- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-09
- Bylos Nr.
- N-62-346-07
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. Č. ir J. R. , A. J. bei J. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutarimo A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Švenčionių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros poskyrio 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu A. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 124 ¹ straipsnio 6 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą paskirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, A. Č. 2006 m. liepos 30 d., apie 14 val. 15 min., kelyje Vilnius - Švenčionys - Zarasai, Švenčionių rajone, vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, ir nepasirinkęs saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 68, 59 ir 172 punktų reikalavimus.
II.
A. Č. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti policijos nutarimą ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad inkriminuotų pažeidimų nepadarė, nes automobilio nevairavo, o sėdėjo ant galinės sėdynės, nes buvo neblaivus, miegojo. Šią aplinkybę, pasak pareiškėjo, patvirtina kartu automobilyje važiavusių asmenų paaiškinimai. Prisipažinimą po autoįvykio policijos pareigūnams vairavus automobilį vertina kaip pajuokavimą. Incidentas įvyko dėl automobilio techninio gedimo. Nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, kadangi automobilio nevairavo ir pažymėjimo neprivalėjo turėti.
Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktojo skundo argumentus, padarė išvadą, kad skundas netenkintinas. Nutartyje nurodė, jog tai, kad A. Č. pažeidė KET 68 ir 172 punktų reikalavimus, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo, tarnybinių pranešimų duomenys, liudytojų P. D. , G. B. parodymai, alkoholio matuoklio rodmenys. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas su techninės priemonės matavimų rezultatais sutiko. Liudytojai P. D. ir G. B. teisme parodė, kad atvykę į eismo įvykį, šalia apgadinto automobilio pastebėjo du vyrus ir moterį. Vienas iš buvusių vyrų prisistatė A. Č. ir prisipažino vairavęs automobilį. Vėliau A. Č. skambindamas mobiliuoju telefonu aiškino, jog atvažiavo policijos pareigūnai ir jiems reikalingas vairuotojas. Po valandos į eismo įvykio vietą atvykęs J. R. nurodė, kad jis vairavo automobilį. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų bei skundo turinio, A. Č. neneigia, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus ir eismo įvykio metu buvo neblaivus. Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančių rašytinių įrodymų bei policijos pareigūnų parodymų visumą teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, automobilį vairavo A. Č. . Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, iš esmės vadovaujasi J. R. , J. B. , A. J. ir R. G. parodymais. Liudytoja J. B. teisme parodė, kad automobilį vairavo J. R. . Automobilyje ji sėdėjo šalia vairuotojo, o pareiškėjas - ant galinės automobilio sėdynės, buvo neblaivus ir miegojo. Liudytojas A. J. teisme taip pat parodė, kad automobilį vairavo J. R. , kuris jo prašymu atvyko į Švenčionėlius. Nurodytame automobilyje be jo važiavo J. B. , kuri sėdėjo šalia vairuotojo, ir A. Č. , kuris sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Liudytojas J. R. teisme parodė, kad į Švenčionėlius atvažiavo kartu su žmona R. A. Č. prašymu. Iš Švenčionėlių žmona su vaiku išvažiavo pirma, o netrukus automobiliu ir jis su draugais. Bevažiuojant sprogo automobilio padanga. Išlipęs iš automobilio, išėjo ieškoti pagalbos į gretimą Zalavo kaimą. Po kurio laiko jam paskambino A. Č. ir pranešė, kad į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Tuomet jis paskambino žmonai, kad pastaroji sugrįžtų ir nuvežtų jį atgal į eismo įvykio vietą. Liudytoja R. G. teisme parodė, kad pabuvusi su draugais, iš Švenčionėlių išvažiavo, o vyras pasiliko parvežti draugus jų automobiliu į Vilnių. Po 30 minučių paskambino J. R. ir paprašė sugrįžti, nes įvyko eismo įvykis. Sugrįžo nuo Nemenčinės. Su J. R. susitiko kaime, nuo kurio iki eismo įvykio vietos buvo likę apie du ar trys kilometrai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas liudytojų J. B. , A. J. , J. R. parodymais, kad automobilį vairavo J. R. , nepatikėjo. Teisma pažymėjo, kad liudytojo J. R. parodymai, jog po eismo įvykio jis tariamai nuėjo pėsčiomis į Zalavo kaimą ieškoti pagalbos, nepranešęs apie tai R. G. , kai pastaroji į Vilnių važiavo kita transporto priemone, yra nelogiški ir neįtikinami.
