Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. lapkričio 7 d., apie 02 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai N. S. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė nekaltus asmenis – savo sutuoktinę S. B. ir S. K., kaip padariusias nusikalstamą veiką, nurodydamas, jog 2020 m. lapkričio 7 d., apie 02.05 val., (duomenys neskelbtini), S. B. ir S. K., kiekviena jų tyčia sudavė rankomis jam į veidą nenustatytą kiekį smūgių, taip bendrais veiksmais sukeldamos fizinį skausmą, dėl ko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44395-20 buvo pradėtas S. B. baudžiamasis persekiojimas: 2020 m. lapkričio 7 d. S. B. buvo laikinai sulaikyta, 2020 m. lapkričio 7 d. jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ji apklausta įtariamąja, jai paskirta kardomoji priemonė.

Kaltinamasis A. B. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad su sutuoktine S. B. (duomenys neskelbtini). Ankščiau niekada jų šeimoje nebuvo smurto. 2020 m. lapkričio 6 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje vyko išgertuvės. Jis ir sutuoktinė S. B. vartojo alkoholį. Jis išgėrė likerio, 40 laipsnių stiprumo, beveik visą 0,5 litro talpos butelį. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Išgertuvių metu tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių, dėl rūbų, buities, pinigų. Jau kilus konfliktui į svečius atėjo S. dukra - S. K.. Prie dukros taip pat jie konfliktavo, tačiau viskas vyko tik žodžiu, niekas fizinio smurto nenaudojo. S. dukra kartu su jais išgėrė alkoholio. 2020 m. lapkričio 7 d., apie 02 val., išgertuvių metu, kai jis jau ruošėsi eiti miegoti, sutuoktinė jam kažką pasakė. Jis atsakė jeigu nepatinka, tegul išeina iš namų. Atsimena, kad iškarto po to S. dukra pasakė sutuoktinei, kad eitų miegoti pas ją. Jos abi susiruošė išeiti, o jis dėl to labai supyko. Iš pykčio jis telefonu paskambino bendrajam pagalbos centrui, ką sakė - neatsimena. Atvykus policijos pareigūnams, sutuoktinės ir S. K. namuose jau nebuvo. Atvykusiems policijos pareigūnams iš piktumo jis pasakė, kad S. B. ir S. K. prieš jį naudojo fizinį smurtą. Kokias tiksliai aplinkybes nurodė policijos pareigūnams, nepamena. Jis buvo supykęs, tyčia melavo. Prieš jį nei jo sutuoktinė, nei podukra S. K. jokio fizinio smurto nenaudojo. Jo kūne jokių sužalojimų nėra, prieš jį niekas smurto nenaudojo ir jis tyčia pamelavo. Labai gailisi dėl to, nes buvo stipriai neblaivus, jei būtų buvęs blaivus, taip pasielgęs nebūtų. Gailisi, kad jo sutuoktinė dėl to buvo laikinai sulaikyta. Nuvykus pas teismo medicinos ekspertą jam buvo nustatyta kraujosruva krūtinėje ir kairiame žaste, tačiau jos atsirado jam dirbant darbe, nešant kopėčias (b. l. 130-132).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Iš S. B. apklausos protokolų matyti, kad ji 2020 m. lapkričio 6 d., namuose su sutuoktiniu vartojo alkoholį. Vakarojant atvyko į svečius dukra S. K.. Visi namuose toliau vakarojo, vartojo alkoholį. Išgertuvių metu sutuoktinis jai pradėjo priekaištauti dėl pinigų ir kitų dalykų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tačiau niekas smurto nenaudojo. 2020 m. lapkričio 7 d., apie 02 val. 05 min., sutuoktinis nuėjo gulti į miegamąjį. Ji su dukra sėdėjo virtuvėje. Besėdint iš miegamojo į virtuvę atėjo sutuoktinis. Jis savo rankose turėjo mobilaus ryšio telefoną ir skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kodėl jis taip daro - nesuprato. Ji ir dukra išvažiavo iš jos namų nakvoti pas dukrą, (duomenys neskelbtini). Sutuoktinį paliko namuose. Nežino, kodėl sutuoktinis taip pasielgė, melaginai iškvietė policijos pareigūnus ir nurodė, kad ji su dukra S. K. prieš jį naudojo fizinį smurtą (b. l. 103-105, 107-109, 116-118).

Iš liudytojos S. K. apklausos protokolo matyti, kad ji 2020 m. lapkričio 6 d., apie 19 val. 30 min., atvyko pas mamą S. B. ir patėvį A. B. į (duomenys neskelbtini). Visi jie gėrė alkoholį. Išgertuvių metu A. B. mamai ėmė priekaištauti dėl pinigų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. 2020 m. lapkričio 7 d., apie 2 val., A. B. nuėjo miegoti, o ji ir mama toliau buvo virtuvėje. Po kurio laiko į virtuvę atėjo A., liepė joms abiem išeiti ir telefonu skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Ji su mama išvyko į jos butą, B. paliko vieną, kad jis nusiramintų. Nei ji, nei mama smurto nenaudojo. Netrukus į jos namus atvyko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, jog B. pranešė, kad jį sumušė mama ir ji. Kodėl jis taip pasielgė nežino (b. l. 86-88).

Iš liudytojos N. S. apklausos protokolo matyti, kad ji yra policijos pareigūnė. 2020 m. lapkričio 7 d., apie 2 val. 44 min., gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime buvo nurodyta, kad pranešėjas konfliktuoja su žmona ir dukra. Į butą ji atvyko 03 val. 32 min., juos pasitiko A. B., kuris buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai ir paaiškino, jog bute vyko išgertuvės ir jį sumušė žmona S. B. ir podukra S. K.. Abi jos jam sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankų delnais į veidą, kitas kūno vietas, sukėlė fizinį skausmą. Ant B. veido sužalojimų nesimatė. Bute matėsi girtavimo pėdsakai, kaimynai triukšmo negirdėjo. S. B. buvo laikinai sulaikyta (b. l. 92-94).

2021 m. vasario 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05862-21 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje (b. l. 7-14).

Tyrėjos D. S. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44395-20 buvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių pradėtinas ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu dėl melagingo įskundimo. A. B. melagingai pranešė, kad 2020 m. lapkričio 7 d., apie 02.05 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, jam sutuoktinė S. B., (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 1,40 promilių girtumas, delnu sudavė nenustatytą smūgių skaičių į veidą, o S. B. dukra S. K., (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 1,47 promilių girtumas, užlaužė jam ranką ir delnu sudavė nenustatytą smūgių skaičių į veidą ir kitas kūno vietas. S. B. buvo sulaikyta. A. B. nurodė, kad tuo metu kai jam buvo suduoti smūgiai, jis juto fizinį skausmą (b. l. 18-19).

2020 m. lapkričio 18 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44395-20 nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (b. l. 1-8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Padarytos fotonuotraukos (b. l. 38-45).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2020 m. lapkričio 7 d. 02 val. 58 min., A. B. buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas. Tą pačią dieną, 04 val. 29 min., S. B. buvo nustatytas 1,4 promilių neblaivumas (b. l. 63).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2641/2020 (02) nurodyta, kad A. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos krūtinėje ir kairiame žaste (b. l. 82-83).

S. B. buvo laikinai sulaikyta 2020 m. lapkričio 7 d., 05 val. 59 min., paleista – 2020 m. lapkričio 7 d., 18 val. 35 min. (b. l. 96-100).

2020 m. lapkričio 7 d. S. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ji apklausta įtariamąja (b. l. 101-102, 103-105, 107-109).

2020 m. lapkričio 7 d. S. B. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111-113).

BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-478-746/2015).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, todėl jis yra baustinas.

Kaltinamasis su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (b. l. 152-157).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta būnant neblaiviam, ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 142, 143), (duomenys neskelbtini) (b. l. 144), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra (b. l. 148). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad kaltinamajam A. B. už nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. Jam 2021 m. vasario 25 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 134-136), kuri paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų ir penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. nustatyti galutinę bausmę 34 MGL – 1 700 Eur (vieno tūkstančio ir septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (pasirinktinai: (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); ( - ), banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6801.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.