Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 262 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį, 265 straipsnio 1 dalį – 146 MGL dydžio bauda, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 146 MGL dydžio bauda pakeista 73 parų areštu;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės apribojimu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2022 m. spalio 22 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,07 promilių girtumo laipsnis), kilusio žodinio konflikto metu sugyventinei K. B. dešinės rankos delnu sudavė į kairės pusės žandikaulį, tokiais savo veiksmais sukėlė K. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad su sugyventine K. B. gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Namas priklauso sugyventinei. Name yra keturi kambariai, kol vyksta tyrimas turi galimybę gyventi atskiruose kambariuose ar atskiruose aukštuose. Gyvena dviese, nepilnamečių nėra. 2022 m. spalio 22 d., apie 20.15 val., su sugyventine konfliktas kilo todėl, kad ji grįžo į namus ir rado jį pavartojusį alkoholį. Dėl to kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą rankos delnu sudavė jai į galvą. Ji dėl to supyko ir iškvietė policiją. Pareigūnai atvažiavę jį sulaikė. Dėl įvykio gailisi. Policija buvo anksčiau kviesta vieną kartą dėl smurto artimoje aplinkoje, tyrimas buvo atliekamas, tačiau jis buvo nutrauktas, nes susitaikė. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltę visiškai pripažįsta. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 59–60, 68–69).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. B. parodė, kad 2022 m. spalio 22 d., vakare, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), prieš ją A. A. panaudojo fizinį smurtą, suduodamas vieną smūgį dešinės rankos delno vidinės pusės apatine dalimi į galvą, o būtent į kairės pusės žandikaulį. Minėtas sudavimas jai sukėlė fizinį skausmą. Po šio įvykio ji dar dvi dienas negalėjo miegoti ant kairės pusės, nes skaudėjo sumušimo vietą. Kadangi iš karto po įvykio iš savo mobilaus telefono iškvietė policijos pareigūnus, jiems atvykus nupasakojo visą situaciją, kad sugyventinis, su kuriuo yra pragyvenusi 10 metų, prieš ją smurtavo. Pareigūnai matė, kad sugyventinis yra neblaivus ir tikrino jo blaivumą alkotesteriu. Po šio įvykio A. A. neatsiprašė, dėl šio įvykio neišreiškė jokio gailesčio, ji nori, kad byla keliautų į teismą. Smurtas prieš ją jau kartojasi ne pirmą kartą ir buvo jam skirtas laisvės apribojimas, bet jis vis vien kas dieną vartoja alkoholinius gėrimus ir prieš ją kartas nuo karto smurtauja. Į įvykio vietą buvo kviesti GMP medikai, kurie ją apžiūrėjo. Po apžiūros jie jai siūlė vykti į ligoninę apžiūrai, ji atsisakė. Kraujo ar praskėlimo žaizdų nebuvo, bet medikai pergyveno, kad nuo smūgio galėjo būti galvos smegenų sutrenkimas. Po įvykio į medikus ji pati nesikreipė, nedarbingumo neturėjo, dirbo iš namų. Turtinė, moralinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 25–26).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022 m. spalio 22 d. 20.13 val. gautas K. B. pranešimas, jog ją prieš kelias minutes sumušė neblaivus sutuoktinis A. A. (b. l. 10). 2022 m. spalio 22 d. buvo surašytas pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame K. B. nurodė, kad 2022 m. spalio 22 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio A. A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. A. jai sudavė vieną smūgį dešine ranka į galvą, dėl to ji pajuto fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 18–21).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. A. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš sugyventinę – K. B., su kuria jis pagal bylos duomenis gyveno.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A. 2022 m. spalio 22 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,07 promilių girtumo laipsnis), kilusio žodinio konflikto metu sugyventinei K. B. dešinės rankos delnu sudavė į kairės pusės žandikaulį, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. A. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo sugyventinei – K. B. – fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. A. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. A. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. A. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei, su kuria jis gyvena.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos kaltininko neadekvačiam elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra teistas, administracine tvarka baustas, baudų nemoka, yra dirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. A. A. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. A. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. spalio 22 d. 21.50 val. (b. l. 44–45) iki 2022 m. spalio 23 d. 13.15 val. (b. l. 49–50). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. A. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. A. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, A. A. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 22 d. 21.50 val. iki 2022 m. spalio 23 d. 13.15 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.