Bylos duomenimis buvo neginčytinai nustatyta, kad į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, J. R. eismo įvykio vietoje nebuvo. Liudytojų policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad J. R. į eismo įvykio vietą atvyko tik po valandos. Policijos pareigūnai teisme patvirtino ir tai, kad eismo įvykio vietoje buvęs A. Č. prisipažino vairavęs automobilį, prašė eismo įvykio neregistruoti. Nepaklusus A. Č. prašymui, tik po to jis skambino mobiliuoju telefonu ir būtent po to į eismo įvykio vietą atvažiavo J. R. . Liudytojų policijos pareigūnų parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, prieštaravimų jų parodymuose nėra, pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais teismas neturėjo. Visa tai leido daryti besąlygišką išvadą, kad J. R. automobilio nevairavo. Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, pareiškėjo ir liudytojų J. B. ir A. J. paaiškinimų duomenys patvirtino, kad tuo metu, kai į eismo įvykį atvyko policijos pareigūnai, J. R. įvykio vietoje nebuvo.
Kelių eismo taisyklių 172 punktas nustato vairuotojui pareigą pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu jis galėtų suvaldyti transporto priemonę. Šios pareigos A. Č. nevykdė, dėl ko jo vairuotas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Pareiškėjo skundo argumentas, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio dėl sprogusios padangos nepatvirtintas jokiais įrodymais. Bylos duomenys rodo, kad būtent Kelių eismo taisyklių 172 punkto pažeidimas lėmė transporto priemonės apgadinimą. Šie pareiškėjo veiksmai atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką.
Be to, pareiškėjas nubaustas už KET 61.1 punkto pažeidimą. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu neginčijo, kad neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir jo nepateikė policijos pareigūnui. Kadangi bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, jis privalėjo policijos pareigūnui pateikti Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Todėl pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir pagal ATPK 124 ¹ straipsnio 6 dalį.
TEISMAS taip pat nustatė, kad pareiškėjui administracinę nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas. ATPK 33 straipsnio l dalis nustato, kad, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal du pažeidimus, tačiau administracinės nuobaudos už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai paskirtos nebuvo. Veikos, numatytos ATPK 127 straipsnio 3 dalies ir ATPK 124 ¹ straipsnio 6 dalies dispozicijose, visiškai įrodytos. Atsižvelgus į pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y., kad jis per vienerius metus pakartotinai baustas už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. l d. 5 p.), pareiškėjui pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį buvo skirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 32 mėnesiams, pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį - 40 litų bauda.
Liudytojų J. R. , J. B. ir A. J. parodymai, jog automobilį vairavo J. R. , o pareiškėjas sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Šių liudytojų parodymus teismas vertino kaip mėginimą suklaidinti teismą, t. y. melagingų parodymų davimą. Atsižvelgus į tai, kad liudytojai buvo pasirašytinai įspėti dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 187 ² straipsnį, jiems iškeltinos administracinio teisės pažeidimo bylos dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 262 straipsnis).
III.
A. Č. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti policijos nutarimą ir apygardos administracinio teismo nutartį ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodyta, kad jis mano, jog apygardos administracinio teismo nutartis šališka, neteisėta ir naikintina. Teismo nutartyje teigimas, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio vietoje buvęs A. Č. prisipažino vairavęs automobilį, grindžiamas išimtinai tik policininkų parodymais bei jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Jis neatsimena taip sakęs ir to nepatvirtino niekas kitas, buvęs įvykio vietoje, tiktai patys policininkai. Tuo tarpu policininkų parodymai, jo nuomone, neverti jokio pasitikėjimo. Tą faktą, kad jis automobilio nevairavo jau įvykio vietoje patvirtino ir visi kiti automobiliu važiavę žmonės. Todėl protingumo kriterijus reikalauja, kad nuo apvirtusio automobilio vairo būtų nedelsiant paimti pirštų antspaudai, o nuo sėdynės - kvapų pėdsakai. Tačiau policininkai to kažkodėl nepadarė. Teismas nesistengė objektyviai ištirti bylos aplinkybes, o kryptingai stengėsi apkaltinti jį. Policininkų parodymų nepatikimumą patvirtina ir tas faktas, kad teisme jie teigė, jog visi automobilyje važiavę asmenys buvo neblaivūs. Tuo tarpu J. R. , bei J. B. buvo blaivūs. Todėl tiek policininkų, tiek teismo versija, kad automobilį vairavo jis, prieštarauja protingumo kriterijui.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek policijos nutarime, tiek teismo nutarime nurodytas nustatytas 1,92 promilės alkoholio girtumo laipsnis. Tačiau protokole nėra jokios nuorodos apie tai, kad girtumui nustatyti buvo naudota kokia nors techninė priemonė. Tai leidžia pagrįstai abejoti prietaiso tinkamumu naudoti bei policininkų sąžiningumu. Teismo nutarime teigiama, jog bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas su techninės priemonės matavimų rezultatais sutiko. Tačiau jis tokio sutikimo neišreiškė ir negalėjo išreikšti, o jeigu ir būtų išreiškęs, tai į tai negalima būtų kreipti daug dėmesio, nes jis juk nežinojo, negalėjo žinoti, ar ta techninė priemonė, kuria buvo matuojamas girtumas, yra techniškai patikima Kad jis buvo išgėręs, neneigia, bet kiek būtent, jis nežinojo ir negali žinoti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog visi važiavę žmonės liudija, kad automobilis apvirto ne dėl didelio greičio, o dėl to, kad jam kažkas atsitiko. Todėl mano, jog buvo būtina paskirti ekspertizę. Nežiūrint to, buvo inkriminuota vairuotojo kaltė, kad jis nepasirinko saugaus greičio. Apžiūrėti automobilį ir pateikti įrodymus apie jo techninę būklę turėjo Švenčionių r. policijos komisariatas. Tokių įrodymų pateikimo pareigą perkeldamas jam, teismas pažeidė jo nekaltumo prezumpciją.
J. R. , A. J. bei J. B. apeliaciniuose skunduose prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutarimą dėl bylos iškėlimo ir bylą jų atžvilgiu nutraukti. Nurodyta, kad teismas A. Č. kaltę vairavus automobilį grindžia tuo, kad J. R. tuoj po įvykio nurodė, kad šalia jo sėdėjo A. J. , o ne J. B. , kaip parodė kai kurie kiti. Pasirėmė straipsniu, leidžiančiu nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo keliant administracines bylas tuo atveju, kai įstatymas tą teisę teismui suteikia. Ir tai nenuostabu, nes tokio straipsnio, leidžiančio pačiam teismui iškelti bylas pagal ATPK 187 ² dalį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ) nėra. Šis įstatymas teismui leidžia tik skirti baudas už tvarkos pažeidimus teismo posėdžio metu (ABTĮ 84 straipsnis). Būtent tokius atvejus ir numato ATPK 262 straipsnis, leidžiantis teismui ABTĮ 84 straipsnyje numatytais atvejais nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir paskirti baudas tiesiai be jo. Mano, kad tokiais savo veiksmais teismas pažeidė ABTĮ 143 straipsnį, nes pritaikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti ir kurio neturėjo teisės taikyti. Teismas, iškeldamas liudytojams administracinę bylą nagrinėjant bylą, kurioje jie nebuvo dalyvaujančiais byloje asmenimis ir negalėjo dalyvauti teismo ginčuose, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų ir tuo, jų nuomone, pažeidė ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Jų teisės tokiu nutarimu yra pažeistos ir tuo, kad nagrinėjant tokią bylą apylinkės teisme, tas teismas jau būtų suvaržytas įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo sprendimų šioje byloje, kas pažeistų apylinkės teismo teisėjų paklusimo tik įstatymui principą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo protokole patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo A. Č. apkaltintas padaręs du pažeidimus, tarp kurių yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatytasis pažeidimas, kur numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), kai tai padaro neblaivus vairuotojas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 68, 59, 172 punktus. Šiuo atveju nekelia abejonių inkriminuotasis Kelių eismo taisyklių 68 punkte numatytas draudimas. KET 59 punkte draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės ir vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Šis draudimas menkai dera su ATPK 124 ¹ straipsnio 6 dalimi, kuris nurodytas policijos nutarime, nors šios teisės normos nėra administracinio teisės pažeidimo protokole. Beje, administracinio teisės pažeidimo protokolas apibrėžia bylos nagrinėjimo apimtį. Kitaip tariant, nutarimu viršytos kaltinimo ribos ir policijos nutarimas neatitinka jam keliamų teisėtumo reikalavimų.
