Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ ieškinį atsakovei L. D. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „L. B.“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. D. 1500 Eur negrąžinto kredito, 349,50 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 1499,50 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi kreditu po sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės L. D. ieškovei UAB „L. B.“ 1 500,00 Eur negrąžinto kredito, 349,50 Eur nesumokėtos bendros vartojimo kredito kainos, 386,25 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas pažymėjo, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovė prašo priteisti sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą 70,85 proc. už 515 dienų laikotarpį. Iš viso paskaičiuota 1 499,50 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų suma. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, atsižvelgiant į suteikto kredito dydį, laikytina, jog už 515 dienų laikotarpį paskaičiuota palūkanų suma yra neprotingai didelė. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateikto ieškinio ir prie jo pateiktų įrodymų, tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta vartojimo kredito sutartis su jos papildymais, buvo nutraukta prieš terminą.Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį, kuris yra po kredito sutarties nutraukimo, laikytina, kad palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į netesybų funkciją, kas sudaro pagrindą kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant, taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į šiuo metu galiojančio Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, kurios numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), bei į protingumo, sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, netesybų dydis mažintinas iki 386,25 Eur (0,05 proc. nuo 1 500,00 Eur sumos už 515 dienų laikotarpį).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „L. B.“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo, priteisiant 1499,50 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų; atitinkamai pakeisti skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisiant 196 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; taip pat prašo priteisti apeliantui žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką. Nei Sutartis, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei Vartojimo kredito įstatymas nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi, pagal bendrą taisyklę laikoma, kad tol, kol skolininkas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 515 kalendorinių dienų, nors atsakovė pagal 2015-02-25 sudarytą Sutartį vėluoja atsiskaityti beveik tris metus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teismas nustatė, kad 2015-02-25 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ ir atsakovės L. D. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9838245002, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė 600,00 Eur kreditą 36 mėnesių terminui su 72,50 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma – 102,20 proc.), o atsakovė įsipareigojo vartojimo kreditą grąžinti, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, laikydamasi nustatyto kredito grąžinimo grafiko, t. y. iki 2018-02-25. Atsakovei nusprendus pasiskolinti papildomai, 2015-03-12, 2015-03-18 ir 2015-03-24 buvo sudaryti minėtos vartojimo kredito sutarties priedai, kurių pagrindu atsakovei papildomai paskolinta 200,00 Eur, 500,00 Eur ir 200,00 Eur sumos. Atsakovė įsipareigojo per 36 mėnesių terminą grąžinti pradiniam kreditoriui 1 500,00 Eur dydžio kreditą ir sumokėti 349,50 Eur dydžio kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, kredito gražinimo data – 2018-02-25. Paskutiniame vartojimo kredito sutarties pakeitime nurodyta 70,85 proc. dydžio metinė palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma – 99 proc.). Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė – visą kredito sumą pervedė į atsakovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovė sutarties sąlygų nesilaikė ir suteikto vartojimo kredito bei bendros vartojimo kredito kainos iki sutartyje nustatyto termino negrąžino. Atsakovė liko skolinga pradiniam kreditoriui 1 500,00 Eur negrąžinto kredito ir 349,50 Eur bendros vartojimo kredito kainos. 2017-06-29 tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir UAB „L. B.“ buvo pasirašyta skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius ieškovui perleido reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Ieškovė 2017-07-04 išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo.Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.CK 6.261 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės), kurios gali būti mokamos kaip mokestis (atlyginimas) už pinigų skolinimą (mokėjimo arba pelno palūkanos), arba palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis).Mokėjimo (pelno) palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma. Mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis.Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta vartojimo kredito sutartis su jos papildymais, buvo nutraukta prieš terminą, negali būti pagrindas mažinti mokėjimo palūkanas. Sutarties 4.4 ir 6.5 punktais atsakovė ir pradinis kreditorius susitarė, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito atsakovui išmokėjimo dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas bus grąžintas pradiniam kreditoriui. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą. Akivaizdu, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, todėl, neabejotinai apeliantė šiuo atveju turi teisę į mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Reikalavimai kuriuos įgijo apeliantė kildinami iš sutarties, kuri atitinka CK 6.886 ir 6.887 straipsniuose, numatytų vartojimo kredito sutarčių požymius. Kaip jau minėta, palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Ieškovė be pagrindinės skolos, kuri jai perleista, teismo prašė papildomai priteisti 1 499,50 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po Sutarties nutraukimo dienos, apskaičiuotų už 515 dienų, taikant 70,85 proc. metinę palūkanų normą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Sutarties sąlygų, nereikalavo Sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgiant į Sutarties specialiojoje dalyje įtvirtintą 70,85 proc. metinę palūkanų normą bei į terminą tarp Sutarties nutraukimo ir Reikalavimo perleidimo dienos, apeliantė Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną perėmė reikalavimo teisę į jau mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo sumą. Akivaizdu, kad apie šių palūkanų skaičiavimo tvarką atsakovė buvo supažindinta dar Sutarties sudarymo metu. Apeliantė, matydama, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo dienos geranoriškai paskaičiavo tik už 515 kalendorinių dienų laikotarpį, nors atsakovė pagal sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti beveik tris metus. Todėl naujas kreditorius ne tik, kad papildomai nedidino atsakovės skolos, bet ją sumažino. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma šių reikalavimų neatitiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti 1499,50 Eur mokėjimo palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos.Nutartyje išdėstytais argumentais apeliacinis skundas tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo iš atsakovės, keistina priteisiant iš atsakovės 1499,50 Eur mokėjimo palūkanas ieškovei.Keičiant skundžiamą sprendimo už akių dalį, ieškovės pirmosios instancijos teisme priteistos 130,78 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 196 Eur. Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 25 Eur žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „L. B.“ (j. a. k. 302528679) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 349,50 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 50 ct) nesumokėtos bendros vartojimo kredito kainos, 1499,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 50 ct) mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 196 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. D. ieškovei UAB „L. B.“ 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.