- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-14
- Bylos Nr.
- 2K-99/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Josifas Tomaševičius, Lidija Liucija Žilienė (pran.)
- Nuteistasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- J. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestas, nukentėjusiosios J. B. apeliacinis skundas patenkintas – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. nuosprendis pakeistas, iš V. S. priteista J. B. neturtinei žalai atlyginti 10 000 Lt, kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, uždraudžiant šešis mėnesius vairuoti kelių transporto priemones. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą pagrindinės bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant V. S. atlyginti nusikaltimu padarytą žalą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Priteista J. B. iš V. S. 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir pripažinta J. B. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalį dėl J. B. apeliacinio skundo ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, paaiškinimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. sausio 12 d. apie 9.00 val., vairuodamas automobilį „Ford Fiesta“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 215,6 kilometre, Klaipėdos r., Derceklių k., pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 51, 53, 164, 171, 172, 173 punktų reikalavimus, neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas ir, esant slidžiai kelio dangai, elgėsi neatsargiai: nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus greičio, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta nuo Klaipėdos važiavusiu UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „Nissan Sunny“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vairuojamu A. K.; po šio susidūrimo automobilis „Nissan Sunny“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta nuo Šilutės važiavusiu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vairuojamu J. B.; abiejų automobilių vairuotojams (A. K. ir J. B.) buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, automobilio „VW Passat“ keleivėms M. P. – nesunkus sveikatos sutrikdymas, E. P. – nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 16 d. nutartį – sumažinti nukentėjusiajai J. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas J. B. naudai priteisė 10 000 neturtinės žalos, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusioji dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo nedarbinga iki 2004 m. liepos 6 d., ji patyrė išgąstį, stresą, ilgą laiką jautė fizinį skausmą, patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą. Su tokiu teismo sprendimu kasatorius sutinka tik iš dalies, nes jis padarytas pažeidžiant BPK 115 straipsnį ir netinkamai pritaikius normas, reguliuojančias civilinio ieškinio išsprendimo ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, rėmėsi CK 6.250 straipsniu, nurodydamas, kad atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau kasatorius mano, kad teismas šiais kriterijais nesivadovavo. Šiuo atveju nebuvo neatsižvelgta į tai, kad nukentėjusioji, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, klaidino teismą, nurodydama, kad dėl jai padarytų sužalojimų ji gavo invalidumo grupę, tačiau atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai invalidumo grupė buvo suteikta dėl kitų ligų, kurios nebuvo susijusios su eismo įvykio metu patirtomis traumomis. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusioji, apibūdindama savo patirtus sužalojimus, nuolat keitė parodymus, kad V. S. yra jauno amžiaus, studentas (mokosi Klaipėdos jūreivystės kolegijos dieniniame skyriuje), jo turtinė padėtis sunki, jokių savarankiškų pajamų negauna, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, todėl neturėjo tyčios padaryti nukentėjusiajai žalą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalis dėl J. B. apeliacinio skundo naikintina dėl esminio baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu).
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi
Kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus sprendimus ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, remdamasis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, numatytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, į kuriuos neatsižvelgė apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne dėl teisės, o dėl fakto, todėl kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturtinės žalos dydžio nenustatinėja, o tik patikrina, ar teismas, BPK 113 ir 115 straipsnių tvarka išspręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, vadovavosi visomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus.
Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiosios J. B. pareikšto civilinio ieškinio klausimą, pažeidė ir baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normas, pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai J. B. pripažino teisę į civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą, o dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad nėra aiškus vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų neturtinės žalos dydžio kriterijų – padarytos turtinės žalos dydis.
Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė nėra kliūtis tenkinti nukentėjusiosios J. B. pareikštą 10 000 Lt civilinį ieškinį ir pripažinęs įrodyta, kad nukentėjusioji dėl padarytų sužalojimų buvo nedarbinga beveik pusę metų, patyrė išgąstį, stresą, ilgą laiką jautė fizinį skausmą, gydymosi laikotarpiu patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. aplinkybes, nurodytas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, nuosprendį pakeitė, priteisdamas nukentėjusiajai J. B. visą pareikštą ieškinį. Teismo nurodytos aplinkybės sudaro neturtinės žalos turinį, o žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, tai ne tik žalos padariniai, bet ir žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, bei kitos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nė dėl vieno iš įstatymų numatytų žalos dydžio nustatymo kriterijų nepasisakė ir savo sprendime nenurodė, taigi nukentėjusiajai J. B. padarytos neturtinės žalos dydžio, tenkindamas civilinį ieškinį, nemotyvavo. Taip pasielgdamas teismas pažeidė ne tik CK 6.250 straipsnio nuostatas, bet ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo turi būti motyvuotos. Šis apeliacinės instancijos teismo padarytas pažeidimas pripažintinas esminiu, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl nukentėjusiosios J. B. apeliacinio skundo naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 16 d. nutarties dalį dėl nukentėjusiosios J. B. apeliacinio skundo panaikinti ir bylą dėl to perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka