Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-579-768/2012

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-11-26
Bylos Nr.: 1-579-768/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-04049-2008-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Donatas Jatužis
Kaltinamasis: N. Š.
Advokatai: Antanas Cemnolonskas

Kategorijos

1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-579-768/2012Teisminio proceso Nr.1-06-1-04049-2008-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4. 1.2.18.7. 1.2.18.11. 2.3.6.4.5. (S)

NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. lapkričio 26 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,specialistei V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 222 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje tikslioje vietoje, nuo 2007-03-14 iki 2009-03-06 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 straipsnio 2 dalies - ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalies - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 3 dalies - ,,Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“ ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto ir 16 punkto reikalavimus, o būtent:

- 2009-03-06 iš bendrovės UAB “(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB Panevėžio Aukštaitijos klientų aptarnavimo centre, esančiame Laisvės a. 18, Panevėžyje išėmė grynuosius pinigus - 28 130 Lt, kurių neįtraukė į įmonės apskaitą, neįnešė į kasą ir jų gavimo bei panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais,

tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto „Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“, 3 dalies „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius privalomus rekvizitus“, bei

2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto, 5 punkto 2 dalies ir 19 punkto „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris ir kasininkas“, „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma“ reikalavimus, o būtent:

apskaitoje panaudojo UAB “(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius: Nr.2 (2007-03-14), Nr.3 (2007-07-30), Nr.4 (2007-10-01), Nr.5 (2007-12-31), Nr.01 (2008-02-15), Nr.02 (2008-05-09), Nr.03 (2008-08-01), Nr.04 (2008-10-03), Nr.05 (2008-12-31) bei atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščius: be numerių už 2006 m. rugpjūčio mėn., spalio-gruodžio mėn., 2007 m. liepos-rugsėjo mėn., Nr.12 – Nr.14 už 2007 m. spalio – gruodžio mėn., Nr.1- Nr.2 už 2008 m. sausio-vasario mėn., Nr.4 – Nr.5 už 2008 m. kovo-balandžio mėn., Nr.7 – Nr.10 už 2008 m. gegužės-rugpjūčio mėn.,Nr.12 už 2008 m. rugsėjo mėn.,Nr.14 – Nr.16 už 2008 m. spalio-gruodžio mėn., kuriuose nėra įmonės darbuotojo J. M. G. parašų, patvirtinančių 13 282,03 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą iš bendrovės kasos, dėl ko negalima nustatyti pinigų panaudojimo teisėtumo;

pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto, 4 punkto ir 16 punkto reikalavimus, o būtent:

- bendrovės UAB “(duomenys neskelbtini)“ kasoje bei savo, tai yra N. Š. avanso apyskaitoje nefiksavo sau išmokėto darbo užmokesčio grynais pinigais – 364 Lt bei neįtraukė į apskaitą „atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščio“ Nr.1 už 2009 m. sausio mėn., dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis N. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad susipažinus su J. G. nutarė atidaryti įmonę Lietuvoje. Apie buhalterinės apskaitos vedimą nesuprato, todėl įmonėje buvo įdarbinta buhalterė.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad J. G. norėjo sau pirkti automobilį, kurį susirado internete. Reikėjo nuvažiuoti, apžiūrėti ir įvertinti automobilį. Automobiliui pirkti skirtus 28 130 Lt J. G. pervedė į įmonės sąskaitą. Šie pinigai buvo apiforminti kaip paskola. Pinigus į įmonės sąskaitą J. G. pervedė dėl to, kad būtų greičiau. Visi buhalteriniai dokumentai, žiniaraščiai buvo išrašomi Lietuvoje, o pinigai išmokomi Norvegijoje. Šie pinigai į įmonės apskaitą nebuvo įtraukti. Ar apie gautus pinigus informavo buhalterę, neprisimena. Neįtraukė šių pinigų į apskaitą, nes pinigai buvo grąžinti J. G., todėl savo kaltės tame nemato.

Dėl 13 282, 03 Lt, kurie buvo skirti J. G. darbo užmokesčiui, kaltinamasis paaiškino, kad žiniaraščiuose nėra J. G. parašų, nes J. G. pats išsimokėjo atlyginimą ir vis žadėdavo atvažiuoti pasirašyti žiniaraščiuose, tačiau neatvažiavo. Įmonės veikla Lietuvoje nebuvo vykdoma. Ką J. G. veikė Norvegijoje, jam nežinoma.

Dėl 364 Lt neįtrauktų į įmonės apskaitą kaltinamasis paaiškino, kad išsimokėjo sau atlyginimą 364 Lt ir užmiršo įtraukti į apskaitą. Bendrovės apskaitos netvarkė nuo 2009 sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d., kadangi įmonė nevykdė veiklos. Nepateikė ir neišsaugojo 2009 m. sausio 1 d. – 2010 spalio 31 d. laikotarpio apskaitos registrų ir dokumentų, nes visi dokumentai buvo pas buhalterę. Nežino, kas įmonėje buvo atsakingas už dokumentų išsaugojimą. Įsakymo, kad pas buhalterę turi būti saugomi visi įmonės dokumentai, nebuvo. Nors teigiama, kad dokumentai neišsaugoti, jis neturėjo jokių įmonės dokumentų. Visa įmonės veikla buvo vykdoma Norvegijoje, išskyrus tai, kad atlyginimai darbuotojams buvo apskaičiuoti Lietuvoje. Reikalingus dokumentus atsiųsdavo iš Norvegijos. Uždaryti įmonę nurodė J. G., nes įmonė veiklos nebevykdė. Jis atlikti šį darbą įgaliojo A. J.. Kada iš darbo išėjo buhalterė jis neprisimena. Kas toliau tvarkė įmonės buhalteriją nežino, dokumentai buvo likę pas buhalterę.

Ikiteisminio tyrimo metu N. Š. paaiškino, kad A. J. pasakė J. G., kad bendrovei reikalinga transporto priemonė. Norvegas neprieštaravo ir pervedė reikalingą pinigų sumą. Nuvykus pirkti autobusiuko, kurį jis su A. J. jau anksčiau

buvo susiradę ir, atidžiau jį apžiūrėję, nusprendė, kad jis nevertas tokių pinigų. Apie tai buvo informuotas J. G., kuris davė nurodymą grąžinti pinigus. Vėliau grįžus į Lietuvą A. J., jis kalbėjo su J. G., kuris patvirtino, kad pinigai jam buvo grąžinti. Į apskaitą šių pinigų neįtraukė, nes nežinojo, kur J. G. juos panaudojo. Pinigų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai jam nebuvo pateikti.

Atsakydamas į klausimus dėl J. G. parašų ant kasos pajamų orderių ir išmokėjimo žiniaraščių nebuvimo, N. Š. paaiškino, kad visa dokumentacija buvo teikiama J., kai pastarasis atvykdavo į Lietuvą, tačiau nežino, kodėl jis nepasirašė pateiktų dokumentų, šių dokumentų nebetikrindavo, o iš karto atiduodavo buhalterei. Vėliau, kai J. G. nebeatvykdavo į Lietuvą, dokumentus jam turėdavo pristatyti A. J.. (t. 5, b.l. 38)

Liudytoja Z. Z. parodė, kad ji 2005 - 2006 metais, tiksliai mėnesių neprisimena, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Jos darbo pradžioje bendrovė tik pradėjo veiklą, kurios pobūdis – darbo rinkos dalyvių paieška. Ją pasamdė direktorius N. Š.. Kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai nežino ir negali pasakyti. Ar akcininkai buvo du – N. Š. ir J. M. G., nežino. J. M. G. buvo atvažiavęs į Lietuvą bendrovei tik atsidarius. Bendrovės veiklos metu ji dirbdavo savo namuose. Ji skaičiuodavo atlyginimus, paruošdavo algalapį, darydavo balansą, rašydavo sąskaitas už rinkos dalyvių suradimą. Buhalterinės apskaitos dokumentus atveždavo N. Š.. Bendrovėje komercijos direktoriumi dirbo Norvegijos pilietis J. M. G., kuris pravesdavo pinigus į įmonės sąskaitą. Negali pasakyti, kiek tiksliai pinigų buvo pravesta, tačiau pervedus pinigus į bendrovės sąskaitą ji darydavo pavedimus į Sodrą. Atlyginimus pagal paruoštą algalapį išmokėdavo komercijos direktorius. Algalapį ji paduodavo N. Š., kuris taip pat mokėjo atlyginimus, o vėliau jai grąžindavo atlyginimų žiniaraštį ir su J. M. G. parašu. Visi įmonės dokumentai buvo saugomi pas ją, iki 2010 m. kratos metu juos paėmė policijos pareigūnai. A. J. pažįsta, nes jis, kaip įgaliotas asmuo, buvo atvykęs pas ją ir prašė padėti paskaičiuoti atlyginimus, bei norėjo uždaryti įmonę. Jis norėjo sumokėti mokesčius Sodrai, tačiau bendrovės sąskaita buvo užblokuota. Bendrovės dokumentų A. J. nepasiėmė.

2006 m. rugpjūčio mėnesį, asmeniškai prašant, išėjo iš darbo, nes bendrovė nevykdė jokios veiklos. Kas tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2010 m. ji nežino.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad su kaltinamuoju N. Š. jį supažindino norvegas J. G., pas kurį jis dirbo Norvegijoje.

Dėl automobilio pirkimo liudytojas paaiškino, kad J. G. surado pirkimui krovininį automobilį Mersedes ir paprašė, kad jie su N. Š. nuvažiuotų, apžiūrėtų ir jį nupirktų. Kadangi jis turėjo bendrą Lietuvos - Norvegijos įmonę, jis būtų galėjęs tuo automobiliu važinėti Norvegijoje. Apžiūrėję automobilį pamatė, kad pirkti neverta, todėl gautus pinigus per du kartus nuvežė į Norvegiją ir grąžino J. G.. Per banką jam nesiuntė, kadangi jis paprašė pinigus atvežti ir grąžinti grynais.

2008 m. lapkričio 27 d. įgaliojimu N. Š. įgaliojo jį uždaryti bendrovę. Pradžioje įgaliojimą buvo išdavęs J. G., tačiau vėliau buhalterė pasakė, kad įgaliojimą turi išduoti N. Š.. N. Š. bendrovės dokumentų netvarkė. Viską tvarkė J. G.. Jis pats buhalterę matė du kartus – kai nuvežė dokumentus ir kai juos paėmė. N. Š. nurodymų dėl bendrovės dokumentacijos nedavė. Dokumentai buvo pas jį namuose, nes buhalterė paprašė paimti parašus iš J. G.. Jis pasakė J. G., kad reikia jo parašų, bet jis nežadėjo atvažiuoti, o prašė atsiųsti paštu, tačiau jam nesiuntė, nes manė, kad nesaugu. Įmonės darbuotojams paaiškindavo, ką jie turi dirbti, parašydavo, kiek valandų dirbo, tada duomenis pateikdavo J. G.. Po to išmokėdavo darbuotojams pinigus. Viską įmonėje tvarkė J. G..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad jis 2005 metais, būdamas Norvegijoje, per tarpininkus susirado J. M. G., susitarė dėl darbo statybose Norvegijoje, pasirašė darbo sutartį ir dirbo bendroje Lietuvos-Norvegijos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. J. M. G. buvo sakęs, kad kartu su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė lietuvis N. Š., kuris yra įmonės direktorius. 2008 metų lapkričio mėn., įmonės

savininkas norvegas pasakė, kad įmonė bankrutuoja bei paprašė jo sutvarkyti bendrovės uždarymo dokumentus Lietuvoje. Tam reikalui savininkas norvegas jam išrašė įgaliojimą bei nurodė paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš buhalterės Zinaidos. Grįžus į Lietuvą jis nuvyko pas minėtą buhalterę, kuri perdavė jam įmonės dokumentaciją bei paaiškino, kad dokumentuose trūksta J. M. G. parašų, kad reikalinga pateikti ataskaitas Sodrai, atsiskaityti su Sodra, mokesčiais. Buhalterei sutvarkius ataskaitas Sodrai, jis jas pateikė Sodrai, prieš tai gavęs iš N. Š. įgaliojimą. Susisiekus telefonu su J. M. G., pastarasis pradžioje paprašė įmonės dokumentaciją atsiųsti į Norvegiją, vėliau persigalvojo ir nurodė dokumentų nebesiųsti, nes pats atvyks į Lietuvą, nors taip ir neatvažiavo.

