- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- 1-236-409/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00122-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- T. R.
- Kategorijos
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. – 189 str. 3 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. 2010-12-31 apie 23.30 val., iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam A. Ž. priklausančius 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3“, su jame buvusia 5 Lt vertės SIM kortele „Labas“, viso svetimą 305 Lt vertės turtą.
Be to, T. R. 2011-01-01 apie 14.00 val., Šiaulių mieste, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, bendrais tyčiniais veiksmais, veikdami vieninga tyčia ir turėdami bendrą tikslą - realizuoti žinomai vogtą svetimą turtą - mobiliojo ryšio telefoną „LG KU 99I“ ties lombardu esančiu adresu, (duomenys neskelbtini), perduodami minėtą telefoną liudytojui E. V., tokiu būdu pasikėsino realizuoti nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajai V. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG KU 99I“, kurio vertė 300 Lt, žinodamas kad tas turtas yra įgytas nusikalstamu būdų t.y. 2010-12-31, apie 23.30 val., pagrobtas V. P., iš namo adresu (duomenys neskelbtini), patalpų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes telefono lombarde nepirko.
Motyvuojamoji dalis
T. R. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įtariamojo V. P., nukentėjusiųjų A. Ž. ir V. D., nepilnamečio liudytojo I. E. parodymais ir kita bylos medžiaga.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010-12-31 jis kartu su D., I. E., V. P., A., bei dar vienu vaikinu, nuėjo į svečius pas nepažįstamas merginas, iš kurių viena buvo vardu V., kitų jis nepažinojo. Ten ėjo švęsti naujų metų, visus minėtus vaikinus pasikvietė tos trys merginos, jie tam neprieštaravo. Jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, į nuosavą namą, namo numerio nežino. Dar prieš nueinant jis jau buvo neblaivus. Tame name jie vartojo alkoholį. Bebūnat atėjo namo šeimininkas, kuris pradėjo šaukti, kad jie sulaužė lovą ir grasinti, kad iškvies policiją. Kas sulaužė lovą jis nematė. Šeimininkas reikalavo 200 Lt. Tuomet apsidairęs jis pamatė, kad nebėra jo draugų, todėl ir jis, pasiėmęs striukę, išėjo iš to namo. Pasigedęs savo piniginės, kuri turėjo būti jo striukėje, grįžo atgal. Bet dar nespėjus įeiti į kambarį, jam kelią pastojo šeimininkas, kuris jį vėl užsipuolė. Nenorėdamas konfliktuoti jis išėjo. Kaip grįžo į namus neprisimena, nes buvo labai girtas. Atsikėlęs ryte pastebėjo, kad grįžo su svetima striuke. Striukės kišenėje rado telefoną. Iš išvaizdos kam ta striukė priklausė ir kieno buvo telefonas jis ir jo draugai nepažino. Tada V. pasisakė, kad jis vakar, būnant tuose namuose, pavogė telefoną „LG“. Tuomet jie sugalvojo tuos telefonus t.y. V. pavogtą telefoną „LG“ ir jo rastą telefoną „Nokia X3“ parduoti lombarde. Jis su V. ir I. nuėjo į prie centrinio turgaus visą parą veikiantį lombardą. Telefonus „Nokia X3“ ir „LG“ lombarde pridavė pažįstamas E., kuriam jis nesakė, kad telefonai yra svetimi, pavogti ir šis to nežinojo. Lombarde nupirko tik telefoną „Nokia X3“ už 140 Lt. V. pagrobto telefono lombarde nepirko, nes turėjo defektų - jį atgal pasiėmė V. Gautus 140 Lt pasiėmė jis, juos kartu su V. ir I. išleido miesto kavinėse. Telefone „Nokia X3“ rastą SIM kortelę jis kažkur išmetė. Tą dieną V. paskambino D. ir pasakė, kad A. ieško savo striukės. Iš to jis suprato, kad ta striukė priklauso A. Ž.. Po D. skambučio striukės kišenėje jis rado ir A. piniginę, kas joje buvo nežino. 2011-01-01, susitikęs su A. Ž., striukėmis atsikeitė. A. Ž. jis nepasakė, kad lombarde pardavė jo telefoną. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, A. Ž. dėl telefono pasisavinimo atsiprašė (t. 1, b. l. 160-161, 168-169, 194-195).