Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-20669-848/2019 pagal (teisminio proceso Nr. 2-69-3-12578-2019-5) pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Nobaltis“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 26 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti kreditorei UAB „Nobaltis“ iš skolininkės A. J. 1270,66 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 108,90 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 8 Eur žyminio mokesčio (toliau – teismo įsakymas).

Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktuose numatytais pagrindais. Pareiškėja nurodo, kad kreditorės pareiškime dėl skolos išieškojimo nurodyti duomenys neteisingi, nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas, todėl teismo įsakymas turi būti panaikintas. Pareiškėja nurodo, kad neturėjo galimybės pateikti prieštaravimus, nes jai apie bylą nebuvo žinoma, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti adresu ne tuo adresu, kuris nurodytas kreditorės pareiškime ir kuriuo ji faktiškai gyvena (Kretingos g. 5-4, Kaunas), bet kitu adresu, kuriuo pareiškėja negyvena. Apie teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo pareiškėja sužinojo iš antstolio, kuris vykdo priverstinį išieškojimą. Pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Taigi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Pareiškėja prašo atnaujinti byloje procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodyta įstatymo nuostata numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida. Svarbu tai, kad tokia aiški klaida turi būti ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

Iš kreditoriaus pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į teismą dėl nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio skolininkei A. J. (buvusiai darbuotojai). Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio 3 dalis nustato, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Iš pareiškimo turinio matyti, kad tarp šalių yra kilęs individualus darbo ginčas dėl darbo užmokesčio išmokėjimo vykdant darbo sutartį.

DK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. CPK 412 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka; šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.

Teismas pažymi, kad kreditorės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo nurodyta, kad kreditorė iki pareiškimo teismui pateikimo pasinaudojo privaloma įstatyme nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją su reikalavimu iš buvusios darbuotojos priteisti nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį. Kartu su atsiliepimu į skolininkės (buvusios darbuotojos) pareiškimą dėl proceso atnaujinimo kreditorė taip pat nepateikė duomenų, kad yra pasinaudojusi išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kreditorė kreipėsi į teismą nesilaikydama privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, numatytos DK 156 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje. Tokį pareiškimą teismas privalėjo atsisakyti priimti. Priėmus kreditorės pareiškimą ir išdavus teismo įsakymą, padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad yra visos sąlygos atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Teismui konstatavus, kad kreditorė UAB „Nobaltis“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo nesilaikiusi ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, byloje atnaujinus procesą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 26 d. teismo įsakymas panaikinamas ir kreditorės pareiškimas paliekamas nenagrinėtu. Kreditorei išaiškinama teisė pasinaudoti privaloma įstatyme numatyta ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kreipiantis į darbo ginčų komisiją (DK 220 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalimi, 163 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 290–291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-20669-848-959/2019 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-12578-2019-5).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 26 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2L-20669-848-959/2019 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Nobaltis“ pareiškimą skolininkei A. J. dėl skolos, susijusios su nepagrįstai gauto darbo užmokesčio grąžinimu, ir kreditorės pareiškimą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.