Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2019-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1593-1105/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
1-1593-1105/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Sabaliauskienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1–1593–1105/2019Teisminio proceso Nr. 1–01–1–23208–2017–8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 284 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę subendrintą (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi) 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant sumažintą ir subendrintą (subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi) galutinę 1 (vienerių) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę sumažintą (vadovaujantis BK 64¹ straipsniu) 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje (šiuo metu atliekantis paskirtą bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017 m. gegužės 13 d. apie 15 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, konflikto su sugyventine A. Š. metu, tyčia sudavė jai kumščiu penkis kartus į kairę ranką, du kartus į dešinę ranką ir ne mažiau kaip du kartus į kairį šoną, taip padarė savo šeimos nariui – sugyventinei A. Š. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, krūtinės kairiame šone, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė jai fizinį skausmą, po to, siekdamas sukelti A. Š. dar didesnį stresą, nerimą, baimę, grasino susidorojimu, sakydamas: „nori pasiimsiu peilį ir pabesiu, sudeginsiu, papjausiu“, t. y. grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. K. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, labai nuoširdžiai gailėjosi, išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė, daugiau jokio smurto nebevartos. 2019 m. gruodžio 5 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. Š. 2016–2017 metais buvo jo sugyventinė. Su A. gyveno virš metų, gal pusantrų metų, tiksliai nepamena. Gyveno kaip sugyventiniai, kaip šeima. Su A. turi dukrą A. K., gimusią 2017 metais. 2017 metais kartu su A. nuomojosi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas. Su A. jų santykiai buvo normalūs, rimtų konfliktų tarp jų nebūdavo, tik eiliniai žodiniai nesutarimai dėl buitinių dalykų. Kiek pamena, 2017 m. gegužės 13 d. apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, jis su A. buvo namuose. Dukra A. taip pat buvo namuose, t. y. kambaryje, savo lovytėje. Su A. buvo buto koridoriuje ir jis norėjo išeiti iš namų, o A. nenorėjo jo išleisti bei užrakino duris. Ji norėjo, jog jis būtų namuose kartu su ja ir vaiku. Jis turėjo būtinai išeiti, nes turėjo mieste reikalų. Dėl to, kad A. jo neišleido, tarp jų kilo ginčas, kurio metu jie apsistumdė ir jis sudavė A. kelis kartus į rankas ir šoną. Smūgių galėjo būti tiek, kiek nurodyta įtarime. Jis tiesiog norėjo išeiti iš namų, o kadangi A. jo neišleido, tai todėl ir kilo konfliktas. Konflikto metu galėjo A. išsakyti kažkokius gąsdinančius žodžius, tačiau tikrai neprisimena, kokie konkrečiai tai buvo žodžiai. Tuos žodžius išsakė iš susinervinimo ir pykčio, jog negali išeiti iš namų. Nieko blogo A. nenorėjo padaryti, viskas įvyko iš pykčio. Po to, A. jam atidavė raktus ir jis atsirakinęs duris išėjo į lauką. Tą pačią dieną, po kurio laiko, jis paskambino A. telefonu ir ji pasakė, kad iškvietė jam policiją. Jis tuomet nenorėdamas turėti bėdų su policija į namus nebegrįžo. Maždaug po kokių 4 ar 5 dienų jis su A. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie toliau gyveno kaip šeima tame pačiame bute. Su A. jie kartu gyveno dar kelis mėnesius, pas jį per tą laiką nebuvo atvykę pareigūnai. Gal jam siuntė laiškus, bet jis buvo registruotas kitu adresu, tai laiškų tikrai negavo. Nežinojo, jog yra ieškomas policijoje dėl minėto konflikto su A.. Po kelių mėnesių, jam su A. dar būnant kartu, jis išvyko į užsienį. Su A. išsiskyrė, kai jis buvo užsienyje, tai įvyko maždaug prieš pusantrų ar du metus. Šiuo metu jokių ryšių su ja nepalaiko ir su ja visiškai nebendrauja (II tomas, b. l. 101–104).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie išvardijami sekančiai.

Nukentėjusioji A. Š. apklausų ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su sugyventiniu R. K. apie vienerius metus keturis mėnesius adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, veda bendrą ūkį. Kartu turi dukrą A. K., gimusią 2017 metais. 2017 m. gegužės 13 d. ji su dukra buvo namuose. Apie 15 val. į namus grįžo R.. Jis pavalgė ir vėl ketino kažkur eiti. Ji pradėjo R. priekaištauti, jog jis nepadeda jai būti su vaiku ir vis išeina iš namų. Tarp jų kilo konfliktas. Jie daug ginčijosi ir stumdėsi. Žodinis konfliktas tarp jos ir R. K. prasidėjo buto koridoriuje. Po to koridoriuje ginčo metu R. kumščiu sudavė penkis kartus jai į kairę ranką ir du kartus kumščiu sudavė į dešinę ranką. Taip pat kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į kairį šoną ties krūtine. Daugiausia smūgių sudavė į rankas. Ties abiejų rankų žastais ir kairiame šone ties krūtine liko mėlynės. Po to, kai R. K. ją sumušė buto koridoriuje, jie nuėjo į virtuvę. Po smūgių sudavimo R. jai pradėjo grasinti, sakydamas: „nori, pasiimsiu peilį ir pabesiu, sudeginsiu, papjausiu“. Nors R. rankose peilio neturėjo, tačiau ji labai išsigando. Pamanė, kad jis tikrai gali pasiimti peilį ir ją nužudyti. Kaip tik tuo metu, kai jis jai grasino, ji pastebėjo, jog virtuvinis peilis buvo padėtas ant spintelės, kuri buvo prie virtuvinio stalo. Tuo metu pamanė, kad jeigu jis gali ją sumušti, tai gali paimti peilį ir nužudyti. Kai R. pasakė, jog kvies policiją, jis pabėgo iš namų. Po įvykio ji su Roku išsiskyrė ir kartu nebegyvena. Bandė išsaugoti santykius, tačiau abu pamatė, jog kartu gyventi neišeina. R. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (I tomas, b. l. 53, 55–57, 58–59, 60–61).

2017 m. lapkričio 2 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. K. parodė, kad 2017 m. gegužės 13 d. dirbo ekipaže „1903“. Apie 15.50 val. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, jog sugyventinis sumušė pranešėją bei pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, pareigūnus pasitiko pranešėja A. Š.. Pranešėja buvo susijaudinusi, apsiverkusi. Sakė, kad su sugyventiniu įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių problemų, jis jai grasino, ji jo labai bijo. Sugyventinis kumščiu pranešėjai sudavė apie 6 ar 7 smūgius į rankas, tose vietose matėsi paraudimai, kiek liudytojas pamena, ji juos parodė. Moteris sakė, jog sugyventinis smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau į policiją ji nesikreipė. Kai atvyko, bute moters sugyventinio nebuvo (I tomas, b. l. 66–67).

2018 m. balandžio 9 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. Š. parodė, jog tikslios dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2017 metų gegužės mėnuo, jos dukra A. Š. jai pasakė, kad ją sumušė jos draugas R. K.. Liudytojai atrodo, jog dukra jai tai pasakė kitą dieną po įvykio, tačiau kuri tiksliai tai buvo diena, nepamena. Matė ant dukters kūno mėlynes. Jai atrodo, kad mėlynės buvo ant rankos, ant šono (I tomas, b. l. 74–75).

2017 m. gegužės 13 d. protokole – pareiškime užfiksuota, kad A. Š. pranešė, jog 2017 m. gegužės 13 d. apie 15 val. Klaipėdos gatvėje 108–29, Panevėžio mieste, konflikto metu sugyventinis R. K. kumščiu jai sudavė penkis kartus į kairę ranką bei du kartus į dešinę ranką. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl dėl šio įvykio pageidauja tyrimo (I tomas, b. l. 44).

2017 m. gegužės 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra Panevėžio miesto vakarinėje dalyje, Klaipėdos gatvėje. Namas numeris 108 yra penkių aukštų, blokinis, keturių laiptinių. Butas numeris 29 yra namo antroje laiptinėje, penktame aukšte. Apžiūrėjus įvykio vietą jokių grumtynių ar kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (I tomas, b. l. 46–47).