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. P., kurio atžvilgiu apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas 2011-09-13, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010-12-31 apie 20-21 val. jis kartu su T. R., I. E., D. L., A. ir M. netoli PC „Saulės miestas“ vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu jis ir kiti vaikinai draugiškai užkalbino pro juos ėjusias tris nepažįstamas merginas, merginos juos visus pasikvietė į svečius - į (duomenys neskelbtini) esantį namą. Ten nuėjus, jie visi viename kambaryje toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atėjo P., kurio pavardės jis nežino, kas jį pasikvietė jis nežino. Besėdint atėjo kažkoks vyresnis vyras, kuris juos užsipuolė, kad jie sulaužė lovą ir pasakė, arba jie jam moka 200 Lt arba jis iškvies policiją. Jis nematė ar kas tą lovą sulaužė. Tuomet jis nusprendė išeiti. Išeinant jis pastebėjo prie išėjimo į lauką, prie durų, ant žemės gulintį telefoną „LG“ ir jį pasiėmė. Kam tas telefonas priklausė ir kas ten jį padėjo nežino, tačiau suprato, kad tas telefonas yra svetimas ir juo susigundė, telefone SIM kortelės nebuvo. Su juo kartu išėjo D. L. ir I. E.. Nežino, ar jie matė kaip jis pasiėmė telefoną. 2011-01-01 dienos metu jo namų laiptinėje jis susitiko su T. ir I., parodė telefoną ir pasakė, kad jį pavogė būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje tame name. Tada T. parodė, kad jis taip pat turi telefoną - tai buvo telefonas „Nokia“. T. negalėjo paaiškinti iš kur jis gavo tą telefoną, nes buvo girtas ir vakarykštės dienos neprisiminė. Tada jie visi trys nutarė jo pavogtą telefoną „LG“ ir T. turimą telefoną „Nokia“ priduoti į lombardą, nes jiems reikėjo pinigų. Padėti parduoti telefonus paprašė pažįstamo E., iš kur tie telefonai jam nesakė. Jie visi nuėjo iki lombardo, esančio prie centrinio turgaus. Lombarde pavyko parduoti tik „Nokia“ modelio telefoną, o kito nepardavė nes jo vertė buvo tik 10 Lt. Už parduotą telefoną pinigus - 140 Lt pasiėmė T. ir jie nuėjo į miestą, vaikščiojo po kavines ir leido gautus už telefoną pinigus. Kai baigėsi pinigai išsiskirstė po namus. B. L. gatvėje tame name, T. R. su A. Ž. supainiojo striukes. Kaip ten buvo iš tikro jis nežino, tik žino, kad jie striukėmis atsikeitė kitą dieną ir A. atgavo savo piniginę bei dokumentus. Dėl telefono vagystės nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 33-34, 39-40, 42).
Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad 2010-12-31 jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), kur ketino sutikti naujus metus. Ten buvo apie 8 asmenys, tačiau kas konkrečiai ten buvo jis nepamena, nes buvo labai neblaivus. Įvykio metu jis netyčia striukėmis susikeitė su T. R., nes jų striukės buvo labai panašios. Tai jis pastebėjo ne iš karto, nes vilkėdamas jo striukę neberado jam priklausančių daiktų - telefono „Nokia X3“, piniginės, bei joje buvusių dokumentų ir pinigų, dėl to jis parašė pareiškimą. Vėliau supratęs, kad įvyko klaida, iš karto po naujų metų striukes su T. R. atsikeitė. Kai atsikeitė striukėmis T. jam neprisipažino, kad jo striukėje rastą telefoną pardavė lombarde. Telefonas jam yra grąžintas, dėl SIM kortelės pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b.l. 77-79, 81).
Nukentėjusioji V. D. parodė, kad 2010-12-31 apie 23.00 val. ji su G. T. ir B.e vaikščiojo po miestą ir susipažino su 6 ar 8 vaikinais, kiek jų buvo tiksliai neprisimena. Vieną iš jų – A. jos pažinojo. Vaikinų vardai buvo T., I., kitų vardu ji nepamena. Visi kartu parėjo pas G. adresu (duomenys neskelbtini), kur norėjo sutikti naujus metus. Kambaryje pabuvus apie 30 min., į kambarį atėjo namo šeimininkas ir pradėjo reikšti pretenzijas - skundėsi, kad yra per daug triukšmo, pradėjo visus varyti laukan. Po kilusio sąmyšio, kai visi išėjo, pasigedo nešiojamojo kompiuterio, kuris priklausė D. (jos vakarėlyje nebuvo), taip pat buvo pavogtas ir jai priklausantis telefonas „LG“ su SIM kortele „Labas“. Tikslios vietos kur buvo telefonas ji nepamena. Jai padaryta 305 Lt turtinė žala. Iš visų vaikinų pas merginas pasiliko tik A.. Kai visi išėjo A. taip pat pasigedo telefono ir piniginės, jis tada neminėjo, kad neranda striukės, ar kad vilki ne savo striukę. Pasigedę daiktų jie kvietė pareigūnus (t. 1, b. l. 87-89, 91-92, 94).
