Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-5119-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-05867-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.8.1.4; 3.21

2016 m. birželio 13 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant atsakovės atstovui O. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Viranga“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Viranga“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti 2015 m. spalio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimą Nr. (23.31-08)-319-8290.

Nurodo, kad nesutinka su ginčijamu sprendimu nustatyti priverstinę hipoteką jai nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Utenoje, bei pradėti priverstinį išieškojimą. Įkeičiamo gyvenamojo namo vertė yra 22 773,00 Eur. Priverstine hipoteka užtikrinamos visos mokestinės nepriemokos (su delspinigiais) suma yra 12 883,04 Eur. Įkeisto turto vertė net dvigubai viršija prievolės sumą ir yra neproporcinga skolos sumai.

Ginčijamu sprendimu priverstinai įkeistas turtas jau yra areštuotas. Turtui pritaikytas ir areštas pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą, taip pat pagal 2009 m. vasario 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą, antstolių I. K. ir L. G. pranešimus.

Hipoteką reglamentuojančios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo, kreipiantis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginant jam priklausančią sumą, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius.

Teismų praktika šiuo klausimu nurodo, kad priverstinės hipotekos nustatymas daiktui, kuris yra anksčiau areštuotas kitų kreditorių naudai, pažeidžia tokių kreditorių teises. Šiuo atveju bus pažeistos kitų kreditorių teisės, nes jie praras pirmumą prieš hipotekos kreditorių.

Pareiškėja mato realią galimybę padengti savo mokestinę nepriemoką atsakovei taikiu būdu, be priverstinio išieškojimo ir dėl to ėmėsi konkrečių teisinių veiksmų, kadangi pareiškėjos įmonės pajėgumas sumokėti mokesčius yra tiesiogiai susijęs su kitu teisminiu procesu – Švenčionių rajono apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-398-405/2013.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra mokesčių administratoriaus teisė, įstatymų leidėjo pakankamai aiškiai įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), ja ir buvo pasinaudota priimant 2015 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-319-8290. Nepavykus iškelti pareiškėjai bankroto bylos, jai ir toliau piktybiškai nevykdant pareigos atsiskaityti su valstybės biudžetu, atsakovė ėmėsi mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų, taigi šioje byloje skundžiamas sprendimas yra tolesnis jau seniai pradėto priverstinio išieškojimo etapas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą vadovaudamasis atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-8290 nustatė priverstinę hipoteką (įkeitimą) UAB „Viranga“ turtui – pastatui, gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Utenoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, yra 22 773,00 Eur (b. l. 6, 7, 61).

Ginčas byloje kilo dėl VMI 2015 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-319-8290 nustatyti priverstinę hipoteką pareiškėjos turtui.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja MAĮ, nustatantis mokesčių administratoriaus teisę, inter alia, taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus (MAĮ 33 str. 15 p.). Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo (MAĮ 103 str. 1 d. 1 p.). Tokiu atveju mokesčių administratorius duomenis apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymą, pakeitimą ar pabaigą nedelsdamas, ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikia Hipotekos registrui ir priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama Hipotekos registre Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka (MAĮ 103 str. 2 d.). Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (MAĮ 103 str. 1 d. 5 p.).

Hipotekos sąvoka įtvirtinta CK. Tai – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). CK yra įtvirtintos dvi hipotekos rūšys – priverstinė ir sutartinė (CK 4.175 str. 1 d.). Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais, be kitų atvejų, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių (CK 4.175 str. 3 d. 1 p.). Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam nekilnojamajam daiktui (CK 4.175 str. 4 d.). Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu. Šiame sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, skolininkas – šio daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, priverstinės hipotekos terminas ir reikalavimo suma (CK 4.176 str.).

Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad negalima nustatyti priverstinės hipotekos turtui, kuriam jau yra pritaikytas areštas, nes priverstinės hipotekos taikymas nėra ribojamas to paties turto areštu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis byloje Nr. A 556-68/2013). Argumentas dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo taip pat atmestinas, nes tai nėra ir šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius priverstine hipoteka užtikrino mokestinės nepriemokos dydį, kuris yra du kartus mažesnis nei įkeisto turto vertė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad butas yra areštuotas dar kelių kreditorių reikalavimams užtikrinti (b. l. 61–62). Pažymėtina, kad pardavus turtą ir visiškai patenkinus kreditorinius reikalavimus likusios lėšos privalo būti grąžintos turto savininkui.

Pareiškėjos argumentas, kad laimėjusi civilinę bylą ji padengs skolą valstybės biudžetui, atmestinas, nes nesusijęs su ginčo dalyku šioje byloje.

Taigi, atsižvelgus į teisinį reguliavimą bei į tai, kad pareiškėja valstybės ir savivaldybės biudžetams yra skolinga 94 144,83 Eur, be to, kaip nurodo mokesčių administratorius, mokestinė nepriemoka vis auga, todėl atsakovė, vykdydama MAĮ nustatytas funkcijas, pagrįstai priėmė sprendimą nustatyti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam turtui priverstinę hipoteką.

Aplinkybių, kad ginčijamu sprendimu būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ar bendrieji teisės ir gero administravimo bei apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, nenustatyta. Atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, neviršijo savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais, o pagrįstai įgyvendino MAĮ 103 straipsnyje nustatytą teisę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Viranga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.