2017 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuota, jog 2017 m. gegužės 13 d. apie 15.50 val. gautas pranešimas, kad Klaipėdos gatvėje 108–29, Panevėžio mieste, smurtas artimoje aplinkoje, sugyventinis sumušė pranešėją ir pasišalino. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. Š.. Paaiškino, jog smurtas pasireiškė rankų smūgiais į įvairias kūno vietas bei grasinimais sužaloti, papjauti ar nužudyti. Moteris buvo apsiverkusi, susijaudinusi. Aiškino, kad viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto dėl buitinių problemų, po ko viskas perėjo prie smūgių į rankas. Nurodė, jog buvo suduoti 6-7 smūgiai, t. y. apie penki smūgiai į kairę ranką ir du smūgiai į dešinę ranką. Taip pat nurodė, jog sugyventinis šaukdamas grasino, kad pasiėmęs peilį padurs, užmuš ir sudegins namus kartu su automobiliu. A. Š. nurodė, jog grasinimai yra realūs, ji bijo sugyventinio R. K.. A. Š. buvo blaivi, nesijautė alkoholio kvapo. Jos nurodytos sumušimo vietos buvo paraudę. R. K. iš buto buvo pasišalinęs (I tomas, b. l. 48–49).

2017 m. gegužės 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 542/2017 (05) užfiksuota, kad A. Š. padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, krūtinės kairiame šone, paveikus kietais bukais daiktais, 6 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I tomas, b. l. 64).

Šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys bei rašytiniai įrodymai patvirtina ir leidžia daryti pagrįstą objektyvią išvadą, kad R. K. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje smurtavo sugyventinės A. Š. atžvilgiu ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, taip pat grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu sutampa su nukentėjusiosios duotais parodymais, taip pat su tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotais duomenimis. R. K. kaltę taip pat patvirtina ir liudytojų duoti parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 542/2017 (05). Teismo vertinimu, bylos aplinkybės aiškios, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nekelia jokių abejonių. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. 2017 m. gegužės 13 d. apie 15 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, konflikto su sugyventine A. Š. metu, tyčia sudavė jai kumščiu penkis kartus į kairę ranką, du kartus į dešinę ranką ir ne mažiau kaip du kartus į kairį šoną, taip padarė savo šeimos nariui – sugyventinei A. Š. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, krūtinės kairiame šone, po to, siekdamas sukelti A. Š. dar didesnį stresą, nerimą, baimę, grasino susidorojimu, sakydamas: „nori pasiimsiu peilį ir pabesiu, sudeginsiu, papjausiu“. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, pasireiškusius neteisėtu ir nepageidaujamu jo elgesiu. Kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, jog jis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių savo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. R. K. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

R. K. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (II tomas, b. l. 109–111). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pilnai prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas uždraustas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslą, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje esančias bausmių skyrimui svarbias aplinkybes. R. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos tyčinės bei baigtos. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teistas tris kartus (I tomas, b. l. 91–95, 96–97, 98–114, 118–124, 128–132), taip pat teistas ir užsienyje (I tomas, b. l. 95). Baustas administracine tvarka (I tomas, b. l. 89–90). Šiuo metu niekur nedirba bei nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. R. K. diagnozuotas Hiperkinezinis elgesio sutrikimas (F90.1), tačiau jam netikslinga skirti psichiatrinę ekspertizę (I tomas, b. l. 85, 88). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės skyrimo tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant prokuroro siūlomas bausmes – areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio pagrindu, arešto bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, jog kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio pagrindu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta ir sumažinta bausmė, visiško sudėjimo būdu subendrinama su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas arešto bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, bei R. K. paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą ir sumažintą arešto bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, bei paskirti galutinę subendrintą – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

R. K. išaiškinti, kad dėl jam paskirtos arešto bausmės atlikimo jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, prieš tai susiekus su nurodyta laisvės atėmimo vietos įstaiga dėl galimybės atlikti teismo paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

R. K. išaiškintina, kad teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė