- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 1S-774-366/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs G. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutarties, kuria G. K. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir jis atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-03-28 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK KPS pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str. dėl valstybės tarnautojo įžeidimo.
Ikiteisminiame tyrime įtarimas dėl šios nusikalstamos veikos pareikštas G. K., t. y. jis įtariamas tuo, kad 2013 m. vasario 14 d., apie 8 val. 35 min., Panevėžio apskrities VPK, esančio Tulpių g. 60, Panevėžyje, areštinės patalpose, pažemino ir įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, o būtent: plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, išvadino Panevėžio apskrities VPK viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus specialistą A. Z. „asilu, pidaru, gaidžiu“, grasino apspjauti veidą ir liepė nusivilkti tarnybinę uniformą, kad ši nesuplyštų.
2013-07-18 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės prašymas paskirti G. K. stacionarinę teismo psichiatrijos – psichologinę ekspertizę, ją pavedant atlikti Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams, jiems pateikiant jos (prokurorės) prašyme nurodytus klausimus.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutartimi G. K. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Utenos ekspertinio skyriaus ar kitiems paskirtiems Teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertams. Skundžiama nutartimi teismas taip pat nutarė atiduoti įtariamąjį G. K. į sveikatos priežiūros įstaigą – Utenos ekspertinį skyrių ir nustatė laikymo sveikatos priežiūros įstaigoje terminą – 1 mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo jo atidavimo ekspertizės įstaigai dienos.
Šalies argumentai
Skundu G. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutarties dalį, pagal kurią jis atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą, nustatant laikymo sveikatos priežiūros įstaigoje terminą – 1 mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo jo atidavimo ekspertizės įstaigai dienos. Teigia, kad teismas nutartyje neteisingai nurodė, jog byloje yra duomenų, kad jis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Priešingai nei apylinkės teismas, mano, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo padaryta BK 290 str. numatyta nusikalstama veika. Nurodo, kad jam pateiktame pranešime apie įtarimą BK 290 str. numatytos veikos sudėties nėra. Jam pareikštame įtarime nurodyta, jog jis įžeidė policijos pareigūną A. Z. išvadindamas jį „asilu, pideru ir gaidžiu“, taip pat grasino jį apspjauti ir liepė nusivilkti uniformą, kad ši nesuplyštų. Pažymi, kad jis šių jam inkriminuojamų veiksmų policijos pareigūno atžvilgiu neatliko. A. Z. teiginio, jog jis jį išvadino „asilu, pideru, gaidžiu“ nepatvirtina jokie bylos duomenys. Tai yra tik paties A. Z. išsigalvojimai. Nurodo, kad teismas, prieš skirdamas procesines prievartos priemones, privalo patikrinti ir įvertinti, ar yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog veika turi nusikaltimo, o ne pažeidimo požymių. G. K. nuomone, byloje nėra duomenų, kad veika, kurios padarymu jis įtariamas, būtų tokia pavojinga, kad atitiktų nusikaltimo požymius. Be to, G. K., savo skunde cituodamas 13 LVAT nutarčių, nurodo, kad pagal teismų praktiką tokia veika, kurios padarymu jis įtariamas, pripažįstama ne nusikaltimu, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 187 str. numatytu pažeidimu. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis pažeidžia nešališkumo principą. Jis yra diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu, kuriems dėl dar sunkesnių kaltinimų nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir taikytos procesinės prievartos priemonės, taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., Teismų įstatymo 6 str. ir 33 str. 4 d. numatytas nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiama nutartimi tenkino prokurorės pareiškimą ir įtariamajam G. K. paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Pažymėtina, kad su prokurorės prašymu skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę sutiko ir pats G. K., ekspertizės paskyrimo jis neginčija ir savo skunde, be to, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, nutarties dalis dėl ekspertizės paskyrimo nėra skundžiama.
BPK 141 str. 1 d įtvirtinta, kad baudžiamosios bylos tyrimo ar nagrinėjimo metu prireikus įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Nutartis dėl įtariamojo atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą yra priimama visais atvejais, jei nesuimtam įtariamajam buvo paskirta atlikti stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė (įtariamasis G. K. nagrinėjamo byloje buvo nesuimtas). BPK 396 str. 1 d. numato, jog pasiųsti asmenį teismo psichiatrijos ekspertizės leidžiama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, rodančių, jog šis asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl kurios atliekamas tyrimas.
Kaip minėta, ta pačia skundžiama teismo nutartimi, kuria G. K. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, buvo išspręstas ir G. K. atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą klausimas. G. K. savo skundu ginčija duomenų, rodančių, jog buvo padaryta BK 290 str. numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu jis įtariamas, pakankamumą. Teigia, kad veika, kurios padarymu jis įtariamas, neturi nusikaltimo, tačiau galimai turi ATPK 187 str. numatyto pažeidimo požymių. Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, priešingai nei savo skunde nurodo G. K., skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, rodančių, jog G. K. galėjo padaryti veiką, numatytą BK 290 str., kurios padarymu jis įtariamas ir dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, šie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymuose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šių duomenų pakanka tam, kad G. K. būtų taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą. Kartu pažymėtina, kad spręsdamas procesinės prievartos priemonės paskyrimo pagrįstumo klausimą, teismas kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, spręsti apie duomenų pakankamumą priimant spendimą įteikti asmeniui pranešimą apie įtarimą (BPK 187 str.), nuspręsti dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (BPK 218 str.), yra išimtinai prokuroro kompetencija. Taip pat prokuroras yra įpareigotas apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma įtariamojo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas, remiantis BPK 214 str. nuostatomis, yra prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo prerogatyva.
Taigi atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atlikti apylinkės teismo 2013-08-21 nutartimi paskirtą stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, netaikant įtariamajam G. K. BPK 141 str. numatytos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, realios galimybės nėra, todėl apylinkės teismas, skundžiama nutartimi paskyręs įtariamajam G. K. stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, visiškai pagrįstai jį atidavė į ekspertizę atliekančią įstaigą. Be to, apylinkės teismo posėdyje nagrinėjant prokurorės pareiškimą dėl ekspertizės paskyrimo ir pats įtariamasis G. K. neprieštaravo dėl jo atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, tik reikalavo, kad būtų atliekami papildomi tyrimai, kad dalyvautų papildomi specialistai, išreikalauti papildomi duomenys bei išreiškė norą, kad ekspertizė būtų paskirta spalio mėnesį. Atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas atliko teisėtus ir būtinus procesinius veiksmus – išsprendė procesinės prievartos priemonės skyrimo klausimą, todėl aplinkybė, kad šis teismo procesinio veiksmo rezultatas yra įtariamajam G. K. nepriimtinas, nėra rodantis teismo šališkumą jo atžvilgiu ar kitaip pažeidžiantis įtariamojo teises. Pažymėtina, kad tai yra tik laikina baudžiamojo proceso įstatymo numatyta priemonė, kol sveikatos priežiūros įstaiga atliks ekspertizę ir surašytą ekspertizės aktą pateiks prokurorui.
Atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes, atiduodant G. K. į sveikatos priežiūros įstaigą BPK reikalavimai nepažeisti. Skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutartį.
Nutartis neskundžiama.