Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-28 · Administracinė byla Nr. I-1991-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-28
Bylos Nr.
I-1991-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07375-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
M.
Atsakovas
Aplinkos apsaugos agentūros
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1991-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-07375-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjai M.-Ž. M., atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros atstovei Aldonai Teresei Kučinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos M.-Ž. M. skundą Aplinkos apsaugos agentūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos agentūros, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M.-Ž. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažintos algos, priedo už kvalifikacinę klasę ir nuo pareiginės algos priklausančių priedų ir kitų išmokų, už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-06-18.

Nurodo, kad Agentūroje dirbo laikotarpiu nuo 1991-11-05 iki 2013-06-17. Jos pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 16, kvalifikacinė klasė – trečia. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą – 21 procentas. Nurodo, kad dėl pasikeitusių Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatų nuo 2009-05-01 buvo sumažinti 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, o nuo 2009-08-01 – pakartotinai sumažinti 11–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas įpareigojo įstatymų leidėją priimti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, tačiau šis mechanizmas nėra priimtas iki šiol. Nurodo, kad 2013-10-25 kreipėsi į Agentūrą, prašydama pateikti informaciją ir išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, tačiau Agentūra, vadovaudamasi tuo, kad įstatymų leidėjas turi pareigą patvirtinti patirtų praradimų kompensavimo tvarką reglamentuojantį teisės aktą, kuris dar nėra priimtas, taip pat tuo, kad darbo užmokesčio nepriemokoms kompensuoti Agentūros biudžete nėra numatytas tikslinis finansavimas ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, atsisakė tenkinti jos prašymą (b. l. 17–19).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime Agentūra su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Agentūra skaičiavo ir mokėjo pareiškėjai darbo užmokestį, vadovaudamasi tuo metu galiojančiais teisės aktais, kurie vėliau Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas įpareigojo įstatymų leidėją priimti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, tačiau šis mechanizmas nėra priimtas, todėl Agentūra pagrįstai atsisakė išmokėti pareiškėjai negautą darbo užmokesčio dalį (b. l. 25–27).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir atsakovės atstovė palaikė poziciją, išdėstytą teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Agentūros direktorius 2003-01-02 įsakymu Nr. P-13 „Dėl M. Ž. M.“ 2003-01-02 skyrė pareiškėją karjeros valstybės tarnautojo Buhalterinės apskaitos ir finansų skyriaus vedėjo pareigoms ir nustatė pareiginės algos koeficientą 6,3 (minimalios mėnesinės algos dydžio), kuris taikomas A lygio, 13 kategorijos pareigybei, 12 procentų pareiginės algos priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 29).

Agentūros direktorius 2005-03-08 įsakymu Nr. P-24 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros karjeros valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo ir priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ nustatė, kad pareiškėjai 2005-03-02 apskaičiuotas tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra šešeri metai ir nuo 2005-03-03 mokamas šešių procentų pareiginės algos priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 30–31).

Agentūros direktorius 2007-02-01 įsakymu Nr. AP-66 „Dėl M. Ž. M. perkėlimo į aukštesnes pareigas“ nuo 2007-02-05 perkėlė pareiškėją į A lygio, 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos Buhalterinės apskaitos ir finansų skyriaus vedėjos pareigas, mokant pareiginę algą, kurios koeficientas 7 (pareiginės algos baziniais dydžiais) (b. l. 32).

Agentūros direktorius 2008-01-28 įsakymu Nr. AP-77 „Dėl M. Ž. M. perkėlimo į aukštesnes pareigas“ nuo 2008-01-28 perkėlė pareiškėją į Finansų skyriaus vedėjos (A lygio, 15 kategorijos) pareigas (b. l. 33).

Agentūros direktorius 2008-03-07 įsakymu Nr. AP-124 „Dėl karjeros valstybės tarnautojų priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžio nustatymo“ nuo 2008-03-12 nustatė pareiškėjai 18 procentų pareiginės algos priedą už 18 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 34).

Agentūros direktorius 2010-07-01 įsakymu Nr. AP-114 „Dėl papildomų užduočių ir darbų atlikimo“ nuo 2010-07-01 pavedė pareiškėjai atlikti papildomus darbus ir užduotis ir nustatė jai priemokas už papildomų užduočių ir darbų atlikimą (b. l. 36–37).

Agentūros direktorius 2010-07-14 įsakymu Nr. AP-126 „Dėl M. Ž. M. perkėlimo į aukštesnes pareigas“ nuo 2010-07-15 perkėlė pareiškėją iš Finansų skyriaus vedėjos (A lygio, 15 kategorijos) pareigų į Finansų skyriaus vedėjos (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 12).

Agentūros direktorius 2011-04-04 įsakymu Nr. AP-116 „Dėl karjeros valstybės tarnautojų priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžių nustatymo“ nuo 2011-03-11 nustatė pareiškėjai 21 procentų priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 10–11).

Agentūros direktorius 2011-08-03 įsakymu Nr. AP-234 „Dėl papildomų darbų ir užduočių atlikimo“ nuo 2011-08-03 iki 2011-12-30 pavedė pareiškėjai papildomus darbus ir užduotis ir nustatė 30 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už papildomą užduočių atlikimą (b. l. 40).

Agentūros direktorius 2011-11-02 įsakymu Nr. AP-338 „Dėl papildomų užduočių ir darbų atlikimo“ nustatė pareiškėjai 30 procentų pareiginės algos priemoką už papildomą užduočių atlikimą nuo 2011-11-05 iki 2011-12-22 (b. l. 41–44).

Agentūros direktorius 2011-12-21 įsakymu Nr. AP-407 „Dėl kvalifikacinės klasės M. Ž. M. suteikimo“ nuo 2011-12-21 suteikė pareiškėjai trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 9).

Agentūros direktorius 2012-03-02 įsakymu Nr. AP-106 „Dėl papildomų užduočių atlikimo“ nustatė pareiškėjai 20 procentų pareiginės algos priemoką laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-03-31 už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą (b. l. 46).

Agentūros direktorius 2013-06-14 įsakymu Nr. AP-206 „Dėl M. Ž. M. atleidimo iš einamų pareigų“ 2013-06-17 atleido pareiškėją iš einamų pareigų (b. l. 47).

Pareiškėja 2013-10-25 su prašymu „Dėl negauto darbo užmokesčio dalies grąžinimo“ kreipėsi į Agentūrą, prašydama pateikti informaciją ir išmokėti susidariusią darbo užmokesčio išmokos skirtumą už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-06-18 (b. l. 4).

Agentūra 2013-11-25 raštu Nr. (8)-A4-4370 „Dėl prašymo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 5–6).

Agentūros 2013-11-21 pažymoje Nr. 3F-27 „apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ nurodyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2013 m. birželio mėn. iš viso išmokėta 206 896,88 Lt (b. l. 7–8).

Agentūros 2014-01-10 buhalterinėje pažymoje Nr. 13F-03 „Apie neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą (susidariusį dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo per laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-06-17)“ nurodyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-06-17 neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 22 154,62 Lt (b. l. 28).

Pareiškėja 2016-01-27 su prašymu „Dėl sumažinto darbo užmokesčio“ kreipėsi į Agentūrą, prašydama sumokėti jai sumažinto darbo užmokesčio dalį už 2009–2013 m. (b. l. 78).

Agentūra 2016-01-28 raštu Nr. (8)-A4-877 „Dėl sumažinto darbo užmokesčio dalies išmokėjimo“ atsakė į pareiškėjos 2016-01-27 prašymą „Dėl sumažinto darbo užmokesčio“ ir informavo, kad grąžintina neišmokėta darbo užmokesčio dalis ir kitos pareiškėjai priklausančios išmokų dalys bus išmokėtos per 5 metus, nuo 2016 iki 2020 metų, vadovaujantis Grąžintinos asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų išmokų skirtumo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-26 nutarimu Nr. 903 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo įgyvendinimo“, nuostatomis (b. l. 77).

Agentūros 2016-04-18 pažymoje Nr. 3F-79 „Apie darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-12-31“ nurodyta, kad pareiškėjai 2016–2020 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuota grąžintina suma yra 2 776,24 Eur (b. l. 79–81).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.

Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Finansų skyriaus vedėjos (A lygio, 15 kategorijos) pareigas (b. l. 33), nuo 2010-07-15 buvo perkelta į Finansų skyriaus vedėjos (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 12), o 2013-06-17 – atleista iš einamų pareigų (b. l. 47). Pareiškėjai nuo 2011-12-21 suteikta trečia kvalifikacinė klasė (b. l. 9).

Taigi, pareiškėjai dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-06-17 buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientų ir priedo už suteiktą kvalifikacinę klasę dydžius, atitinkamai ir mažesnius priedus, kurie išreikšti pareiginės algos procentais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja prašo priteisti susidariusią darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-06-18, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2013-06-17 atleista iš einamų pareigų (b. l. 47), pareiškėjos reikalavimas priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką bus vertinamas už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-06-17.

Pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Agentūros 2014-01-10 buhalterinėje pažymoje Nr. 13F-03 „Apie neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą (susidariusį dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo per laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-06-17)“ nurodyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-06-17 neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 22 154,62 Lt (b. l. 28), o Agentūros 2016-04-18 pažymoje Nr. 3F-79 „Apie darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-12-31“ nurodyta, kad pareiškėjai 2016–2020 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuota grąžintina suma yra 2 776,24 Eur (b. l. 79–81). Grąžinimo įstatymo nustatytas kompensavimo mechanizmas numato sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientą, kuris skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 m. mėnesius yra 0,98, o už 2010 m. mėnesius – 0,955. Taigi, pareiškėjai perskaičiavus neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Grąžinimo įstatyme nustatytus sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientus, nustatyta, jog pareiškėjai neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 2 776,24 Eur. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėja neteikia argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, tai, kad Agentūros 2014-01-10 buhalterinėje pažymoje Nr. 13F-03 „Apie neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą (susidariusį dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo per laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-06-17)“ ir Agentūros 2016-04-18 pažymoje Nr. 3F-79 „Apie darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-12-31“ nurodyti skaičiavimai nesutampa, minėtos aplinkybės nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui neturi reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos M.-Ž. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė