- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-1495-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01092-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- Klaipėdos regos ugdymo centro, Klaipėdos
- Ieškovas
- A. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Klaipėdos regos ugdymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui Klaipėdos regos ugdymo centrui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2014-12-30 priėmė sprendimą Nr. DGKS-5667 darbo ginčo byloje Nr. APS-3-217454/2014 pagal ieškovės A. K. prašymą atsakovui Klaipėdos regos ugdymo centrui dėl drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo, kuriuo ieškovės prašymą atmetė.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-02-02 priimtas ieškovės A. K. ieškinys atsakovui Klaipėdos regos ugdymo centrui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos regos ugdymo centro direktorės 2014-09-19 įsakymu Nr. P-150 ieškovei A. K. skirtą drausminę nuobaudą – pastabą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ji nepažeidė darbo drausmės, todėl jai nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-27 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Panaikino Klaipėdos regos ugdymo centro direktorės 2014-09-19 įsakymą Nr. P-150, kuriuo ieškovei A. K. paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Pirmosios instancijos teismas ieškovės 2014-09-05 nuo 10.00 val. iki 10.10 val. nebuvimą grupėje pripažino formaliu darbo drausmės pažeidimu, kuris nesukėlė neigiamų pasekmių. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad nei ieškovės pareigybės aprašyme, nei įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, nei jokiame kitame lokaliniame teisės akte nėra reglamentuota, kaip auklėtoja gali patenkinti fiziologinius poreikius - nueiti į tualetą ir tuo pačiu nepertraukimai užtikrinti vaikų saugumą. Teismas nustatė, kad ieškovė apie išėjimą iš grupės įspėjo savo padėjėją I. N., vaikai liko prižiūrimi auklėtojos padėjėjos. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų, jog įstaigoje yra susiklosčiusi kitokia tvarka. Šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina ir atsakovo 2014-10-08 rašte nurodytas paaiškinimas, jog tokiu atveju auklėtoja privalo įspėti auklėtojos padėjėją. Taip pat teismas, esant prieštaringiems įrodymams, laikė neįrodyta aplinkybę, kad ieškovė, palikusi grupę, nuėjo paimti iš sandėlio užuolaidas. Teismas pažymėjo, jog net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad ieškovė tuo metu išėjo grąžinti ar pasiimti užuolaidas, nesudaro pagrindo skirti ieškovei drausminę nuobaudą. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, padarė išvadą, kad Klaipėdos regos ugdymo centre nebuvo susiklosčiusi griežta tvarka tiesioginių ir netiesioginių funkcijų atlikimui, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad 2014-09-05 nuo 10.00 val. iki 10.10 val. ieškovės grupėje vaikus prižiūrėjo auklėtojos padėjėja I. N., nepripažino, kad ieškovė neatliko savo darbinių pareigų.
Atsiliepimas
Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nesąžiningo ieškovės elgesio, nes ji grupę paliko ne dėl fiziologinio pobūdžio aplinkybių ir ne dėl užuolaidų, o dėl to, kad savo nuožiūra raštinėje kopijavo lapelius su vaikų vardais. Apeliantas nurodo, kad šias funkcijas ji turėjo atlikti per tam skirtas nekontaktines valandas. Tokią darbų atlikimo tvarką numato Darbo tvarkos taisyklės, kuriose pažymėta, jog darbo laikas skirstomas į kontaktinį ir nekontaktinį. Pasak apelianto, teismas nevertino ieškovės veiksmų atitikties lokaliniams teisės aktams. Apeliantas nurodo, kad teisės aktų laikymasis turi esminę reikšmę jai, kaip įstaigai, įgyvendinant keliamus tikslus. Dėl to ieškovė, nebūdama grupėje su silpnaregiais mažamečiais vaikais, neužtikrino jų fizinio ir psichologinio saugumo.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį pagal galiojančias teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, juo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pasišalinimo iš grupės motyvus. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei nurodo apeliantė, įvertino ieškovės pasišalinimo iš grupės 10 minučių laikotarpiui priežastis ir šį jos veiksmą pripažino formaliu pažeidimu, kurio pagrindu ieškovei negalėjo būti skiriama drausminė nuobauda. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys darbuotojų tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad ieškovė 2014 m. rugsėjo 5 d. 10 valandą buvo raštinėje. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tačiau ši aplinkybė nekeičia teisinės situacijos vertinimo. Esminę reikšmę turi aplinkybė, ar ieškovė turėjo teisę išeiti iš grupės prieš tai įspėjusi padėjėją. DK 234 straipsnyje numatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Taigi prieš konstatuojant, jog asmuo padarė darbo drausmės pažeidimą, turi būti nustatomas netinkamas pareigų atlikimas. Darbuotojo pareigos gali būti apibrėžiamos ne tik įstatymuose, bet ir pareigybės aprašymuose, nuostatose bei kituose norminiuose aktuose (DK 232 straipsnis). Šiuo atveju ieškovės pasišalinimas iš grupės atsakovo buvo įvertintas kaip netinkamas darbo funkcijų atlikimas pažeidžiant darbo tvarkos taisyklėse nustatytą tvarką. Su tokiu vertinimu nėra teisinio pagrindo sutikti. Byloje esančios atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklės patvirtina, kad pedagogai turi teisę pailsėti nepaliekant darbo vietos 15 min. tarp 10.00 val. ir 11.00 val.; 30 min. tarp 14.00 ir 15.00 val. (Tvarkos taisyklių VI skyriaus 2.2 punktas). Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ieškovė būtent šiuo laikotarpiu įspėjusi padėjėją išėjo iš grupės į tualetą ir į raštinę lapų su vaikų vardais. Šią aplinkybę, jog auklėtoja šiuo laikotarpiu turi teisę išeiti iš grupės fiziologinių poreikių patenkinimui prieš tai įspėjusi padėjėją, patvirtina ir įstaigos direktorė 2014-10-08 rašte dėl specialiųjų pertraukų. Faktas, jog auklėtoja, grįždama iš tualeto, užsuko į raštinę pasiimti lapų su atspausdintais vaikų vardais, priešingai, nei nurodo apeliantas, nesudaro darbo drausmės pažeidimo. Nepaisant to, kad atsakovas nurodo, kad ieškovė kopijavo lapus su vaikų vardais ir šį darbą ji turėjo atlikti per nekontaktines valandas, tačiau su tokio pobūdžio išvadomis negalima sutikti. Vien tik lokaliniuose aktuose nustatant darbo laiko skirstymą į kontaktinį ir nekontaktinį aiškiai nenumatant funkcijų, kurios turi būti atliekamos tuo laiku, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė negalėjo grįždama iš tualeto užsukti į raštinę ir nukopijuoti lapų su vaikų vardais. Pažymėtina, jog nesant pažeidimo faktą patvirtinančių aplinkybių nėra teisinio pagrindo vertinti jų atitikties norminių teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Dėl to apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės veiksmų atitikties lokaliniams teisės aktams, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, jog teisės aktų laikymas turi esminę reikšmę įgyvendinant įstaigai keliamus tikslus, tačiau grėsmė neįgyvendinti teisės aktais priskirtų tikslų kyla tik tada, kai jų nesilaikoma. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, kad ieškovė netinkamai vykdė pareigas, byloje nenustatyta, todėl apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismui nepalikus galioti drausminės nuobaudos jis negali įgyvendinti teisės aktais priskirtų funkcijų, laikytinas nepagrįstu.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas. Dėl to naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.