Papildomai apklaustas A. J. parodė, kad neatsimena, kada tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis norvegas J. M. G. paprašė surasti ir nupirkti įmonei transporto priemonę. Datos neatsimena, bet kartu su N. Š. nuėjo į banką, esantį Laisvės aikštėje, kur N. Š. paėmė apie 28 000 litų, kurie buvo skirti mikroautobusiuko įsigijimui. Automobilio jie nenupirko, todėl neišnaudotus pinigus N. Š. paprašė nuvežti norvegui ir atiduoti. Jis pinigus grąžino J. G.. Gavęs pinigus J. jokių dokumentų nepildė. Apie pinigų grąžinimą jis informavo N. Š.. Jis nematė, kad būdamas Lietuvoje G. pasirašinėtų kokius nors buhalterinius dokumentus. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės dokumentacijos N. Š. nurodymu jis niekada nevežė į Norvegiją. Įmonės dokumentaciją tvarkė tik tiek, kiek jį įgaliojo J. G.. Dar buvo gavęs ir N. Š. įgaliojimą įmonės likvidavimui. (t. 1, b.l. 43 - 47, 50 - 51)

Specialistė V. Ž. paaiškino, kad iš bendrovės sąskaitos buvo išimti 28 130 Lt, tačiau jie nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą, neįnešti į kasą. Banko išraše nėra nurodyta paskirtis, tačiau pagal apskaitą nurodyta, kaip paskola bendrovei. Pinigai pervesti Norvegijos kronomis ir konvertuoti į litus. Šie pinigai iš kasos buvo išimti 2009 m. kovo 6 d. grynais pinigais nesurašius kasos pajamų orderio, be to, nesurašytas dokumentas dėl šių pinigų panaudojimo. Dėl to, negalima nustatyti ar pinigai buvo paskolinti, ar kitur panaudoti. Šių pinigų gavimas ir panaudojimas nepagrįsti dokumentais, todėl negalima nustatyti įmonės veiklos ir struktūros. Jei būtų įrodyta, kad paskola grąžinta J. G., būtų galima teigti, kad paskola buvo tinkamai neįforminta - pinigai neįnešti į kasą, neįtraukti į kasos knygą, neišrašytas išlaidų orderis.

Jeigu J. G. patvirtintų, kad gavo 13 282, 03 Lt, tai pasekmės išnyktų.

Kitas pažeidimas, tai apskaitos dokumentuose, orderiuose, žiniaraščiuose, pinigų išmokėjimo ir pinigų gavimo dokumentuose nėra asmens parašų. Dėl šių pažeidimų taip pat negalima nustatyti įmonės veikos, nes negalima nustatyti, kas ir kaip panaudojo pinigus. Tyrimui buvo pateikti žiniaraščiai Nr.1 ir Nr.3, yra parašai, tačiau pinigai neįtraukti, dėl to negalima nustatyti, iš kokių pinigų buvo mokėta. Taip pat nustatyta, kad kai kuriuose dokumentuose nėra N. Š. parašų, įmonės apskaita netvarkyta, žiniaraštis neįtrauktas į įmonės apskaitą. Nuo 2009 m. įmonės apskaita visiškai netvarkyta ir negalima atsekti įmonės veiklos. Darydama išvadas rėmėsi tuo, kas buvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu. Pagal žiniaraštį nustatė, kad buvo išmokėtas 364 Lt atlyginimas direktoriui, tačiau nėra kasos išlaidų orderio. Yra pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, tačiau apskaita nesutvarkyta. Jei 2009 metais buvo darbo laiko žiniaraščiai pildomi, tai turėjo būti ir atlyginimai apskaičiuoti. Nuo 2009 sausio 1d. iki 2010 spalio 31d. ūkinės operacijos vyko, bet nėra nei kasos pajamų, nei kasos išlaidų orderių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas N. Š., tačiau ji pati jo neapklausė. Paskutinė ūkinė operacija yra atlikta 2009 m. kovo 6 d.

Iš 2010-05-13 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata Z. Z. bute, kurios metu rasti ir paimti UAB „NIC Industricevis“ buhalterinės apskaitos dokumentai. (t. 1, b.l. 107 – 108)

Iš 2010-05-13 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata A. J. bute, kurios metu rasti ir paimti UAB „NIC Industricevis“ buhalterinės apskaitos dokumentai. (t. 1, b.l. 115 – 116)

Iš 2008-11-27 įgaliojimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. Š. įgaliojo A. J. tvarkyti dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo. (t. 2, b.l. 136)

Iš 2008-11-24 įgaliojimo matyti, kad J. M. G., gim. 1947-01-04, įgaliojo A. J., gim. (duomenys neskelbtini), uždaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą Lietuvoje ir tvarkyti su tuo susijusius dokumentus. (2 t., b.l. 139)

Iš ataskaitos, gautos pagal teisinės pagalbos pavedimą iš Norvegijos Karalystės teisingumo ir policijos ministerijos, matyti, kad:

pagrindinė verslo įmonė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota verslo įmonės adresu Lietuvoje: (duomenys neskelbtini), o šios bendrovės Norvegijos skyrius - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (NUF) – registruotas adresu Norvegijoje: (duomenys neskelbtini),pagrindinė verslo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje buvo įregistruota 2005-07-04 numeriu (duomenys neskelbtini), o užsienio bendrovės skyrius Norvegijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (NUF) buvo įkurtas 2005-07-12 ir užregistruotas Norvegijos bendrovių registre 2005-12-02 numeriu (duomenys neskelbtini),UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjai ir savininkai: J. M. G., N. S., užsienio bendrovės Norvegijos skyriaus atstovas Norvegijoje – J. M. G.,UAB „(duomenys neskelbtini)“ NUF apskaitą tvarkė: (duomenys neskelbtini), Org. Nr. (duomenys neskelbtini)“, 2009-01-20 Trondheimo apylinkės teismas savo nutartimi pradėjo bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ NUF (užsienio bendrovės skyrius Norvegijoje). Bankroto bylos iškėlimo pagrindas buvo mokesčius administruojančios institucijos, kuris grindžiamas pridėtinės vertės mokesčio skola – 3 213 079 NOK,Bankroto administratoriaus žiniomis, Norvegijos bendrovės atstovas, J. M. G., yra realus bendrovės vadovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ NUF (užsienio bendrovės Norvegijos skyrius) nutraukė veiklą 2008 m. gruodžio viduryje. Bankroto administratoriaus žiniomis, Lietuvoje veikla nebuvo vykdoma, ji buvo vykdoma tik užsienio bendrovės Norvegijos skyriuje, nuomotose patalpose (duomenys neskelbtini), samdant užsienio darbo jėgą Lietuvoje Norvegijos statybų sektoriaus bendrovėms. (t. 2, b.l. 79 - 89)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 metų I ketvirčio neteikia finansinių ataskaitų. (t. 2, b.l. 164)

Iš kasos išlaidų orderių ir atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščių matyti, kad šiuose dokumentuose nėra J. M. G. parašų. (t. 4, b.l. 128 – 165)

Iš 2011-09-16 specialisto išvados Nr.5-5/80 matyti, kad tyrimo metu nustatyta, kad 2007-2008 metais UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574:

13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies „Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“ 6 punkto reikalavimus, pagal kuriuos nurodyta, kad privalomai turi būti „asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas ir pareigos“ reikalavimus

bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto, 5 punkto 2 dalies ir 19 punkto „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris ir kasininkas“, „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma“ reikalavimus,

nesant apskaitos dokumentuose - kasos išlaidų orderiuose ir „atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščiuose“, kurie įtraukti į bendrovės apskaitą, pinigus išmokėjusių ir juos gavusio asmens parašų (privalomų rekvizitų – parašų), nesant duomenų, kad išmokėtą iš įmonės kasos 13 282,03 Lt

(8 890,14 Lt + 4 391,89 Lt) darbo užmokestį darbuotojas (J. M. G.) gavo, tik apskaitos dokumentuose (atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščiuose) nepasirašė, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2007-2008 metus.

Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-10-31 UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574:

- 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus, pagal kurią nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

- 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, pagal kurią nurodyta, kad “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”,

- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalies reikalavimus, pagal kurią nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo”

bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto ir 16 punkto reikalavimus,

2009-03-06 iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“ išėmęs grynuosius pinigus, sumoje - 28 130 Lt, kurių neįtraukė į įmonės apskaitą, neįnešė į kasą ir jų gavimo bei panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-10-31.

Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-10-31 UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574:

- 4 straipsnio, 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus, pagal kurią nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

- 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ reikalavimus, pagal kurią apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“,

- 20 straipsnio „Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“ 1 dalies reikalavimus,

2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto, 4 punkto ir 16 punkto 2 dalies reikalavimus bei 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr.IX-2084 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus,

neužfiksavus apskaitoje „atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščio“ Nr.1 už 2009 m. sausio mėn., neįtraukus į apskaitą ūkinių operacijų dėl 364 Lt darbo užmokesčio grynaisiais pinigais išmokėjimo N. Š. už 2009 m. sausio mėn., netvarkant laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-10-31 bendrovės apskaitos, nepateikus ir neišsaugojus laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-10-31 apskaitos registrų ir apskaitos dokumentų (kasos išlaidų ir kasos pajamų orderių, avanso apyskaitų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2010-10-31 ir „atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščių“ už laikotarpį nuo 2009-02-21 iki 2010-10-31), iš dalies negalima nustatyti

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-10-31. (t. 4, b.l. 76 - 112)

Iš 2007-07-30 pinigų skolinimosi sutarties matyti, kad N. Š. skolino 5000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“. (t. 4, b.l. 123)

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tuo atveju, jei dėl apgaulingai tvarkytos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Pagal 2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 55 29 dalį, apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris); 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Papildomai pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnį, atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal šio Įstatymo reikalavimus tenka ūkio subjekto vadovui, šiuo atveju kaltinamajam N. Š., kuris direktoriumi išrinktas pagal 2006-06-30 steigiamojo susirinkimo protokolą Nr. 1, bei 2005-07-11 pasirašius darbo sutartį.

N. Š. nepripažino kaltės, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti iš esmės visomis specialisto pateiktomis išvadomis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę ir finansinę veiklą.

Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnis reikalauja, kad ūkio subjektai apskaitą tvarkytų taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio bendro reikalavimo už apskaitos organizavimą atsakingas bendrovės direktorius N. Š. nesilaikė, apskaita buvo tvarkoma nesilaikant įstatymo keliamų reikalavimų.

Nėra pagrindo atmesti specialistės išvados, kad grynųjų pinigų - 28 130 Lt išėmimas, jų neįtraukimas į įmonės apskaitą, neįnešimas į kasą ir jų gavimo bei panaudojimo nepagrindimas apskaitos dokumentais, sukėlė nusikalstamas pasekmes, t.y., iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nors N. Š. teigė, kad bendrovės veikla buvo vykdoma Norvegijoje, kad jis nežinojo, kur J. M. G. panaudojo jam grąžintus 28 130 Lt, jis, kaip įmonės direktorius negalėjo nesuprasti, kad atlieka ūkinę operaciją ir tik jis privalėjo užtikrinti, kad gauti pinigai būtų įtraukti į įmonės apskaitą, įnešti į kasą ir jų panaudojimas būtų pagrįstas apskaitos dokumentais. Tokio pobūdžio ūkinę operaciją N. Š. buvo atlikęs anksčiau, ką patvirtina pinigų skolinimosi sutartis (t. 4, b.l. 123). Nesant šių dokumentų, nei įmonės patikrinimą atliekantis specialistas, nei teismas, negali objektyviai nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio, jos turto, nuosavo kapitalo.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. Š. parodymai šioje dalyje nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu N. Š. teigė, kad A. J. pasakė J. G., kad bendrovei reikalinga transporto priemonė, kad Norvegas neprieštaravo ir pervedė reikalingą pinigų sumą, kad autobusiuką jis su A. J. jau anksčiau buvo susiradę, tačiau atidžiau jį apžiūrėję, nusprendė, kad automobilis nevertas tokių pinigų (t. 5, b.l. 38). Tačiau teisme N. Š. paaiškino priešingai, kad J. G. norėjo pirkti automobilį sau, kurį pats susirado internete, o pinigus J. G. pervedė į įmonės sąskaitą dėl to, kad būtų greičiau. Kaip nenuoseklūs vertintini ir A. J. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad neprisimena, kada tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis norvegas J. M. G. paprašė surasti ir nupirkti įmonei transporto priemonę (t.1, b.l. 50-51), tačiau teisme jis tvirtino, kad J. G. surado pirkimui krovininį automobilį Mersedes ir paprašė, kad jie su N. Š. nuvažiuotų, apžiūrėtų ir jį nupirktų, kad jis galėtų tuo automobiliu važinėti Norvegijoje. Šie, aptariamoje dalyje kaltinamojo N. Š. ir liudytojo A.

J. parodymai dėl turto įgijimo kelia abejones dar ir dėl to, kad dar 2008-11-24 J. M. G. įgaliojo A. J. uždaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą Lietuvoje ir tvarkyti su tuo susijusius dokumentus (t. 2, b.l. 139), be to, teisinės pagalbos pavedimo ataskaita iš Norvegijos Karalystės teisingumo ir policijos ministerijos patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ NUF (užsienio bendrovės Norvegijos skyrius) nutraukė veiklą 2008 m. gruodžio viduryje. Bankroto administratoriaus žiniomis, Lietuvoje veikla nebuvo vykdoma, ji buvo vykdoma tik užsienio bendrovės Norvegijos skyriuje, nuomotose patalpose Trondheime, samdant užsienio darbo jėgą Lietuvoje Norvegijos statybų sektoriaus bendrovėms (t. 2, b.l. 79 - 89). Iš to seka išvada, kad apskritai nėra aišku, kokį automobilį ir kokiam tikslui bendrovei nebevykdant veiklos buvo siekiama įgyti – ar krovininį, kaip teisme nurodė liudytojas A. J., ar autobusiuką, kaip nurodė N. Š., ar bendrovės, ar asmeninėms J. M. G. reikmėms. Kita vertus, kaltinamasis turėjo galimybę surasti ir įgyti kitą, tokio pat modelio, automobilį. Taigi esant šiems abejotiniems duomenims, specialistės išvada, kad dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra pagrįsta. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu (prokuroro nutarimas t. 5, b.l. 40) priėmus sprendimą, kad byloje nėra duomenų, jog N. Š. turėjo tyčią pasisavinti svetimus pinigus, be to, nepatikrinus kaltinamojo versijos dėl pinigų grąžinimo J. M. G., nebėra pagrindo daryti išvados, kad N. Š. paminėtus buhalterinės apskaitos pažeidimus dėl 28 130 Lt panaudojimo, padarė tyčia, t.y., buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai.

Kiti byloje nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai yra susiję su 13, 282, 03 Lt išmokėtu atlyginimu J. M. G.. Kasos išlaidų orderiai, atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščiai (t. 4, b.l. 128 – 165) patvirtina, kad nuo 2007-03-14 iki 2009-02-01 J. M. G. galimai buvo mokomas atlyginimas, tačiau šiuose dokumentuose nėra jo parašų, kurie patvirtintų, kad atlyginimas šiam asmeniui buvo išmokėtas. Tokiu atveju, pagal 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių„ 19 punktą, laikoma, kad „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“. Patikrinti šių duomenų, tam tikslui apklausiant J. M. G., nepavyko nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teismui, kadangi minimas asmuo į apklausas neatvyko. Nežiūrint į tai, kad beveik dviejų metų atlyginimo išmokėjimo dokumentų J. M. G. nepatvirtinęs parašu, negalima atmesti galimybės, kad šios asmens apklausos atveju jis patvirtintų, kad atlyginimas jam buvo išmokėtas. Teisinės pagalbos pavedimo ataskaitoje iš Norvegijos Karalystės teisingumo ir policijos ministerijos nurodoma, kad Bankroto administratoriaus žiniomis, Norvegijos bendrovės atstovas, J. M. G., yra realus bendrovės vadovas, kad Lietuvoje veikla nebuvo vykdoma, ji buvo vykdoma tik užsienio bendrovės Norvegijos skyriuje, nuomotose patalpose Trondheime, samdant užsienio darbo jėgą Lietuvoje Norvegijos statybų sektoriaus bendrovėms (t. 2, b.l. 79 - 89), todėl N. Š. parodymai, kad J. M. G. pats sau išsimokėjęs atlyginimą vis žadėdavo pasirašyti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių neatvyko ir nepasirašė, iš esmės neprieštarauja bylos medžiagai. Esant šiems duomenims negalima teigti, kad kaltinamasis N. Š. šiuo pažeidimus padarė tyčia, vienok išvada, kad dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra pagrįsta.

