Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiesiems G. T., A. J., kaltinamajam S. J., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Pužaičiui, nedalyvaujant civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. J. 2014 m. spalio 18 d., apie 20.20 val., Kaune, Neries krantinėje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Jurbarko g. link Baltų pr., reguliuojamoje sankryžoje su nuovaža į Varnių g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 157 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,52 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti atimta nuo 2013-07-31 iki 2015-08-30), sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam G. T., su juo susidūrė, sugadino transporto priemones, eismo įvykio metu automobilio „Audi 80“ keleiviui A. J. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. J. kaltę pripažino, iš jo parodymų matyti, kad įvykio dieną namuose buvo kilęs šeimyninis konfliktas. Po pietų išgėrė konjako. Tos dienos vakare, būdamas neblaivus, automobiliu „VW Passat“ važiavo pas draugą į Vilijampolę. Važiuodamas Neries krantine matė šviesoforą. Gali būti, kad paskubėjo pravažiuoti degant geltonam šviesoforo signalui. Buvo susinervinęs. Žiūrėjo į šviesoforą, nepastebėjo atvažiuojančio automobilio. Jiems susidūrus atvyko policijos pareigūnai. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Bandė tartis su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo, tačiau susitarti nepavyko. Nesutinka su pareikštų ieškinių dydžiais. Sutiktų mokėti nuo 500 iki 1000 eurų. Nukentėjusiajam G. T. atlygino 30 eurų žalą, nukentėjusiajam A. J. - 150 eurų. Išlaiko nepilnametę dukrą. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje įrodymus BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo įrodo:

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos G. S. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad tyrėja 2014-10-18 kartu su vyr. patruliais R. G. ir V. K. nuvyko į eismo įvykio vietą Kaune, Neries kr., įvykio vietoje automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J. paaiškino, kad degant žaliam šviesoforo signalui sukdamas į kairę pusę iš Neries kr. link Varnių g., nepraleido priešais jį tiesiai važiavusios transporto priemonės „Audi 80“, su ja susidūrė, patikrinus S. J. alkotesteriu nustatytas 1,52 promilių girtumas, automobilio „Audi 80“ keleivis A. J. patyrė traumą ir buvo greitosios med. pagalbos automobiliu išvežtas į gydymo įstaigą (b. l. 6).

Eismo įvykio vietos apžiūros planas, fotonuotraukos patvirtina, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. spalio 18 d. apie 20.20 val. Kaune, Neries kr., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai (b. l. 7 - 11).

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio buvo priverstinai nuvežtas 2014-10-18 20.50 val. (b. l. 12).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopija patvirtina, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UAB DK „PZU Lietuva“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. T. (b. l. 16).

2014-10-18 alkotesterio parodymai patvirtina, kad transporto priemonę S. J. įvykio metu vairavo neblaivus, nustatytas 1,52 promilių girtumas (b. l. 19).

2015-01-28 liudytojo G. T. parodymai apie tai, kad 2014-10-18, apie 20.00 val., Kaune, Neries kr., jis vairavo nuosavą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo Šilainių link miesto centro. Judėjo antra eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Artėjo prie sankryžos, kur yra užvažiavimas į Varnių g. Jam degė žalias šviesoforo signalas, sankryža buvo laisva. Priešpriešai artėjo kitas automobilis, kaip paaiškėjo vėliau - „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo vairuotojas įvažiavo į sankryžą su įjungtu kairiu posūkio signalu ir stabtelėjo. Po to truktelėjo į priekį ir vėl stabtelėjo. Jam pravažiavus pro šviesoforą, vairuotojas staiga pradėjo sukti į kairę ir užtvėrė jam kelią. Staigiai stabdė, bet išvengti susidūrimo jau nebuvo galimybės. Susidūrė priekinėmis automobilių dalimis. Po įvykio automobilį „VW Passat“ vairavęs vyras atrodė keistai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Atvykę policininkai nustatė jo girtumą. Jo automobilio priekyje sėdėjęs A. J. susidūrimo metu patyrė rankos traumą ir buvo išvežtas į ligoninę. Įvykio metu dėl automobilio sugadinimo patyrė turtinės žalos, kurios draudimo kompanija dar neatlygino (b. l. 24 - 25).

2015-01-28 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyresniojo tyrėjo E. D. nutarimu G. T. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 26).

2015-01-28 liudytojo A. J. parodymai apie tai, kad 2014-10-18, apie 20.00 val., Kaune, Neries kr., jis važiavo automobilyje „Audi 80“, kurį vairavo G. T.. Sėdėjo šalia vairuotojo, buvo užsisegęs saugos diržą. Važiavo iš Šilainių. Degant žaliam šviesoforo signalui kirto sankryžą, kur yra užvažiavimas į Varnių g. Tuo metu priešpriešai atvažiavęs automobilis „VW Passat“ suko į kairę ir užtvėrė jiems kelią. Pamatęs, kad susidūrimas neišvengiamas, ištiesė rankas į priekį. Smūgio metu susitrenkė dešinę plaštaką, išniro piršto sąnarys. Praėjus kelioms minutėms ranka ėmė tinti, pradėjo skaudėti. Greitoji medicinos pagalba jį išvežė į ligoninę, prasidėjo ilgai trukęs gydymas. Patyrė turtinę ir moralinę žalę. Po įvykio akivaizdžiai matėsi, kad automobilį „VW Passat“ vairavęs vyras yra neblaivus (b. l. 40 - 41).

2015-01-28 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyresniojo tyrėjo E. D. nutarimu A. J. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-01-16 specialisto išvada Nr. pG 155/15(02) patvirtina, kad A. J. konstatuota dešinės plaštakos sumušimas su V delnakaulio stipininio šalutinio raiščio daliniu plyšimu. Dešinės plaštakos sumušimas su V delnakaulio stipininio šalutinio raiščio daliniu plyšimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 38).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog S. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 157 punktų reikalavimus, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta A. J. sveikata. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo, jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis S. J. neteistas (b. 1. 49), baustas administracine tvarka (b. 1. 50-53), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 48), darbovietės - MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 102).

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės S. J. klausimą atsižvelgiama į tai, kad M. Č. prašo perduoti S. J. pagal laidavimą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė siūlo šį prašymą tenkinti.

Prašymas tenkintinas, atsižvelgiant į tai, jog tam yra visos baudžiamajame įstatyme numatytos sąlygos: kaltinamasis neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas M. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., yra kaltinamojo artimas draugas, darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. charakterizuojamas itin teigiamai (b. l. 105), praeityje neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į asmenines laiduotojo savybes bei artimą kaltinamojo ir laiduotojo tarpusavio ryšį, laiduotojas gali daryti ir daro teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis tariama teise, t. y. neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus vairavo kelių transporto priemonę.

Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 69), nurodė, kad dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo tebesilanko pas gydytojus, būdamas ūkininkas negalėjo tinkamai atlikti ūkio darbų, patirtos traumos pasekmes jaus visą gyvenimą. Nukentėjusysis G. T. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 70), nurodė, kad dėl įvykio patyrė daug nepatogumų – buvo sugadintas automobilis, negali tinkamai nuvykti į komandiruotes, po įvykio patyrė emocinį stresą.

Atsakovais bylose dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo ieškovo pasirinkimu trauktinas draudikas arba draudikas ir transporto priemonės valdytojas. Sistemiškai aiškinant LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo statymo normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog UAB DK „PZU Lietuva“ paskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajam A. J. 1072,77 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro: 900,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 79,79 Eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidoms atlyginti bei 92,98 Eur gydymo išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiajam G. T. UAB DK „PZU Lietuva“ paskaičiavo ir išmokėjo 709,28 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro: 645,56 Eur už eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę bei 63,72 Eur automobilio transportavimo išlaidoms atlyginti.

A. J. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o G. T. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

S. J. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje UAB DK „PZU Lietuva“. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės, yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Maksimali suma, kurią gali išmokėti draudikas eismo įvykio metu nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai neturtinei žalai atlyginti yra ribojama 5000 eurų suma.

Nukentėjusiajam A. J. dėl įvykusios eismo įvykio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (diagnozuotas dešinės plaštakos sumušimas su V delnakaulio stipininio šalutinio raiščio daliniu plyšimu). Draudimo bendrovė nurodė, kad remiantis turimais duomenimis, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi apie 1 mėnesį. Duomenų apie nukentėjusiojo A. J. ilgalaikius / nepataisomus sveikatos sutrikimus, apie ilgai trunkantį gydymą, numatomas atlikti ateityje medicinines procedūras, apie tai, jog padaryti sužalojimai būtų sukėlę negrįžtamų pasekmių, bei kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, nebuvo pateikta.

Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam A. J. sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau yra išmokėjusi 900 Eur dydžio išmoką, kad A. J. nepateikė jokių duomenų, kad po sukelto įvykio dėl sveikatos sutrikdymo atsirado liekamieji reiškiniai, teismas sprendžia, kad 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalyje A. J. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš draudimo bendrovės papildomai 600 Eur. Toks neturtinės žalos dydis (900 Eur + 600 Eur) bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.

Civilinis atsakovas pažymi, jog civilinis ieškovas G. T. savo civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti 2000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir su tokiu civilinio ieškovo reikalavimu civilinis atsakovas nesutinka. LR civilinio kodekso 6.250 str. nustato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymu nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Eismo įvykio metu nukentėjusiojo G. T. sveikata nebuvo sutrikdyta, tiesiogiai eismo įvykio metu jis nenukentėjo, neigiamų padarinių, susijusių su sveikatos sužalojimu nepatyrė. Vien neigiamų emocijų ir nepatogumų patyrimas savaime nesukelia ir nepatvirtina neturtinės žalos atsiradimo fakto. Esant duomenims apie atlygintą turtinę žalą, konstatuotina, kad iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam G. T. neturtinė žala nepriteistina, nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas, kadangi eismo įvykio metu jis nebuvo sužalotas, tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos neigiamų padarinių, susijusių su sveikatos sužalojimu, nepatyrė.

S. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

S. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį pagal laidavimą be užstato M. Č. 1 (vieneriems) metams.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1026-573/2015 nutraukti.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dviems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam A. J. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo G. T. civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.