- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 1-189-120/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00430-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Algerdas Urbšys, Dmitrijus Korsakovas
- Kaltinamasis
- S. S.
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė
Baudž. byla Nr.1-189-120/2013 Teism proceso Nr. 1-55-1-00430-2012-4 Proc. sprendimo kategorija:1.2.3.2.3. (S)
Kaunas 2013 m. birželio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, kaltinamajam S. S., jo gynėjai advokatei Nijolei Raulušaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Varėnoje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) kaimas, Varėnos raj., neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 3 p., padarymu.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
S. S. ne anksčiau kaip 2012 m rugpjūčio 17 d. apie 18.00 val. ir ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 23 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia stumdydamas savo šeimos narę – faktinėje santuokoje su juo gyvenusią A. S., suduodamas jai ne mažiau kaip tris kartus į veidą ir galvą, ko pasėkoje A. S. mažiausiai vieną kartą nugriūdama, atsitrenkė pakaušio dešine puse į kietą paviršių, ne mažiau kaip vienuolika kartų tyčia sudavęs A. S. į abu pečius, krūtinę, kairį žastą, kairę alkūnę, abu dilbius, abu sėdmenis, abi šlaunis ir smurto vartojimu padaręs ai kraujosruvas odoje ir poodyje abiejų akių vokuose ir pakaušio dešinėje pusėje, kraujosruvą poodyje kairio momenkaulio gumburo srityje, kraujosruvas smegenų žievėje dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties išgaubtojo ir apatinio paviršių riboje, kraujo išsiliejimą ir susikaupimą po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje abiejuose pečiuose, krūtinės kairėje pusėje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, abiejuose sėdmenyse, ir abiejose šlaunyse, tyčia savo šeimos narį nužudė, nes, A. S. 2012-08-26 apie 03.30 val. dėl jai padaryto stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų suspaudimu po galvos smegenų kietuoju dangalu išsiliejusiu ir susikaupusiu krauju, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamieno medžiagoje, mirė.
S. S., duodamas parodymus teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. jis į tualetą einančią A. S. lyg ir pastūmė. Grįžęs į virtuvę, išgirdo kviečiant Atėjęs, rado ją sėdinčią ant klozeto ir su guzeliu kaktoje/ Paklausė „vėl griuvai“, ji atsakė, kad į batų dėžę. Norėjo ją nuvesti į kambarį, bet ji nenorėjo, todėl ją stumpelėjo ir jai įspyręs, nuėjo miegoti. Ryte apie 06:30 val. matė pas A. S. didelį guzą. Liepė jai nueiti į medpunktą, bet ji nėjo. Sekmadienį ėmė tinti nosis ir mėlynuoti paakys. Dėjo jai šaltos mėsos kompresus, nupirko jai tepalo nuo sumušimo ir mėlynės ėmė mažėti. Šeštadienį nuėjęs miegoti apie 21 val, o apie 03:30 val. atsibudęs, rado sugyventinę mirusia. Nužudyti jos nenorėjo.
Nukentėjusioji R. S. parodė, kad jos motina A. S. gyveno su sugyventiniu kaltinamuoju S. S. ir daug gerdavo. Būdama girta motina norėdavo išsikalbėti. Ji iš motinos pasakojimų žinojo, kad S. S. ją mušdavęs maždaug į mėnesį kartą. Šiaip tai mama apie sužalojimus meluodavo, kad apgintų S. S..
Liudytojas V. S. parodė, kad prieš 3-4 dienas iki mirties A. S. su mėlyne paakyje jis buvo sutikęs parduotuvėje. Paklausta, kas jai taip padarė, ji pradžioje nesakė nieko, o vėliau yra sakiusi, kad ją sumušė sugyventinis.
Liudytoja G. M. parodė, kad turėjusi pas ją ateiti A. S., jai paskambinusi, pasakė, kad negali ateiti, nes kaktoje yra guzas. Sakė, kad, eidama į tualetą, griuvo ir susimušė stipriai kaktą. Paklausus, kaip ji pati taip galėjo pasidaryti, A. S. nusijuokė ir išjungė telefoną. Iš A. S. pasakojimų ji žino, kad S. S. ją mušdavęs dėl to, kad ji dažnai vartodavusi alkoholį, kad nedirbdavo ir net dėl to, kad ji pas ją ateidavo į svečius, o taip pat ir dėl bet kokios kitos priežasties.
Liudytojas R. S. parodė, kad, būdamas pas kaltinamąjį namuose, jis matė A, S. kaktoje guzą ir mėlynę. Paklausus, abu jam sakė, kad ji nukrito koridoriuje ir susimušė į batų dėžę.
Liudytojas L. A. parodė, kad matė A. A. S. kaktoje guzą ir iš jos žino, kad ji buvusi girta ir nieko apie tai neatsimena
Liudytojas V. M. parodė, kad A. S. dažnai matydavo su „mėlynėmis“. Ši kartais sakydavo, kad užsigavo pati, o kartais, kad ją sumušė kaltinamasis.
Liudytoja D. K. parodė, kad tą vakarą, kai kaltinamajam į namus parėjus su S., ji girdėjo kaltinamojo bute duslaus kritimo garsą ir pamanė, kad vyksta muštynės. Matė girtą A. S. ne kartą griuvinėjant, girdėjo ją dejuojant.
Liudytojai N. C., V. I., L. A., N. Č. parodė, kad su mėlynėmis ir kitokiais sužalojimais jie A. S. matė ne kartą, bet kad ją sužalojęs būtų kaltinamasis, ji nesakė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie TM Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. M-335/12 (06) ( 1 t., b. 1. 41-46) nustatyta, kad A. S. mirtis įvyko dėl stipraus galvos smegenų sumušimo, pasireiškusio galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų suspaudimu po galvos smegenų kietuoju dangalu išsiliejusiu ir susikaupusiu krauju, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamieno medžiagoje.
Kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose ir pakaušio dešinėje pusėje, kraujosrūva poodyje kairio momenkaulio gumburo srityje, kraujosrūvos smegenų žievėje dešinio galvos smegenų pusrutulio ssmilkininės skilties išgaubtojo ir apatinio paviršių riboje, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinio galvos pusrutulio srityje.
kraujosrūvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose ir kraujosrūva poodyje kairio momenkaulio gumburo srityje padaryti yra mažiausiai 3 trauminių poveikių pasėkoje, smogiant kietais bukais žalojančiais daiktais, oi kraujosruva odoje ir poodyje pakaušio dešinėje pusėje, kraujosruvos smegenų žievėje dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties išgaubtojo ir apatinio paviršių riboje, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje, griūnant ir pakaušio dešine puse atsitrenkiant į kietą buką, kontakto vietoje neribotą, žalojantį paviršių.
Visi šie sužalojimai keturiais trauminiais poveikiais padaryti mažiausiai prieš 3-5 paras iki mirties ir jų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su A. S. mirtimi
A. S. lavone rastos kraujosruvos odoje ir poodyje, abiejuose pečiuose, krūtinės kairėje pusėje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, abiejuose sėdmenyse ir abiejose šlaunyse, padaryti kietų bukų žalojančių daiktų poveikyje, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, mažiausiai prieš 3-5 paras iki mirties. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje ir jie A. S. esant gyvai, atitiktų sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius sveikatą.
A. S. lavono kraujyje rasta 3,62 promilės etilo alkoholio, tai gyviems asmenims atitinka sunkų apsinuodijimą etilo alkoholiu
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie TM Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. pM97/-335/12 (06) ( 1 t., b. 1. 53-61 ) papildomai nustatyta, kad sužalojimai yra padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiosios atžvilgiu tiek iš priekio, tiek ir iš nugaros pusės ir, kad jie galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajai esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajai esant horizontalioje padėtyje. Kraujosruvos odoje ir poodyje pakaušio dešinėje pusėje, kraujosruvų smegenų žievėje dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skiltis išgaubtojo ir apatinio paviršių riboje, kraujo išsiliejimo ir susikaupimo po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje padarytų sužalojimų visuma padaryta yra griūnant ir pakaušio dešine puse atsitrenkiant į kietą buką (batų dėžės kampai yra stati) kontakto vietoje neribotą, žalojantį paviršių.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie TM Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. pM 106-335/12 (06) (1 t., b. 1. 63-68 ) nustatyta, kad šiuo metu nėra moksliškai pagrįstos metodikos, leidžiančios tiksliai nustatyti sužalojimo padarymo laiką (sužalojimo senumą) ar nustatyti tikslų laiko intervalą, kuriame galėjo būti padarytas sužalojimas. Nustatant sužalojimų padarymo laiką, vadovaujamasi vidutiniais orientaciniais rodikliais, gautais didelio skaičiaus statistinių stebėjimų pagrindu. Kraujosruvų odoje ir poodyje spalva kinta redukuojantis hemoglobinui; parai įpusėjus, hemoglobinas redukuojasi j methemoglobiną, sąlygodamas melsvą ar mėlyną kraujosruvos atspalvį; į 3-4 dieną kraujosruva pažaliuoja, nes methemoglobinas redukuojasi į verdochromogeną ir bilirubiną, o į 7-9 dieną kraujosruvos pakraščiai ima gelsti dėl susidariusio galutinio hemoglobino skilimo produkto hemosiderino. Vėliau ir gelsva kraujosruva pradeda nykti, nes hemosiderinas limfa pašalinamas ir po 10-14 dienų kraujosruvos žymės paprastai visiškai išnyksta. Šie kraujosruvų odoje ir poodyje spalvos kitimo periodai yra orientaciniai, nes nedidelės kraujosruvos gali išnykti per savaitę, o didesnių pėdsakai išlieka ir 3-4 savaites. Tiek specialisto 2012-08-27 išvadoje Nr. M 335/12 ( 06 ), tiek papildomoje specialisto 2012-10-04 išvadoje Nr. pM 97 - 335/12 ( 06 ) buvo pasisakyta, kad nukentėjusiosios A. S. lavone rasti minėti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai (ne mažiau kaip) prieš 3-5 paras iki mirties. Nustatyti, koks didžiausias laiko tarpas galėjo praeiti nuo patirtų sužalojimų iki mirties, nėra galimybės. Toks kraujosruvos (hematomos) po galvos smegenų kietuoju dangalu vaizdas, koks konstatuotas pil. A. S. lavono autopsijos metu (dalinai limpantis prie kietojo dangalo vientisas krešulys), būna pirmos savaitės gale po hematomos susiformavimo; kraujosruvų odoje ir poodyje abiejų akių vokuose padarymo galimybė krentant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių mažai tikėtina, nes, atsitrenkiant veidu į kietą paviršių, žalojamos iškilusios veido dalys, o akiduobių sritis lieka nesužalota; šiuo konkrečiu atveju sužalojimų iškiliose veido dalyse nėra, sužalojimai išskirtinai akiduobių srityje. Poodinės kraujosruvos kairio momenkaulio gumburo srityje padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant j kietą buką žalojantį paviršių, mažai tikėtina, kadangi griuvimo šonu atveju trauminį poveikį amortizuoja petys. Be to, atsitrenkimo griūnant metu neišvengiamas dinaminis kontaktas, ko pasėkoje formuojamas odos nubrozdinimas. Šiuo atveju trauminio poveikio vietoje odos nubrozdinimo nekonstatuota.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5607)-ISl-6037 nustatyta, kad UZCT testo metu tiriamasis S. S. į jam užduotus kritinius klausimus atsakė nesąžiningai ir, kad SPOT testo metu užfiksuotos specifinės fiziologinės reakcijos leidžia daryti prielaidą, kad tiriamasis turi žinių apie smūgių A. S. sudavimą virtuvėje ir koridoriuje (1 t., b.l. 179-182).
Duomenys byloje rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. S. duodami paaiškinimai, parodymai bei surašyti prisipažinimai, pastoviais nebuvo.
2012 m. rugpjūčio 26 d. apklaustas liudytoju, S. S. parodė, kad A. S. susižalodavo krisdama nuo epilepsijos priepuolių, kad ją negyvą jis rado ryte pabudęs iš miego (t.1, b.l. 129).
2012 m. rugpjūčio 29 d. atvirame prisipažinime jis nurodė 2012 m. rugpjūčio 18 d. apie 01 val. nakties, susinervinęs, kad A. S. gali apsišlapinti ir neina į tualetą, priėjęs ranka stumtelėjo ją į nugarą. Po smūgio ji nukrito, o jis nuėjo į virtuvę. Išgirdęs šaukiant, kad ji negali atsistoti, atėjęs į tualetą, rado ją sėdinčią ir pamatė didelį guzą ant kaktos. Pakėlęs ją, vedė į miegoti, bet ji nenorėjo, taiįspyręs jai į sėdmenis ir, trinktelėjęs ranka į nugarą, ją palikęs, nuėjo miegoti vienas (t.1, b.l. 130).
Duodamas parodymus 2012 m. rugpjūčio 30 d., apklausos įtariamuoju, metu, parodė, konfliktų metu A. S. suduodavęs smūgius rankų delnais. 2012 m. rugpjūčio 18 d. apie 01 val., jis, į tualetą nėjusią A. S., stumtelėjo ir ji griuvo, bet ar kur nors griūdama atsitrenkė, jis nematė. Jai nugriuvus, jis nuėjo į virtuvę, o A. S. atsistojusi nuėjo į tualetą. Pakviestas ateiti ir padėti jai, nes yra susitrenkusi galvą, rado ją sėdinčią ant tualeto su dideliu guzu kaktos kairėje pusėje. Padėjęs jai atsikelti, vedė miegoti, bet ji nenorėjo, tai, sudavęs jai ranka į nugarą ir įspyręs kartą į sėdmenis, ją palikęs nuėjo miegoti. Ryte pabudęs ir atėjęs pas ją į kambarį, pamatė, kad guzas pamėlęs. Pamėlo ir paakiai. 2012 m. rugpjūčio 26 d. apie 03:30 val. eidamas į tualetą, pamatė, kad A. S. yra mirusi (t.1, b.l.146-148).
2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, A. S. parodė smūgius A. S. sudavęs netyčia. Jis su ja susidūręs koridoriuje ir ji nukritusi. Girdėjo trinktelėjimą, bet ar ji trenkėsi į batų dėžę, nesuprato. Jis ją ranka tik šiek tiek pastūmė, kad ji greičiau eitų į tualetą. Mušdavosi su ja retai. Grįžus jai iš tualeto, ją mušė, nes ji nėjo miegoti, o vėl ėjo gerti. Anksčiau yra smurtavęs prieš sugyventinę kelis kartus.(t.2, b.l. 4-6).
2012-08-31 d. parodymų patikrinimo vietoje metu S. S., naudojant manekeną, parodė vietą, kur po pastūmimo A. S. nugriuvo, vietą, kur A. S. lydėdamas iš tualeto, jis sudavė jai vieną smūgį delnu į nugarą bei spyrė jai sėdmenis (t 1, b.l. 149-158).
2012 m. rugsėjo 7 d. duodamas parodymus apklausos įtariamuoju metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodė tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. apklausos įtariamuoju, metu ( t.1, b.l. 160-161).
2012 m. spalio 12 d. Varėnos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2012 m. spalio 30 d. imtinai Varėnos rajono policijos komisariato areštinėje S. S. atžvilgiu atlikti slaptus tyrimo veiksmus – slaptą sekimą, vaizdo ar garso įrašų darymą, arba filmuojant, naudojant kitas technines priemones, kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes (t.1, b.l. 190,191).
Šių slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu, S. S., 2012 m. spalio 23 d. surašytame nuoširdžiame prisipažinime nurodė, kad jis, pamatęs, jog eidama į tualetą A. S. koridoriaus pradžioje sustojo, kad ji greičiau eitų, priėjęs trinktelėjo jai delnu į nugarą. Koridoriuje buvo tamsu ir nugriuvusios jos, nematė. Išgirdęs kviečiant ateiti padėti atsikelti, rado ją sėdinčią tualete ant klozeto ir pakėlęs ją, vedė miegoti, bet prie virtuvės ji atsisakė, todėl jis jai stuktelėjo delnu į nugarą, koja sudavė į sėdmenis ir nuėjo miegoti, bet užmigti negalėjo, nes A. S. buvo garsiai paleidusi radiją. Atėjęs, liepė jai radiją išjungti, bet atsistojusi, ji puolė jį, tai jis ją stūmė į krūtinę ir ji nugriuvo, o jis, išjungęs radiją, nuėjo miegoti. Ryte ją rado su guzu kaktoje, o po dviejų dienų jai ėmė mėlynuoti akys (t.1, b.l. 162-163).
Taip pat šių slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu 2012 m. spalio 25 d. apklaustas įtariamuoju, S. S. parodė, kad, matydamas, jog į tualetą ėjusi A. S. sustojo koridoriuje prie sienos, priėjęs, kad ji eitų greičiau, delnu jai stuktelėjo į nugarą ir grįžo į virtuvę. Girdėjo kažką bumptelėjus, po to išgirdo, kad ji jį šaukia. Atėjęs, rado ją sėdinčią ant klozeto, o kaktos kairėje pusėje buvo guzas. Paėmęs už rankos, vedė ją miegoti, bet ji atsisakė, tai, stuktelėjęs jai ranka į nugarą ir spyręs į sėdmenis, nuėjo miegoti, bet užmigti negalėjo, nes A. S. pagarsino radiją. Atsikėlęs ir atėjęs į virtuvę, pastūmė ją ranka į krūtinę, ir ji nukritusi liko gulėti ant grindų, o jis, išjungęs radiją, nuėjo miegoti (t.1, b.l. 164-167). 2012 m. spalio 29 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui suėmimo pratęsimo svarstymo metu, S. S. parodė, kad, jam atėjus į virtuvę ir liepus išjungti radiją, A. S. jį puolė, todėl jis ją pastūmė ir ji krito atbula (t.2, b.l. 71-72).
2012 m. gruodžio 12 d. slapto sekimo protokolu konstatuota, kad, slapto sekimo metu duomenų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, negauta (t.1, b.l. 192).
2013 m. vasario 6 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu konstatuota, kad slapto tyrimo veiksmų atlikimo metu aplinkybės turinčios reikšmės ikiteisminiam tyrimui nenustatytos, todėl kompaktiniuose diskuose Nr. 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10 esanti informacija, sunaikintina kaip privataus gyvenimo informacija (t.1, b.l. 193). Tos pačios dienos sunaikinimo aktu konstatuota, kad 2013 m. vasario 6 d. sunaikinimo aktu CD plokštelės Nr. 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10 su informacija apie privatų asmens gyvenimą, sunaikintos jas sulaužant į smulkias dalis ir išmetant į atliekų surinkimo konteinerį (t.1, b.l. 194).
2013 m. vasario 7 d. raštu kaltinamasis S. S. pasirašytinai informuotas apie jo atžvilgiu taikytas slapto sekimo priemones.
Tą pačią, t.y., 2013 m. vasario 7 d., apklausos įtariamuoju, metu, kaltinamasis, jam taikytų slapto sekimo veiksmų metu savo duotų parodymų apie įvykius virtuvėje, atsisakė, nurodęs, kad tokio turinio parodymus jam duoti patarė kartu su juo kameroje sėdėjęs vyriškis, sakydamas, kad jam prisipažinus, jis bus greičiau paleistas. Faktiškai, jis po to, kai atsigulė, atėjęs į virtuvę, nebuvo ir smurto joje prieš A. S., nenaudojo, jos nemušė ir nespardė. Iš kur pas ją atsirado mirtį sukėlę sužalojimai, nežino, bet A. S. daug gėrė, griuvinėjo, turėjo epilepsijos priepuolius (t.1, b.l. 172-174).
Kaltinamojo parodymų nepastovumas,prieštaringumas bei jų davimo aplinkybės, leidžia vertinti ir tikėti tik ta kaltinamojo duotų parodymų dalimi, kuri yra patvirtinta bylos duomenimis, o faktiniais duomenimis byloje nepatvirtinti jo parodymai, vertinami kritiškai.
Išanalizavus ir įvertinus kaltinamojo, nukentėjusios ir liudytojų duotus parodymus bei kitus byloje esančius faktinius duomenis, akivaizdu, kad D. S., teigdamas, jog mirtinus sužalojimus galvoje A. S., virsdama ir atsitrenkdama į batų dėžę, pasidarė pati, sako netiesą.
Duodamas paaiškinimus šios instancijos teisme, teismo med ekspertas S. J. patvirtino, kad A. S. akiduobių srityje padaryti sužalojimai rodo tiesioginio smūgio į akiduobę sudavimą, kad mirtį lėmę trauminiai poveikiai, A. S. buvę keturi, kad, akiduobės yra tokia sritis, kuri pačiam krentant, trenkiantis į sieną, lieka nenukentėjusi ir, kad A. S. mirė ne nuo vieno, bet nuo keturių trauminių poveikių pasekoje jai padarytų sužalojimų visumos iš kurių vienas trauminis poveikis galėjo būti ir dėl pašalinio poveikio įvykęs josios kritimas atsitrenkiant ne į batų dėžę, kurios kampai stati, bet į kažkokį tai buką daiktą.
Kaltinamasis su A. S. buvo pora ir neįregistravę santuokos bendrai gyveno daugiau nei 10 metų, tad, BK 248 str. prasme ji buvo jo šeimos nare. Kaltinamsis pripažįsta, jog iki 2012 m. rugpjūčio 18 d. 01 val. A. S. sužalota nebuvo, kad po to, kai jis S. S. pastūmė, nueidamas girdėjo koridoriuje bumptelėjimą, bet dėmesio į tai nekreipė, kad po to, A. S. pašauktas, matė jos galvoje guzą, kad, vesdamas ją miegoti, dar kartą stuktelėjo jai į nugarą bei spyrė į sėdmenis, o ryte pamatė mėlynes po jos akimis ir pamėlusį guzą kaktoje. S. S. smurto prieš A. S. vartojimo metu, kitų asmenų jų bute, nebuvo. Suduodamas smūgius bei stumdamas, kaltinamasis S. S. prieš A. S. vartojo smurtą, tad, neginčytinai akivaizdu, kad A. S. mirtinai sužalojo būtent kaltinamasis S. S..
Keturiais trauminiais poveikiais padarytų A. S. mirtį sukėlusių sužalojimų visuma, A. S. padaryta buvo vienu metu, t.y., ne mažiau kaip 3-5 dienos iki jos mirties. Bylos duomenimis, tuo laiku smurtą prieš A. S. vartojo tik jos sugyventinis kaltinamasis S. S.. Duomenų, kad vartodamas prieš A. S. smurtą kaltinamasis būtų siekęs josios mirties, nėra, tad jo veika pagal pagal pasekmes kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kaip tyčinis šeimos nario nužudymas, padarytas netiesioginės tyčios forma.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta.
Kaltinamojo parodymai rodo, kad iki smurto prieš A. S. panaudojimo, jis vartojo alkoholinius gėrimus ir įvykio metu buvo neblaivus, tad jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p. ).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį; į padaryto nusikaltimo sunkumą ir kaltinamojo kaltės formą ir rūšį; į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikaltimą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė; į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta; į tai, kad jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra nusikaltimo padarymas apsvaigus nuo alkoholio; į kaltinamojo asmenybę, kuri charakterizuojama teigiamai; į tai, kad teisiamas pirmą kartą; į kaltinamojo amžių, šeimyninę padėtį ir sveikatos būklę; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei negrįžtamas šio nusikaltimo padarymo pasekmes.
Įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsižvelgus į tai, kad teisiamas jis pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai bei į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina mažesnė, nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, bausmė.
Varėnos rajono policijos komisariate saugomi daiktai (kvitai, serija BBB Nr. 051948 ir 031376) - mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6080“ su SIM kortele „Pildyk“, telefono įkroviklis, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele „Ežys“, įkroviklis, paimti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnos raj., apžiūros metu, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele „Ežys“, paimtas įtariamojo asmens kratos metu, nėra šio nusikaltimo padarymo įrankiais, priemonėmis ar rezultatai, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, jie gražintini kaltinamajam arba jo nurodytam asmeniui.
Prie bylos prijungti CD su įtariamojo S. S. 2012-10-25 apklausos vaizdo įrašu, CD su įtariamojo psichofiziologinio tyrimo poligrafu vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti jį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., nuo 2013 m. birželio 28 d.
Į paskirtos bausmės atlikimą įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-08-29 iki 2013 m. birželio 27 d. imtinai.
Varėnos rajono policijos komisariate saugomus daiktus (kvitai, serija BBB Nr. 051948 ir 031376) - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6080“ su SIM kortele „Pildyk“, telefono įkroviklį, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele „Ežys“, įkroviklį, paimtus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Varėnos raj., apžiūros metu, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele „Ežys“, paimtą įtariamojo asmens kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti kaltinamajam arba jo nurodytam asmeniui.
Prie bylos prijungtus CD su įtariamojo S. S. 2012-10-25 apklausos vaizdo įrašu, CD su įtariamojo psichofiziologinio tyrimo poligrafu vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam S. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.