Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – G. K., R. K., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškime nurodoma, kad iki šiol pareiškėjos senelei P. K. nuosavybės teise priklausantis turtas nėra paveldėtas ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto ir kadastro registre yra įregistruotas kaip asmeninė P. K. nuosavybė. Pareiškėjos senelei P. K. jos mirties dieną priklausė ir iki šiol priklauso nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini). Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2004 m. gegužės 19 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.11-42-1705 yra atkurtos P. K. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Pareiškėjos senelė P. K. nebuvo sudariusi testamento, o palikimo atsiradimo vietos notaras po P. K. mirties nėra pradėjęs paveldėjimo bylos.

4. Pareiškėja dėl mirusiosios senelės P. K. palikimo priėmimo laiku nesikreipė, kadangi, mirus senelei, ji buvo nepilnametė – jai buvo (duomenys neskelbtini). Vėliau, būdama pilnametė, sužinojo, kad jos senelei P. K. priklausė nekilnojamasis turtas, tačiau pareiškėja galvojo, jog šį turtą paveldėjo pareiškėjos senelės sūnūs – P. K. (pareiškėjos tėvas) ir J. K., tačiau tik vėliau sužinojo, kad jos senelės turtas nėra paveldėtas ir pareiškėja laukė, kol atsiras dingęs pareiškėjos tėvas P. K., kuris būtų galėjęs paveldėti savo mamos P. K. turtą. Pareiškėjos tėvui P. K. taip ir neatsiradus, pareiškėja ėmėsi veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu, – kreipėsi į advokatų kontorą, rinko dokumentus, teismo buvo pripažinta, kad jos tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Tuomet teismo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. K. yra pareiškėjos tėvas, o pareiškėja yra P. K. dukra, kadangi viešuosiuose duomenyse nebuvo nurodyta, kad pareiškėjos tėvas yra P. K., o pareiškėja – P. K. dukra. Pareiškėja konsultavosi su jos senelės P. K. palikimo atsiradimo vietos notaru dėl turto paveldėjimo, vėl kreipėsi į advokatų kontorą dėl šio teismo proceso inicijavimo, rinko dokumentus. Pareiškėjos manymu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad terminas palikimui priimti šiuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

5. Suinteresuoti asmenys byloje – G. K., R. K., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 442 straipsnyje numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Taigi šia teisena nagrinėjamos ir bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis, CPK 442 straipsnio 13 punktas, 578 straipsnis).

10. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui.

11. Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

12. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes pareiškėjos senelė P. K. mirė (duomenys neskelbtini)., ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

13. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

14. Taigi, kaip minėta, P. K. palikimo atsiradimo laikas – (duomenys neskelbtini). Šešių mėnesių terminas P. K. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktais duomenimis niekas, taip pat ir pareiškėja, nėra priėmę P. K. palikimo.

15. Teismo vertinimu, nors terminas palikimui priimti šiuo atveju praleistas žymiai, tačiau toliau šioje nutartyje pateikiami motyvai patvirtina, kad palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė objektyvios priežastys. Pažymėtina, kad dėl mirusiosios P. K. palikimo priėmimo pareiškėja laiku nesikreipė, kadangi palikimo atsiradimo metu ji buvo nepilnametė – jai buvo keturiolika metų, vėliau, kaip pati nurodė, manė, kad jos senelės turtą paveldėjo senelės sūnūs – P. K. ir J. K., ir tik vėliau sužinojo, kad senelės turtas nėra paveldėtas, tačiau laukė, kol atsiras dingęs pareiškėjos tėvas P. K., kuris būtų galėjęs paveldėti savo motinos P. K. turtą. P. K. neatsiradus, jis Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo paskelbtas mirusiu. Po minėto teismo sprendimo priėmimo pareiškėja kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. K. (P. K. sūnus) yra pareiškėjos tėvas, o pareiškėja yra P. K. dukra (teismo sprendimas priimtas (duomenys neskelbtini).). Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kad pareiškėja, turėdama valią priimti palikimą, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, o, tokioms priežastims išnykus, ėmėsi sąžiningų, aktyvių veiksmų atitinkamoms savo teisėms įgyvendinti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nereiškė nei vienas iš suinteresuotų asmenų byloje.

16. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, atnaujindamas įstatyme nustatytą terminą P. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

17. Šioje byloje buvo patirtos 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), jos išieškotinos iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

18. Teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi konstatavus, kad suinteresuoto asmens G. K. gyvenamoji bei darbo vietos yra nežinomos ir egzistuoja visos sąlygos procesinių dokumentų įteikimui suinteresuotam asmeniui G. K. viešo paskelbimo būdu, suinteresuotam asmeniui G. K. skirtus procesinius dokumentus (pareiškimo su priedais kopiją, teismo pranešimą) nutarta įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 – 2 dalys). Kadangi minėtoje teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės neišnyko, teismas sprendžia, jog egzistuoja pagrindas ir suinteresuotam asmeniui G. K. skirtą nutarties kopiją įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti įstatyme nustatytą terminą P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Priteisti iš pareiškėjos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus šešiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas – Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas – 5662).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Įteikti suinteresuotam asmeniui G. K. skirtus procesinius dokumentus – 2023 m. liepos 12 d. nutarties kopiją, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje ir nurodant tokio turinio pranešimą: Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2023 m. liepos 12 d. priimta nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – G. K., R. K., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (bylos Nr. e2YT-2864-1124/2023), kuria pareiškėjos pareiškimas tenkintas. Šiuo pranešimu suinteresuotam asmeniui G. K. nutartis įteikiama viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo G. K. nutartį per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali skųsti atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Suinteresuotam asmeniui G. K. procesiniai dokumentai (2023 m. liepos 12 d. nutartis) laikoma įteikta pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.