Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-10-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-14985-419/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-28
Bylos Nr.
e2YT-14985-419/2024
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01443-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
J. K., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14985-419/2024Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01443-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 28 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys J. K., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į A. K. pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į A. K. pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. K.. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad pareiškėjo motina J. K. mirė būdama santuokoje su B. K.. Pastarasis mirė (duomenys neskelbtini). Velionė turėjo du vaikus – tai A. K. ir J. K.. Šalčininkų rajono trečio notaro biuro notarė Marija Miliūnienė 2024-09-25 raštu paliudijo, kad paveldėjimo byla po J. K. mirties užvesta nebuvo. Testamentų registre jos palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. J. K. nuosavybės teise priklausė santuokoje su B. K. įgytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2017-09-01 J. K. ir B. K. sudarė oficialų bendrąjį sutuoktinių testamentą, kurio 1 punkte numatė, kad vienam iš sutuoktinių mirus, visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas turtines ir neturtines teises (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad B. K. per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priimti sutuoktinės palikimą, kadangi liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame name. Bendru sutuoktinių testamentu nustatyta, kad mirus vienam iš sutuoktinių visą jo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis. B. K. mokėjo mokesčius už namui teikiamas komunalines paslaugas ir tokiu būdu išreiškė valią priimti sutuoktinės palikimą. J. K. pirmos eilės įpėdiniai – sūnūs A. K. ir J. K. sutiko, jog motinos palikimą faktiškai priėmė jų tėvas B. K.. Kitų pirmos eilės įpėdinių nėra.

Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski