Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis – registruojasi darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis H. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

2011 m. balandžio 26 d., tikslus laikas nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su R. V., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta, kartu atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), R. V. nuėjus į namo kiemą, ir išnešus keturiasdešimt tris sekcijas ketaus radiatorių, H. M. padėjo juos sudėti į R. V. priklausančius savadarbius karučius ir kartu ketaus radiatorius parvežė į namo, esančio (duomenys neskelbtini),, Klaipėdoje, rūsį. Tokiu būdu, H. M., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išnagrinėta, pagrobė R. P. priklausantį turtą, kurio vertė - 215 Lt.

Kaltinamasis kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2011 m. balandžio 24 d. vakare, tiksliai laiko neprisimena, R. V. atnešė 3 blokus radiatorių, o jis padėjęs juos sudėti į vežimėlį ir parvežti. Visus radiatorius vienu kartu parsivežė į sandėlį, o ryte dalį radiatorių nuvežė į metalo supirktuvę, kur jo vardu radiatoriai buvo parduoti. Gautus pinigus, pardavus radiatorius, pasidalino su R. V.. Kad radiatoriai buvo vogti, tai yra ne R. V., jis numanė, ir suprato.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2011 m. balandžio 26 d., važiuodamas savo automobiliu, ties Mokyklos g. 15 namu, prie kioskelio pamatė miegantį vyriškį. Šalia jo buvo padėti karučiai su radiatoriais, panašiais į jam priklausančius. Nuvažiavęs į namus, iš tiesų pastebėjo, kad kieme nebėra jam priklausančių ketaus radiatorių. Tuomet, vėl nuvažiavo prie vyriškio, ir jo paklausė, iš kur gavo radiatorius, į ką jam vyriškis atsakęs, kad tai R. V.. Tuomet, vyriškį savo automobiliu jis nuvežė į policijos komisariatą. Jiems važiuojant, vyriškis pasakė, kad jis yra H. M.. Vėliau, su pareigūnais nuvyko į Verpėjų g. 38/1, Klaipėdoje, kur jie apžiūrėjo įvykio vietą – jo namų kiemą, o po to nuvyko ir pas R. V.. R. V. sandėlyje rado likusius jam priklausančius radiatorius. Po apklausos jam grąžinta 13 sekcijų radiatorių, todėl jam padaryta 150 Lt dydžio žala, kuri priteista teismo nuosprendžiu iš R. V., tačiau R. V. jos neatlygino.

Apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad apžiūrėta vieta, esanti Verpėjų g. 38/ Aukštaičių g. 2-1, Klaipėdoje, iš kurios buvo paimti ketaus radiatoriai (1 t., b. l. 3-5).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, bei daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietą - Mokyklos g. 19, Klaipėdoje, rūsyje, jame aptikta - metalinis karutis bei šešių sekcijų ketaus radiatoriai, prie įėjimo į laiptinę – savadarbis medinis dviejų ratų karutis (1 t., b. l. 5 - 12).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB „Dagazas“ direktorius pateikė pinigų išmokėjimo kvito Nr. 0604701 kopiją, iš kurios matyti, kad 2011 m. balandžio 26 d. H. M. už UAB „Dagazas“ parduotą 0, 046 t metalo (ketaus) laužą sumokėta 28, 93 Lt. (b. l. 15, 16).

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, objektyviai konstatuotina – kaltinamojo H. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra pagrobus svetimą R. P. priklausantį turtą, įrodyta visiškai.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai pagrobiant R. P. priklausantį turtą kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, kadangi nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė R. P. priklausantį turtą, kurio vertė 215 Lt, tai yra nedidelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio veika, nukreipta prieš vieną pagrindinių konstitucinių asmens teisių – asmens teisę į nuosavybę. Nusikalstama veika padaryta siekiant išimtinai savanaudiškų tikslų – gauti pinigų. Vienok, pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta veika, vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, traktuotina kaip baudžiamasis nusižengimas.

Kaltinamasis anksčiau nėra teistas. H. M. nedirba, taigi pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę padarius pavojingą baudžiamajame įstatyme numatytą veiką pripažino visiškai ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis H. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus ir švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo R. P. 150 Lt dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. sausio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu R. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje. Šiuo nuosprendžiu išspręstas ir nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys, priteisiant iš R. V. nukentėjusiajam R. P. 150 Lt turtinei žalai, padarytai R. V. ir H. M. bendrais veiksmais, atlyginti.

Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai.

Teismo konstatuota, kad H. M. ir R. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 174 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė veikdami kartu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos H. M. ir R. V. nukentėjusiajam atsako solidariai.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kuriuo byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu.

Esant šioms aplinkybėms, iš H. M. ir R. V. solidariai priteistina 150 Lt nukentėjusiojo R. P. naudai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

H. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš H. M. ir R. V. solidariai 150 Lt nukentėjusiojo R. P. naudai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.