- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- AS-552-378-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00377-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Divingas“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybai, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Kauno verslo rūmai“, K. O.
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Divingas“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybai, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Kauno verslo rūmai“, K. O. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra (toliau – ir pareiškėjas), ginanti viešąjį interesą, pateikė teismui prašymą, kuriame prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 21 d. įsakymą „Dėl žemės sklypų Karaliaus Mindaugo pr. 35, 37, 38 ir Spaustuvininkų g. 7,9 detaliojo plano patvirtinimo“; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus išduotą 2009 m. vasario 11 d. statybos leidimą Nr. 38-4NS141-12; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus išduotą 2009 m. vasario 11 d. statybos leidimą Nr. 38-3N747-64.
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą prašymui paduoti. Prašyme nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 21 d. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) buvo gautas daugiabučio namo, esančio Kęstučio g. 47A, Kaune, gyventojų bendrijos pirmininkės V. K. prašymas dėl galimų pažeidimų rengiant žemės sklypo Karaliaus Mindaugo pr. 35 ir 37, Kaune, detalųjį planą. Kauno apygardos prokuratūra, siekdama išsiaiškinti, ar rengiant detalųjį planą buvo padaryti pažeidimai, kreipėsi į įvairias institucijas dėl įrodymų surinkimo. Surinkusi informaciją, jog detalusis planas priimtas pažeidžiant nustatytus teisės aktus, tačiau atsižvelgusi į tai, kad šiuo metu yra pradėtas naujas ginčo teritorijų detalusis planavimas, 2012 m. sausio 13 d. Kauno apygardos prokuratūra priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Minėtą nutarimą apskundus Generalinei prokuratūrai, ši 2012 m. kovo 15 d. nutarimu panaikino Kauno apygardos prokuratūros nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą. Todėl tik nuo to momento atsirado pagrindas kreipimuisi į teismą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymo netenkino ir atnaujinti terminą skundui paduoti atsisakė.
Teismas, remdamasis bylos dokumentais, padarė išvadą, kad 2011 m. gruodžio 30 d. prokuratūroje buvo surinkta pakankamai duomenų apie galimą pažeidimą, ir atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Tuo tarpu, nagrinėjamoje situacijoje, surinkus pakankamai duomenų, jog pažeistas viešas interesas, prokuratūra elgėsi pasyviai, t.y. Kauno apygardos prokuratūroje 2012 m. sausio 13 d. priimtas nutarimas, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, kadangi ginčo teritorijose buvo iš naujo pradėtas detalusis planavimas. Tokį pasirinkimą prokurorė motyvavo aplinkybe, jog kreipimasis į teismą gali trukdyti detaliajam planavimui, tuo būtų padaryta žala miesto bendruomenei. Teismas padarė išvadą, kad tokie prokurorės argumentai yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, pasireiškusios subjektyviu susiklosčiusios situacijos vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. sausio 13 d. nutarimas buvo Generalinės prokuratūros panaikintas ir nutarta medžiagą papildyti, nesudaro pagrindo praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti, nes po atliktų papildomų apygardos prokuratūros veiksmų faktinė ginčo situacija visiškai nepasikeitė ir nebuvo gauta jokių naujų faktinių duomenų. Nurodė, kad kaip matyti iš dokumentų, gavusi Generalinės prokuratūros nutarimą, Kauno apygardos prokuratūra išsiuntė du raštus dėl medžiagos papildymo: raštą Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašydama pateikti statybos ginčo teritorijoje išduotus statybos leidimus, ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) dėl faktinės padėties ginčo teritorijoje patikrinimo. Atsižvelgiant į tai, atkreipė dėmesį, kad apie šioje byloje ginčijamus Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 11d. statybos leidimą Nr. 38-4NS141-12 bei tos pačios dienos statybos leidimą Nr. 38-4GN747-64 prokurorė buvo informuota Inspekcijos 2011 m. spalio 27 d. raštu Nr. (15.19)-2D-13975, kuris Kauno apygardos prokuratūroje gautas 2011 m. lapkričio 2 d. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad prokurorė, elgdamasi atsakingai ir rūpestingai, turėjo galimybę operatyviai išsireikalauti ginčijamus aktus. Pažymėjo, kad iš Inspekcijos, kaip nurodė prokurorė, atsakymas negautas iki šiol. Todėl padarė išvadą, kad ši faktinė situacija patvirtina, jog minėtų papildomų duomenų reikalavimas netrukdė prokurorei realizuoti teisę į teisminę gynybą dėl viešo intereso gynimo. Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatavo, kad Generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 17.9-957 negali būti pripažintas svarbia priežastimi skundo padavimo termino praleidimui pagrįsti. Todėl teismas Kauno apygardos prokuratūrai termino prašymui paduoti neatnaujino ir prašymą priimti atsisakė.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 23 d. nutartį, atnaujinti terminą prašymui paduoti ir prašymą priimti nagrinėti.
