Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties, kuria R. R. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo buvo patenkintas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarimu R. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 1158 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, už tai, kad jis 2016 m. birželio 17 d., apie 22.00 val., Klaipėdos rajone, kelio Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas 27,27 kilometre, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,14 promilės girtumas), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, kliudė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, jį apgadino ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiu būdu R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 18 d. buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartimi buvo patenkintas R. R. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarimu R. R. paskirtas 3 (trejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo sutrumpintas. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarimą. Apelianto manymu, R. R. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi, paskirtą baudą sumokėjo, charakterizuojamas teigiamai ir vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. R. R. dėl paskirtos administracinės nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. R. R. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Savo veiksmais R. R. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. R. R. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau to lengvabūdiškai tikėjosi išvengti. Apeliacinis skundas tenkintinas. Iki 2017-01-01 galiojusiame ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, būtina vertinti ne tik padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, bet ir pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios R. R. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarimu, kuriuo R. R. buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejų) metų laikotarpiui, R. R. nubaustas už tai, kad padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,14 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, ir sukėlė autoįvykį, t. y. kliudė prešpriešiais važiavusį automobilį, o po to nuvažiavo į pakelės griovį. Pažymėtina, jog pažeidimo padarymo metu R. R. nustatytas girtumas daugiau kaip penkis kartus viršijo leistiną ribą, nuo kurios draudžiamas transporto priemonių vairavimas. Apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino byloje esančios pažymos iš Administracinių nusižengimų registro (b. l. 12–13), iš kurios matyti, jog R. R. dar iki minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo du kartus buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, nors ir nesusijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tačiau susijusius su alkoholio vartojimu, o tai iš esmės charakterizuoja R. R. iš neigiamos pusės kaip asmenį, linkusį pažeidinėti visuotines elgesio normas ir taisykles. Esant išdėstytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju egzistuoja ATPK 329 straipsnyje nurodytos formalios sąlygos, tačiau apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė tinkamai neįvertinęs R. R. asmenybės ir neatsižvelgęs į jo padaryto administracinio teisės pažeidimo ypatingą pavojingumo laipsnį. Apygardos teismas daro išvadą, jog R. R. vis dėlto privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, siekiant pasiekti vieną pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų analogiškų pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nagrinėjamu atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes pažeidėjas, ir ateityje tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų, gali daryti naujus pažeidimus. Pažymėtina, jog R. R. prašyme nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtina teisė vairuoti transporto priemones, o iš pridedamų prie prašymo dokumentų galima tik spėti, jog ši teisė jam yra būtina tam, kad galėtų tinkamai atlikti darbą, dėl šeiminių aplinkybių, kasdieniams poreikiams tenkinti. Tačiau šios spėjamos priežastys nėra išimtinės, todėl nesuteikia pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų R. R. nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, jis sėdo už vairo būdamas neblaivus ir ignoravo galimas ypatingai pavojingas pasekmes. Pažymėtina, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti reikalinga, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Aplinkybes, kad R. R. nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sumokėjo paskirtą baudą, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą ir pabaigė papildomus vairuotojų mokymus, apygardos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio nuostatas taikė netinkamai, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti R. R. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Nutartis neskundžiama.