Apygardos administracinio teismo nutarime nurodyta, kad pareiškėjas nubaustas už KET 61.1 punkto pažeidimą. Nurodyta, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu neginčijo, jog neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir jo nepateikė policijos pareigūnui. Kadangi bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, jis privalėjo policijos pareigūnui pateikti vairuotojo pažymėjimą. Todėl pažeidėjas pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn ir pagal ATPK 124 ¹ straipsnio 6 dalį. Tokia teismo išvada nesiderina su teisės nuostatomis. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo neapkaltintas KET 61.1 punkto pažeidimu, jis neminimas policijos nutarime. Todėl apygardos administracinis teismas negalėjo išplėsti kaltinimą, nes tokios teisės jam nesuteikia ATPK 284 straipsnio 2 dalis. (Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą).
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeistas Kelių eismo taisyklių 172 punktas, kuris reikalauja, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, kad jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tačiau nei iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, nei iš policijos, nei iš teismo nutarimų negalima padaryti išvados kokių reikalavimų automobilio vairuotojas nepaisė ir kokiais veiksmais pažeidė taisyklių reikalavimą. Negalima sutikti su teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo skundo argumentas, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio dėl sprogusios padangos nepatvirtintas jokiais įrodymais. Iš įvykio vietos schemoje nurodytų papildomų duomenų matyti, jog sugadintas automobilio priekinis dešinysis ratas, deja, duomenų, kuo pasireiškė sugadinimas, nėra. Todėl nepaneigta keliama versija, kad galėjo sprogti padanga ar atsitikti kitas koks netikėtumas.
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi ypatingą svarbą. Juo pradedamas procesas dėl galimai padarytų pažeidimų ir pirmiausia jame suformuluojamas kaltinimas, kuriame turi būti aiškiai nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kokie norminių aktų reikalavimai pažeisti. Kaip minėta, šiuo dokumentu apibrėžiamos kaltinimo ribos, kurios negali būti tolimesniame procese išplėstos. Priešingu atveju negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. ATPK 259 straipsnio 3 dalis reikalauja vieną administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorių įteikti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tam, kad šis turėtų galimybę gintis nuo kaltinimo. Tai padaryti įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, kaip matyti iš šios bylos, tai nebuvo reikiamai padaryta. Todėl būtina tinkamai suformuluoti kaltinimą ir priimti nutarimą pagal šį dokumentą. Taigi tikslinga priimtus dokumentus dėl asmens nubaudimo panaikinti ir grąžinti bylą institucijai tinkamai suformuluoti kaltinimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustatė tvarkos kaip tai turi būti padaroma. Todėl, jeigu būtų rašomas naujas protokolas, reikėtų jame apie tai nurodyti, kad būtų aišku, ar galioja 2006 m. liepos 30 d. protokolas. Atkreiptinas dėmesys į ATPK 35 straipsnyje nustatytus terminus ir būtinybę išspręsti su terminais susijusius klausimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutarimą ir Švenčionių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros poskyrio 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą dėl A. Č. nubaudimo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Švenčionių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros poskyriui tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.