Nepilnametis liudytojas I. E. parodė, kad 2010-12-31 jis su draugais T. R., D., V. P. bei dar su keliais berniukais, kurių jis nepažinojo, nes juos matė pirmą kartą, nuėjo į svečius pas merginas, kurios gyveno (duomenys neskelbtini). Ten ėjo, nes merginos juos pasikvietė į svečius, tų merginų jis nepažinojo, jų buvo trys, jų vardų nežino. Ten besisvečiuojant gėrė alkoholį, jis buvo neblaivus, tada dėl kažko kilo triukšmas ir jie visi buvo išvaryti. Tuo metu, kai jis lankėsi (duomenys neskelbtini), nematė, kad kas iš jo draugų ar kitų vaikinų su kuriais atėjo kartu būtų ką pavogę. 2011-01-01 dienos metu jis susitiko su V. ir T.. V. parodė, kad turi telefoną, kurį sakė, kad pasisavino iš to namo (duomenys neskelbtini), sakė kad jį rado ant žemės. T. taip pat turėjo kažkokį svetimą telefoną, jis pats negalėjo paaiškinti kaip tas telefonas pas jį atsirado. Tada T. ir V. pasitarė, kad tuos svetimus telefonus reikia parduoti lombarde. Jis suprato kad telefonai yra svetimi, tačiau tada nežinojo kam jie priklauso. Lombarde telefonus pridavė kažkoks tų draugų pažįstamas, kurio jis nepažinojo, kiek pamena, V. ir T. pastarajam nesakė iš kur tie telefonai. Lombarde nupirko tik vieną telefoną „Nokia“ už jį davė 140 Lt, kito nepirko. Tuos 140 Lt visi trys - jis, V. ir T. išleido kavinėse. Tada, kai jis susitiko su T. ir V., kad T. vilki ne savo striukę jis pastebėjo tik po pusantros valandos - jau tuo metu, kai telefonas rastas striukėje buvo parduotas lombarde (t. 1, b. l. 129-130).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo kopijos matyti, jog 2011-01-01 užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25-29).
Iš nutarimo daryti kratą kopijos matyti, jog 2011-01-03 buvo atlikta krata pas nepilnametį liudytoja I. E. jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nieko nerasta (t. 1, b. l. 43-46).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo kopijos matyti, jog 2011-01-03 įtariamasis V. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „LG KU 990i“ (t. 1, b. l. 50).
Iš daiktų apžiūros protokolo kopijos matyti, jog 2011-01-02 buvo apžiūrėtas įtariamojo V. P. pateiktas telefonas „LG KU 990i“ (t. 1, b. l. 51-53).
Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo kopijos matyti, jog 2011-04-08 nukentėjusioji V. D. iš jai pateiktų telefonų atpažino jai priklausantį telefoną „LG KU 990i“ (t. 1, b. l. 54-59).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2011-01-05 A. Ž. pateikė jam priklausančius daiktus bei dokumentus: piniginę, mėnesinį bilietą, asmens tapatybės kortelę, kurie atlikus apžiūrą jam buvo grąžinti (t. 1, b. l. 70-76).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, jog kaltinamojo T. R. kaltė dėl nedidelės vertės svetimo turto – nukentėjusiajam A. Ž. priklausančio 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono „Nokia X3“ su jame buvusia 5 Lt vertės SIM kortele „Labas“ pagrobimo visiškai įrodyta. Ši T. R. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog įrodyta, kad T. R. veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, bendrais tyčiniais veiksmais, veikdami vieninga tyčia ir turėdami bendrą tikslą - realizuoti žinomai vogtą svetimą turtą - mobiliojo ryšio telefoną „LG KU 99I“ ties lombardu esančiu adresu, (duomenys neskelbtini), perduodami minėtą telefoną liudytojui E. V., tokiu būdu pasikėsino realizuoti nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajai V. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG KU 99I“, kurio vertė 300 Lt, žinodamas kad tas turtas yra įgytas nusikalstamu būdų t.y. 2010-12-31, apie 23.30 val., pagrobtas V. P., iš namo adresu (duomenys neskelbtini), patalpų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes telefono lombarde nepirko. Ši T. R. veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. – 189 str. 3 d., požymius.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir T. R.: už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti 25 MGL, t.y. 3250 Lt dydžio baudą; už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje - 189 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 15 MGL, t.y. yra 1950 Lt dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę skirti 30 MGL (3900 Lt) baudą.
T. R. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti jam mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui.
Skirdamas bausmę T. R. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą bei pasikėsino padaryti dar vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog 2010-12-31 nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl 2011-01-01 nusikalstamos veikos sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis T. R. neteistas (t. 2, b. l. 58), nėra baustas administracine tvarka, nėra įrašytas į nuovados profilaktinę įskaitą (t. 2, b. l. 63), dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – piniginę baudą.
Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, skirtina prokurorės siūlomo dydžio bauda, baudą įpareigojant sumokėti per ilgesnį, negu nustatyta įstatymu, terminą.
Daiktinis įrodymas – mobiliojo ryšio telefonas „LG KU 990i“, gražintas V. D., paliktinas naudotis nukentėjusiajai V. D., mobiliojo ryšio telefonas „Nokia X3“ paliktinas naudotis A. Ž..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.– 25 MGL dydžio, tai yra 3200 Lt bauda,
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. – 189 str. 3 d. - 15 MGL dydžio, tai yra 1950 Lt bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę T. R. skirti 30 MGL dydžio, t.y. 3900 Lt baudą.
Įpareigoti T. R. baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodinę registraciją policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo T. R. palikti nepakeistas.
Daiktinius įrodymus – mobiliojo ryšio telefoną „LG KU 990i“, palikti naudotis nukentėjusiajai V. D., mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3“ palikti naudotis A. Ž..
Išaiškinti T. R., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.