N. Š. taip pat kaltinamas tuo, kad nefiksavo sau išmokėto darbo užmokesčio grynais pinigais – 364 Lt, nuo 2009-01-01 iki 2010-10-31 netvarkė bendrovės apskaitos, neišsaugojo šio laikotarpio apskaitos registrų ir apskaitos dokumentų.

Kaltinamasis N. Š. paaiškindamas, kad pamiršo į apskaitą įtraukti sau išmokėtą darbo užmokestį – 364 Lt, iš esmės pripažino, kad pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 4, 16 punktus, kurie nurodo, kad „pinigai iš kasos išmokomi pagal kasos išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.

Tačiau kaltinimas dėl 2009-01-01 - 2010-10-31 laikotarpio dokumentų neišsaugojimo, teismo nuomone, nepasitvirtino.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (specialisto išvada t. 4, b.l. 97) paskutiniai duomenys įrašyti į „Didžiąją knygą“ ir kitus apskaitos registrus 2008-12-31. Taip pat kiti jau aukščiau paminėti duomenys patvirtina, kad bendrovė 2009-01-01 – 2010-10-31 veiklos nebevykdė ir buvo likviduojama. Duomenų, kad tuo laikotarpiu bendrovė būtų vykdžiusi veiklą, vedusi apskaitos registrus, pildžiusi kokius nors apskaitos dokumentus, atlikinėjusi ūkines operacijas, byloje nėra. Neužfiksavus realiai vykusių ūkinių operacijų, išvada, kad N. Š. neišsaugodamas apskaitos dokumentų pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatyme Nr. IX-574 numatytą apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimą tvarką, negalima. Esant šioms aplinkybėms ši kaltinimo dalis šalintina.

Taigi teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę ir finansinę veiklą, taip pat finansinius dokumentus ir jų pagrindu atliktą ūkinį, finansinį tyrimą, konstatuoja, kad N. Š. veiksmai, kasos išlaidų orderių, atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščių įtraukimas į bendrovės apskaitą, be pinigus išmokėjusių ir juos gavusio asmens parašų (privalomų rekvizitų – parašų), nesant duomenų, kad išmokėtą iš įmonės kasos 13 282,03 Lt (8 890,14 Lt + 4 391,89 Lt) darbo užmokestį darbuotojas (J. M. G.) gavo, grynųjų pinigų - 28 130 Lt išėmimas, jų neįtraukimas į įmonės apskaitą, neįnešimas į kasą ir jų gavimo bei panaudojimo nepagrindimas apskaitos dokumentais, atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščio Nr.1 už 2009 m. sausio mėn., dėl 364 Lt darbo užmokesčio grynaisiais pinigais išmokėjimo N. Š. neįtraukimas į apskaitą, sukėlė padarinius, numatytus ne LR BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, o LR BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nes šio tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ne dėl N. Š. tyčinių veiksmų, o dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo.

Vadovaujantis išdėstytu, ši N. Š. padaryta nusikalstama veika, perkvalifikuotina pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo N. Š. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį - nusikalstama veika padaryta finansų sistemai, – padaryta neatsargi nusikalstama veika, į kaltinamojo asmenybę: teisiamas pirmą kartą, nedirba, nevedęs, administracine tvarka praeityje nebaustas.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą už dėl neatsargumo padarytą nusikalstamą veiką, todėl jam skirtina viena iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda.

Teismas parinkdamas skiriamos baudos dydį, atsižvelgia į LR BK 47 str. įvirtintus, baudos skyrimo už atitinkamo sunkumo nusikaltimus dydžius, suderintai su LR BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

Iš kaltinamojo N. Š., vadovaujantis LR BPK 105 str. 1 d., išieškotinos proceso (pašto, kelionės) išlaidos valstybei (t. 5, b.l. 110, 120, 123).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, paskirtos baudos sumokėjimo terminas nustatytinas ilgesnis nei du mėnesiai. (LR BVK 22 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pripažinti N. Š. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam bausmę – baudą 20 MGL 2600 (du tūkstančiai šeši šimtai) Lt.

Baudos sumokėjimo terminą nustatyti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, skirtą kaltinamajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, šiuo metu saugomus Panevėžio apskrities FNTT ir Panevėžio miesto apylinkės teisme (du vokai), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui N. Š.. (LR BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Išieškoti iš N. Š. 177, 20 Lt proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Donatas Jatužis