Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Ingrida Krušienė Baudž. byla Nr. 1A-368-174/2015 Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00262-2014-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.3.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime būtas laikas ir pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendis įsiteisės, Ž. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo posėdžių salėje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir A. K., tačiau ji nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2014 m. liepos 20 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 18.00 val., Danės g., Klaipėdoje, parkelyje prie Danės upės vykstančios šventės metu nuo prekystalio pagrobė O. Z. 289,62 Eur vertės jūrinio gintaro karolius.

Be to, Ž. A. 2014 m. liepos 21 d., apie 14.00 val., J. Basanavičiaus g. 38, Palangoje, prekybos kioske nuo prekystalio pagrobė nedidelės – 144,81 Eur – vertės D. J. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“.

Nuteistasis Ž. A. ir jo gynėjas advokatas J. Ančiukaitis prašo nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo Ž. A. kaltės pagrobus svetimą turtą. Nuteistojo Ž. A. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistasis Ž. A. apeliaciniame skunde neneigia kaltės padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę ir prašo ją sušvelninti. Tačiau apelianto skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo atmestini kaip nepagrįsti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Ž. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas Ž. A. už tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra nežymiai didesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą Ž. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad reali žala nebuvo padaryta, nes pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiosioms. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas ne kartą teistas, iš jų ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį Ž. A. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam Ž. A. bausmę, jau atsižvelgė į šią apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas atsižvelgė ir į tai, kad reali žala nebuvo padaryta, tačiau tai, kad pagrobti daiktai ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinti nukentėjusiosioms, skirtingai apelianto vertinimui, nėra jo nuopelnas.

Pažymėtina, kad nuteistojo Ž. A. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos, nukreiptos prieš vieną pagrindinių įstatymo saugomų teisių – teisę į nuosavybę. Kaip minėta, Ž. A. nusikalto ir yra teisiamas neišnykus ankstesniam teistumui, anksčiau jis ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, taip pat nukreiptas prieš nuosavybę – vagystės, plėšimas, sukčiavimas. Pažymėtina, kad tuomet, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad Ž. A. naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Tai rodo, kad Ž. A. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad jis, nepaisant ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Nuteistojo Ž. A. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Anksčiau nuteistajam Ž. A. paskirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jam rodytas teismo pasitikėjimas (taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau Ž. A. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Todėl pirmosios instancijos teismas už naujas nusikalstamas veikas skirdamas jam, kaip recidyvistui, griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, bei BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Ž. A., kaip recidyvistui, už tyčinį nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą paskirtos atitinkamai laisvės atėmimo ir arešto bausmės yra teisingos, neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, yra adekvačios jo padarytoms veikoms bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam Ž. A. bausmės rūšį ir dydį, Baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Ž. A. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo Ž. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes tarpusavyje bei su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas pasirinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą, todėl, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam Ž. A. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo Ž. A. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą atmesti.