skundžiamu nuosprendžiu.
Nuosprendis keistinas ir dėl netinkamo civilinių ieškinių išsprendimo. BPK 115 str. 1 ir 2 d. numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, apylinkės teismas, įvertinęs visus reikšmingus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus dėl civilinių ieškinių pagrįstumo ir dydžio konstatavo, jog UAB “Autoveja” civilinis ieškinys dėl 490 litų turtinės žalos atlyginimo, ir prokuroro civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus dėl 52,90 lito V. Š. gydymo išlaidų atlyginimo yra pagrįsti ir tenkintini visiškai. Tačiau apylinkės teismas nuosprendžiu iš L. M. UAB “Autoveja” priteisė tik dalį 198,90 litų patirtos turtinės žalos, o kitą šios bendrovės civilinio ieškinio dalį bei visą prokuroro civilinį ieškinį dėl 52,90 lito V. Š. gydymo išlaidų atlyginimo patenkino BPK nenumatytu būdu – nuosprendžiu ne priteisdamas, o pervesdamas UAB „Autoveja“ 291,10 lito, o Valstybinei ligonių kasai 52,90 lito lėšų, į kurias 2007-11-14 nutarimu buvo laikinai apribota L. M. nuosavybės teisė, taip nepagrįstai taikydamas teisės normas, nustatančias nuosprendžio vykdymo proceso taisykles. Kolegija pažymi, jog antstolio, o ne teismo kompetencijoje yra spręsti nuosprendžio vykdymo procese klausimus dėl išieškotų iš L. M. lėšų paskirstymo visiems kreditoriams eiliškumo ir proporcingumo. Todėl nuosprendis keistinas, naikinant tą jo dalį, kuria pagal 2007-11-14 nutarimą laikinai apriboti L. M. nuosavybės teisę į pinigines lėšas (344 litus) civilinio ieškinio padengimui perduota 52,90 lito Valstybinei ligonių kasai (už nukentėjusiojo V. Š. gydymą) ir 291,10 lito UAB „Autoveja“, bei tikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimus dėl minėtų civilinių ieškinių patenkinimo. Kaip jau minėta, byloje patikimai nustatyta, jog nuteistasis L. M. sugadino tik 62 litų vertės rakinamą kuro bako dangtelį, todėl UAB “Autoveja” civilinio ieškinio dalis dėl 62 litų kuro bako dangtelio užrakto sugadinimo yra nepagrįsta ir atmetama. UAB „Autoveja“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, ir iš nuteistojo L. M. priteisiama 428 litai turtinės žalos atlyginimo UAB „Autoveja“. Prokuroro civilinys ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus tenkinamas pilnai, ir iš nuteistojo L. M. priteisiama 52 litai 90 ct. Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo V. Š. gydymą. Atitinkamai iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo pratęsiamas nuteistajam L. M. laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas (344 litus) taikymo terminas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 ir 4 p., 330 str., 331 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, jog nuteistasis L. M. sugadino 62 litų vertės dyzelinio kuro bako užraktą ir 62 litų vertės kuro bako dangtelį, ir laikyti nustatytu, jog nuteistasis L. M. sugadino 62 litų vertės rakinamą kuro bako dangtelį.
Nuteistojo L. M. veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir paskirti L. M. už šį nusikaltimą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 10 p., ir subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-09-04 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams.
UAB „Autoveja“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo L. M. 428 litus turtinės žalos atlyginimo UAB „Autoveja“. Likusioje dalyje UAB „Autoveja“ civilinį ieškinį atmesti.
Prokuroro civilinį ieškinį ginant Valstybinės ligonių kasos interesus dėl nukentėjusiojo V. Š. gydymo išlaidų atlyginimo tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo L. M. 52 litus 90 ct. Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo V. Š. gydymą.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl L. M. piniginių lėšų perdavimo UAB „Autoveja“ ir Valstybinei ligonių kasai. Pratęsti nuteistajam L. M. laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigus 344 litų sumoje taikymo terminą iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.