Pareiškėjas nurodo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintu reguliavimu, šioje situacijoje prokuratūra, siekdama nustatyti ar ginčo detalusis planas rengtas laikantis visų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų bei ar buvo pažeistas viešasis interesas, nuo pat V. K. prašymo gavimo dienos intensyviai rinko būtinus duomenis ir siekė per kuo trumpesnį ką užbaigti tyrimą ir įvertinti esamą situaciją. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenų, kad ginčo detalusis planas parengtas ir priimtas pažeidžiant atitinkamus teisės aktus (Teritorijų planavimo įstatymą, Žemės įstatymą ir kt. ) Kauno apygardos prokuratūra gavo 2011 m. gruodžio 30 d. Inspekcijos raštu Nr. (15.19)-2D-17410. Tačiau tuo metu Kauno apygardos prokuratūra, įvertinusi surinktą informaciją, nutarė atsisakyti kreiptis į teismą dėl tos aplinkybės, kad ginčo teritorija pradėta planuoti iš naujo. Mano, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę remiantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, per 30 dienų skųsti tokius prokurorų nutarimus, tokiu būdu įtvirtino papildomą garantiją patikrinti, ar tikrai buvo pakankamai atlikta veiksmų, surinkta pakankamų duomenų bei padarytos teisingos išvados dėl viešojo intereso gynimo (arba atsisakymo jį ginti) pirminėje stadijoje. Todėl teismui konstatavus, jog Generalinės prokuratūros nutarimas panaikinti, jos nuomone, neteisingą žemesniojo prokuroro nutarimą nėra pakankamas pagrindas skundo padavimo teismui ginant viešąjį interesą terminui atnaujinti, prieštarauja minėtiems įstatymų leidėjo šia nuostata įtvirtintiems tikslams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai panaikinamas toks nutarimas, kuriuo atsisakyta ginti viešąjį interesą, tai turi būti vertintina kaip pakankama priežastis terminui kreiptis į teismą skundu (prašymu) atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438- 475/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Pažymi, kad Kauno apygardos prokuratūra, tik gavusi Generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 15 d. nutarimą panaikinti 2012 m. sausio 12 d. nutarimą, skubiai ėmėsi vykdyti nutarime surašytus nurodymus. Todėl tik gavus skundžiamus aktus (statybos leidimus), 2012 m. balandžio 12 d. buvo pakartotinai įvertintos aplinkybės ir nedelsiant surašytas prašymas teismui dėl administracinių aktų panaikinimo. Nesutinka su teismo išvada, jog apie ginčijamus statybos leidimus prokuratūra žinojo dar 2011 m. lapkričio 2 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. spalio 27 d. rašto Nr. (15.19)-2D-13975. Kadangi šiame rašte Inspekcija nurodė, kad statybos leidimai išduoti teisėtai, todėl pakankamo pagrindo juos tikrinti tuo metu nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Kartu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010).
Pirmosios instancijos teismas duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas, gavimo datą susiejo su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. (15.19)-2D-17410 gavimu Kauno apygardos prokuratūroje (b. l. 27-34). Iš šio Inspekcijos 2011 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. (15.19)-2D-17410 turinio matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo Kauno apygardos prokuratūrą apie tai, kad žemės sklypo, esančio Karaliaus Mindaugo pr. 35 ir 37, Kaune, detalusis planas priimant pažeidžiant nustatytus teisės aktus. Tuo tarpu, į teismą su prašymu Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi tik 2012 m. balandžio 16 d. (b. l. 2). Todėl atsižvelgęs į tai, kad 2011 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos prokuratūra turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl teisės pažeidimo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas teismui prašymą padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai, 2012 m. sausio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė priėmė nutarimą Nr. P-1959, kuriuo atsisakė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą (b. l. 36-40). V. K., dėl kurios paduoto prašymo prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas, pasinaudojus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatyta prokuroro nutarimo apskundimo tvarka, Generalinė prokuratūra 2012 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 17.9.-957 Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. P-1959 panaikino ir medžiagą grąžino papildomam tyrimui (b. l. 45-47). Nuo 2012 m. kovo 19 d. (b. l. 44) Kauno apygardos prokuratūroje buvo tęsiamas tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso, renkami papildomi įrodymai ir duomenys (b. l. 48-50), kurie galutinai buvo gauti tik 2012 m. balandžio 12 d., Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (A27V124)-R-1734 (b. l. 51). Būtent šiuo raštu Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė ginčijamus statybos leidimus (b. l. 52-53).
Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 17.9-957 negali būti pripažintas svarbia priežastimi skundo padavimo termino praleidimui pagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad remiantis Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Kaip atskirajame skunde nurodė pareiškėjas, įstatymų leidėjas Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu suteikia galimybę per nustatytą terminą aukštesniam prokurorui patikrinti žemesniojo prokuroro priimtus nutarimus dėl sprendimo kreiptis arba nesikreipti ginant viešąjį interesą ir, esant atitinkamoms sąlygoms, jį keisti ar įpareigoti prokurorą atlikti papildomus veiksmus, po kurių gali būti nuspręsta priimti iš esmės kitokį sprendimą. Atsižvelgiant į Konstitucijos bei Prokuratūros įstatyme įtvirtintą prokuroro nepriklausomumo principą bei tai, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, kad kiekvienas prokuroras turi teisę savo nuožiūra vertinti surinktą medžiagą ir daryti išvadas, o Generalinės prokuratūros prokurorai, gavę skundą ir išanalizavę medžiagą, nuspręsti, ar padarytos išvados yra teisingos.
Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad nagrinėjamoje byloje Generalinės prokuratūros nutarimas Nr. 17.9-957, kuriuo nuspręsta tęsti tyrimą ir kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą buvo priimtas tik 2012 m. kovo 15 d. ir tai, kad po jo gavimo pareiškėjui kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, ginčijami statybos leidimai Kauno apygardos prokuratūrai buvo pateikti 2012 m. balandžio 12 d., pripažintinos svarbiomis prašymo padavimo termino praleidimo priežastimis.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136, 148 straipsniai), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavęs visų bylai reikšmingų aplinkybių nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis. Todėl skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, atnaujinant pareiškėjui terminą prašymui paduoti. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nėra nustatęs, ar Kauno apygardos prokuratūros prašymas atitinka kitus įstatymo keliamus reikalavimus, tai jo prašymo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti.
Kauno apygardos prokuratūros prašymą atnaujinti terminą prašymui paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.
Kauno apygardos prokuratūros prašymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.