- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- eI2-7266-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00673-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vondel Marketing OU filialas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vondel Marketing OU filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024-02-14 sprendimą Nr. 24S52867 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760261938 panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjai buvo išduotas 2023-07-03. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas ne paprasto darbo pagrindu, o aukštos profesinės kvalifikacijos pagrindu (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau– Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 41 punktas)). Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos pagrindu (Europos Sąjungos Mėlynoji kortelė) suteikia teisę asmeniui laisvai keisti darbdavį (praėjus vieneriems metams be Migracijos departamento įsiterpimo), ieškoti kito darbo ir / ar 6 mėnesius nedirbti apskritai ir neprarasti turimo leidimo gyventi, ko neturi užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi Lietuvoje paprastu darbo pagrindu. Pareiškėja buvo įdarbinta Lietuvoje ir visą laiką nuo ES Mėlynosios kortelės išdavimo dirbo aukštos profesinės kvalifikacijos specialistės darbą, o jos darbdavys mokėjo mokesčius į biudžetą. Kelis mėnesius buvo sumokėta mažesnė alga, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėja ar darbdavys norėjo apgauti Lietuvos valstybę ar pažeisti UTPĮ 44¹ straipsnio reikalavimus, dėl ko Migracijos departamento sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte įtvirtintos trys savarankiškos alternatyvios leidimo laikinai gyventi panaikinimo sąlygos, tačiau Migracijos departamentas Sprendimą aiškiai ir nedviprasmiškai grindžia tuo, kad „asmuo neturi pakankamai pajamų“, „nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėja dirbs ne visą darbo laiką ar jai bus mokamas kitas darbo užmokestis, nei nurodyta tarpininkavimo rašte“. Šiuo aspektu nurodo, kad su pareiškėja buvo sudaryta darbo sutartis, kurios 3 punkte buvo nurodyta, jog „Darbuotojas ir Darbdavys susitaria dėl ne viso darbo laiko taikymo šios darbo sutarties galiojimo laikotarpiui. Nustatoma darbo laiko norma – minimalus darbuotojo darbo laikas bus 2 valandos per mėnesį, bet ne daugiau kaip 40 darbo valandų per savaitę. Darbo valandos, siekiančios 40 darbo valandų per savaitę, nebus laikomos viršvalandžiais“. Taigi, pareiškėjai darbo sutartimi buvo nustatytas ne visas darbo laikas, kas nėra draudžiama pagal UTPĮ 44¹ straipsnio reikalavimus. Visas darbo laikas privalo būti nustatytas tik tada, kai sudaroma laikinojo darbo sutartis su užsieniečiu (UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto (a) papunktis). Tarpininkavimo rašto forma buvo konkreti, laukeliuose nebuvo galima plačiai aprašyti, kokia darbo laiko norma bus taikoma, kaip keisis užsieniečio atlyginimas, t. y. pildant duomenis MIGRIS sistemoje ir prašant nurodyti konkretų darbo užmokestį, nėra galima aprašyti lanksčių darbo sąlygų. Kai buvo pildomi dokumentai buvo nurodytas atlyginimas, kuris pareiškėjai būtų mokamas, jeigu ji dirbtų 40 darbo valandų per savaitę, kas nebūtų laikoma viršvalandžiais. Todėl Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, ne tik nepagrįstai konstatavo, kad „nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėja dirbs ne visą darbo laiką ar jai bus mokamas kitas darbo užmokestis, nei nurodyta tarpininkavimo rašte“, tačiau net neprašė pareiškėjos pateikti darbo sutartį, pasiaiškinti dėl darbo laiko normos ir/ar darbdavio mokamo atlyginimo dydžio. Pabrėžia, kad jau gavus leidimą (kurio gavimo procedūros užima kelis mėnesius), pradėjus dirbti, susiejus savo ateitį su kita (Lietuvos) valstybe, neturint jokių pažeidimų, bausti vien dėl kelių mėnesių mažesnės algos sukelto netyčinio klaidingo sprendimo yra neteisinga, nesąžininga ir todėl – neteisėta.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Dėl pareiškėjos teiginių, kad aukštos profesinės kvalifikacijos specialistas gali netekti darbo ir 6 mėnesius nedirbti apskritai, tačiau leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (Europos Sąjungos Mėlynosios kortelės) neprarasti, nurodo, kad šie teiginiai nesusiję su ginčijamo sprendimo teisėtumu, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas ne tuo pagrindu, kad su pareiškėja nutraukta darbo sutartis, o tuo pagrindu, kad ji neatitinka Įstatyme nustatytų imperatyvių sąlygų. Pažymi, kad ženkliai mažesnis darbo užmokestis (daugiau nei perpus mažesnis) pareiškėjai buvo mokamas beveik nuo pat leidimo gyventi išdavimo - 4 mėnesius. Tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip trumpalaikės ar atsitiktinės. Įstatymo nuostatos yra imperatyvios, jokios išimtys nėra įtvirtintos.
Skundo teiginius dėl ne viso darbo laiko taip pat vertino kaip pareiškėjos išsisukinėjimą. Pažymi, kad darbdavys tarpininkavimo rašte gali nurodyti papildomą informaciją, o užsienietis prie prašymo dėl leidimo gyventi gali prisegti papildomus dokumentus, jeigu mano esant reikalinga. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Dėl argumentų, kad Migracijos departamentas nesikreipė į pareiškėją dėl paaiškinimo nurodo, kad Tvarkos aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ nėra įtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Taigi, Migracijos departamentas neprivalo kreiptis į pareiškėją ar į pareiškėjo
darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl užsieniečio leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas savo skunde nenurodė konkrečių aplinkybių (ir su skundu nepateikia konkrečių aplinkybių buvimo įrodymų), kurios galėtų sąlygoti, kad Migracijos departamentas nebūtų panaikinęs leidimo laikinai gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-02-14 sprendimo Nr. 24S52867 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2023-06-09 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoja (OU Vondel Marketing filiale (toliau – Bendrovė) rinkodaros specialiste).
Išnagrinėjus prašymą pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760261938, galiojęs nuo 2023-07-03 iki 2026-07-02.
Pareiškėja prašyme, o Bendrovė – tarpininkavimo rašte, nurodė, kad pareiškėja kviečiama dirbti Bendrovėje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – BDU) dydžio; pareiškėjai bus mokamas darbo užmokestis – 2 684 Eur.
Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (Sodra). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai nėra mokamas darbo užmokestis, siekiantis 1,5 BDU (prašymo pateikimo metu galiojęs 1,5 BDU – 2 683,50 Eur). Pareiškėjai už 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėtas darbo užmokestis 2 297,53 Eur, už rugsėjo–gruodžio mėn. – 1 206,61 Eur.
Departamentas nustatęs, kad pareiškėja neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760261938, galiojantį iki 2026-07-02.
Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas. Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, o jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas yra įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, – ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio; 2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; 3) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis reglamentuoja atvejus, kada atsisakoma užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Taigi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus imperatyvius reikalavimus, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsienietis neatitinka Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. nei vieną mėnesį, per visą darbo bendrovėje laikotarpį, nebuvo mokamas Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas darbo užmokestis. Šias faktines aplinkybes patvirtina į bylą pateikti 2024-02-14 Sodros duomenys ir tai patvirtina, kad pareiškėja jai išduoto leidimo laikinai gyventi laikotarpiu neatitiko Įstatyme nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jai ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas faktines aplinkybes (mokėto darbo užmokesčio dydis), darytina išvada, kad atsakovas, detaliai įvertinęs atlikto patikrinimo rezultatus, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu.
Pareiškėja Sprendimo neteisėtumą ginčija ir tuo aspektu, kad ji su darbdaviu buvo sudariusi darbo sutartį, pagal kurią sulygo, jog minimalus darbuotojos darbo laikas bus 2 valandos per mėnesį, bet ne daugiau kaip 40 darbo valandų per savaitę. Taigi, pareiškėjai darbo sutartimi buvo nustatytas ne visas darbo laikas, kas nėra draudžiama pagal UTPĮ 44¹ straipsnio reikalavimus. Atsakovas šios faktinės aplinkybės pagrįstai nevertino kaip ydingos, tačiau turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad nebuvo išpildyta viena iš Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų – mokėti pareiškėjai mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio. Pabrėžtina, kad ši Įstatymo nuostata yra imperatyvi ir jokių išimčių, kaip pvz., aktualių šiam atvejui (dirbant ne pilną darbo dieną mokėti mažesnį nei numato Įstatymas darbo užmokestį), nenumato. Pareiškėja šios faktinės situacijos iki Departamento patikrinimo nesprendė, kas reikštų, jog pati prisiėmė atsakomybę dėl galimai ateityje kilsiančių pasekmių.
Pritartina atsakovės pozicijai, kad pareiškėja prie prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo turėjo galimybę papildomai prisegti dokumentus, kuriuose būtų paaiškintos aplinkybės dėl darbo laiko ir pan. Tuo tarpu šiuo aspektu išdėstyti argumentai (laukeliuose nebuvo galima plačiai aprašyti, kokia darbo laiko norma bus taikoma ir pan.) pagrįstai vertintina tik kaip pareiškėjos gynybinė pozicija.
Pagal Viešojo administravimo įstatymą individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 10 straipsnis). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais Departamentas priėmė išvadas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Iš Sprendimo motyvų suprastinos leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas VAĮ nuostatų nepažeidė, o pareiškėjos šiuo aspektu išdėstyti argumentai taip pat ir dėl gero administravimo principo nepaisymo, vertintini nepagrįstais.
Pabrėžtina, kad Departamentas turi teisę panaikinti jau išduotą leidimą laikinai gyventi nustatęs, kad užsienietis neatitinka Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktas). Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo – mokėti pareiškėjai mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, pažeidimas, kurio pareiškėja priešingai neįrodė. Taigi, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai įvertino surinktą informaciją, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.