Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-09-02 · Civilinė byla Nr. 2A-514-544/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-02
Bylos Nr.
2A-514-544/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė
Pareiškėjas
R. K., E. K.

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-514-544/2019teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07551-2018-2Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.3.2.4.1.; 2.3.2.8.; 3.3.1.18.4.; 3.4.5.16.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-913-223/2019 pagal pareiškėjų R. K. ir E. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. K. pareiškė teisme ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo. Prašė nutraukti jos ir atsakovo sudarytą santuoką esant sutuoktinio kaltei, palikti santuokinę pavardę, nepilnamečio sūnaus P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi be jokių apribojimų, įspėdamas telefonu ar sms žinute prieš vieną dieną, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą – po 300 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, priteisti jai butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 46 000 Eur, ir automobilį Fiat Stilo, kurio vertė 100 Eur, o atsakovui – negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 1 140 Eur, ir automobilį Toyota Corolla, kurio vertė 3 000 Eur, taip pat priteisti iš atsakovo jai 3 300 Eur kompensaciją, o iš jos atsakovui – 20 980 Eur kompensaciją, atlikus šių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės priteisti atsakovui 17 680 Eur.

2. Bylos nagrinėjimo metu R. K. ir E. K. pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1997 m. gegužės 17 d., abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, paliekant santuokines pavardes, ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena, todėl termino susitaikymui skirti netikslinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Santuoką tarp E. K. ir R. K., įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo R. K. paliko santuokinę pavardę „K.“, E. K. – „K.“. Patvirtino šalių 2019 m. balandžio 18 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį:

1. Sutarties šalys nutraukia santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nutraukus santuoką paliekamos tos pačios turėtos pavardės.

2. Nepilnamečio sūnaus P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. K..

3. E. K. su sūnumi bendrauja be jokių apribojimų, įspėjęs R. K. telefonu, sms žinute, nurodant vaiko paėmimo ir grąžinimo dieną ir laiką.

4. E. K. nepilnamečiam sūnui teikia išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki sūnus sulauks pilnametystės, šias lėšas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, paskiriant gautų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise R. K.. Išlaikymas pradedamas mokėti nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši sutartis ir santuoka nutraukiama, priėmimo dienos.

5. Santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutarties šalys pasidalina taip:

5.1. R. K. asmeninės nuosavybės teise tenka:

butas/patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šio turto rinkos vertė yra 46 000 Eur;

automobilis Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 600 Eur.

5.2. E. K. asmeninės nuosavybės teise tenka:

negyvenamoji patalpa – garažas boksas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šio turto rinkos vertė 1 140 Eur;

automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3 000 Eur.

6. E. K. sumoka R. K. 3 300 Eur kompensaciją už R. K. asmeninėmis lėšomis įsigytą sutarties šalių turtą.

7. R. K. sumoka E. K. 21 230 Eur kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį.

8. Sutarties šalys atlieka šios sutarties 6 ir 7 punkte nurodytų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir galutinai R. K. sumoka E. K. 17 930 Eur. Ši 17 930 Eur suma turi būti sumokėta per tris kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama sutartis ir nutraukiama santuoką, įsiteisėjimo dienos.

9. E. K. privalo išsikelti ir išsiregistruoti iš buto/patalpos su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip tą dieną, kai gauna iš R. K. 17 930 Eur. Iki to laiko, kol E. K. gyvens šiame punkte nurodytame bute, jis privalo mokėti 1/2 dalį visų butui skirtų mokesčių (komunaliniai mokesčiai, turto mokesčiai, bet kokie kiti mokesčiai).

10. Sutarties šalys kreditorių neturi.

11. Sutarties šalys viena kitai turtinių pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

12. Sutarties šalys susitaria, kad kiekvieno iš sutarties šalių turimi indėliai, kaupiamoji pensija, bet kokie kaupiamieji fondai ir kaupiamos lėšos, įdirbis po santuokos nutraukimo yra asmeninė tos šalies nuosavybė, kieno vardui šie indėliai, fondai, lėšos, įdirbis, pensija yra nutraukiant santuoką.

13. Sutarties šalys po santuokos nutraukimo viena kitai išlaikymo neteiks. Dovanų grąžinti nereikalaus.

14. Sutartis įsigalioja, kai teismas ją patvirtina.

4. Teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, taikytis kategoriškai atsisako, nurodydami, jog susitaikyti neįmanoma, santykiai yra nutrūkę, todėl sutuoktinių taikinimas netikslingas. Pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia nei vieno iš pareiškėjų ir nepilnamečio vaiko interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6. Nurodo, kad teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinys neatitinka tikrosios atsakovo valios ir pažeidžia jo, kaip sutuoktinio, teises ir teisėtus interesus, prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymo normoms. Tiek iš teisėjos, tiek iš priešingos pusės advokato jautė psichologinį spaudimą tuoj pat pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir santuoką nutraukti bendru sutarimu. Buvo įtikintas, kad tai vienintelis būdas nutraukti santuoką. Dėl savo emocinės būklės, kurią lėmė teisėjos ir priešingos pusės advokato spaudimas bei jo (atsakovo) advokato neveikimas, tą pačią dieną pasirašė ieškovės advokato parengtus dokumentus, kuriuos pateikė teismui, o teismas tą pačią dieną priėmė skundžiamą sprendimą.

7. Teigia, jog teismas, matydamas akivaizdžius neatitikimus tarp teikiamos tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir jo, atsakovo, vardu pateikto atsiliepimo į ieškinį turinio, teismo posėdžio metu net nemėgino aiškintis, kokios yra tikrosios faktinės bylos aplinkybės ir kokia yra tikroji atsakovo valia ir pozicija kiekvienu civilinėje byloje sprendžiamu klausimu. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis išimtinai tenkina vien R. K. interesus, nes sutarties sąlygos yra analogiškos ieškinyje išdėstytiems reikalavimams. Ieškovė nenurodė jokių objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, dėl kurių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto buto padalijimas natūra turėtų būti netaikomas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ginčo butas yra nedalus, kad techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių. Be to, ieškinyje R. K. nurodė, kad šalių santykiai yra ypač blogi, tačiau ši aplinkybė neatitinka tikrovės, kadangi net ir šiuo metu jie gyvena ginčo bute, kiekvienas turi po atskirą kambarį.

8. Nesutinka su sutarties sąlyga, pagal kurią turi sumokėti ieškovei 3 300 Eur kompensaciją už R. K. asmeninėmis lėšomis įsigytą sutarties šalių turtą. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė ir neįrodė, kad už jos asmenines lėšas buvo įsigytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytinas turtas. Priešingai, ginčo butą jis pats remontavo ir tam panaudojo savo mamos dovanotus pinigus už parduotą žemės sklypą. Todėl, net ir tuo atveju, jei ieškovė įrodytų, kad savo asmeninėmis lėšomis padidino bendro turto vertę, jai kompensacija nepriklausytų.

9. Nurodo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo aptartas kilnojamojo turto (namų apyvokos daiktų), kurį su sutuoktine įgijo santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo klausimas. Nors sutarties 4 punktas numato, kad atsakovas nepilnamečiam sūnui teiks išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki sūnaus pilnametystės, tačiau su šiuo reikalavimu sutiko tik iš dalies, t. y. sutinka sūnui skirti išlaikymą po 200 Eur. Tuo pačiu mano, jog nagrinėjamoje byloje teisėja nesiėmė jokių priemonių sutuoktiniams sutaikyti, net nepasidomėjo, kokia būtų atsakovo nuomonė dėl santuokos išsaugojimo.

10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė R. K. prašo ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Nurodo, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, tinkamai laikėsi civilinio proceso įstatymo nuostatų išaiškinti šalims taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo pasekmes, patikrino ir įsitikino, jog išreikšta tikroji abiejų šalių valia, o sutarties sąlygos jiems yra aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškino šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas tenkinamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXV skyrius) buvo nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nustatyta, kad pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą nutraukti santuoką ir patvirtinti tarp jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismui patenkinus prašymą ir šį teismo sprendimą apeliantui apskundus, matyti, kad jis ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jo tikrosios valios, pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus, nes tinkamai nebuvo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nes visas ginčo turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko vienai ieškovei, nors galima buvo jį padalinti natūra, liko neišspręstas klausimas dėl kilnojamojo turto padalijimo, ieškovei be pagrindo priteista piniginė kompensacija, netinkamai nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui, be to, nebuvo suteikta galimybe sutuoktiniams susitaikyti. Taigi, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino tarp šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsniu, sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.

17. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta be kita ko siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

18. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Taigi, teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; kt.).

19. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymui įtakos turėjo tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo veikiamas tiek teisėjos, tiek priešingos šalies advokato psichologinio spaudimo tuoj pat pasirašyti sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šias aplinkybes iš dalies patvirtina 2019 m. balandžio 18 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas, iš kurio turinio galima spręsti, kad teismo posėdyje atsakovas E. K. ir jo atstovas advokatas A. B. patys iš esmės neišdėstė esminių faktinių bylos aplinkybių, o jų atsakymai į pateiktus klausimus buvo lakoniški, neinformatyvūs ir nepašalino byloje esančių prieštaravimų, kurie pagal pateiktų procesinių dokumentų turinį buvo akivaizdūs, tačiau, nežiūrint to, tą pačią buvo priimtas sprendimas nutraukti santuoką ir patvirtinti minėtą sutartį.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės ieškinyje (b. l. 2-7) ir atsakovo atsiliepime į ieškinį (b. l. 102-108), kuriuos abu teismas priėmė kaip atitinkančius jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (b. l. 82, 102), yra nurodyti iš esmės skirtingi faktiniai duomenys apie pačius sutuoktinius, jų santuokoje įgytą turtą, nepilnamečius vaikus, kreditorius ir kitas esmines faktines bylos aplinkybes, kurias teismui būtina nustatyti siekiant patikrinti, ar teikiamos tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Būtent: skiriasi ieškovės gyvenamųjų vietų adresai, bylos, į kurią teikiami procesiniai dokumentai, numeriai; ieškinyje nurodyta, kad ieškovė nedirba, o atsakovas dirba Norvegijoje ir gauna apie 2000 Eur darbo užmokestį, todėl nepilnamečiam sūnui gali teikti 300 Eur išlaikymą, o atsiliepime nurodoma, kad ieškovė yra darželio auklėtoja, atsakovas - policijos pareigūnas ir kad šalys turi nepilnametę dukrą, kuriai sutinka teikti 200 Eur išlaikymą; ieškinyje aptariama atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, o atsiliepime - ir bendravimo su nepilnamete dukra tvarka; ieškinyje nurodyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 50 240 Eur bendros vertės butą, garažą, du automobilius, kad kreditorių neturi, kad kilnojamuoju turtu naudojasi vaikas, todėl jis nedalinamas, o atsiliepime nurodoma, kad šalys santuokoje už pagal paskolos sutartį gautas lėšas įgijo 2/3 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, kad nesutinka, jog gyvenamoji patalpa tektų natūra ieškovei, nes atsakovas neturi kito gyvenamojo ploto, kad dėl kilnojamojo turto padalijimo yra ginčas ir jis turi būti dalijamas šioje byloje.

21. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nežiūrint nutarties 20 punkte nurodytų prieštaravimų ir netikslumų, 2019 m. vasario 13 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį posėdį, 2019 m. kovo 20 d. parengiamajame posėdyje priėmė nutartį, kuria konstatavo, jog pasirengimas nagrinėti bylą teisme baigtas ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. balandžio 18 d. 9.00 val. (b. l. 112-113, 128-129). Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, matydamas (turėdamas matyti) akivaizdžius esminius prieštaravimus tarp ieškovės ir atsakovo vardu pateiktų procesinių dokumentų turinio, bylos nagrinėjimo metu turėjo pareigą pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ištirti byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai nustatyti faktines esmines bylos aplinkybes (CPK 158 straipsnis, 159 straipsnio 1, 2 dalys, 160 straipsnis 540 straipsnio 3 dalis, 541 straipsnio 2 dalis) ir tik tada spręsti, ar yra pagrindas supaprastinto proceso tvarka nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė, netyrė, nenustatinėjo ir nevertino, kokios gi iš tikrųjų yra šios bylos faktinės aplinkybės, kokia yra tikroji atsakovo valia ir pozicija kiekvienu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sprendžiamu klausimu. Esant tokiai situacijai, nepaneigtas apelianto argumentas, kad jo atstovas advokatas A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė neteisingas ir (arba) ne tas faktines bylos aplinkybes, kurias jam buvo išdėstęs atsakovas ir galimai aprašė visai kitų asmenų teisinį ginčą. Pažymėtina, kad atsakovo advokatas A. B. bylos nagrinėjimo metu neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių apie netinkamą atsiliepimo turinį, apie tai, kad advokatas nepateikė į bylą atsakovo pateiktų dokumentų.

22. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, realiai nesiaiškino, ar sutartis sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar sutarties sąlygos nepagrįstai nesuteikia tik vienai šaliai perdėto pranašumo, ar nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių teismas ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi nebuvo nustatęs, koks yra sutuoktinių turto balansas, kiek jie turi išlaikytinių, kreditorių, kokias pajamas gauna, kokios jų turtinės padėtys ir kt. Skundžiamu sprendimu ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal ieškovės pateiktą turto vertės nustatymo pažymą yra 46 000 Eur, o apeliantui už tenkančią turto dalį išmokama atitinkama kompensacija. Tačiau teismas nesiaiškino, ar turto vertė nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), ar, atsakovui neturint kito gyvenamojo ploto ir prieštaraujant kompensacijos gavimui, nebuvo galimybės padalyti gyvenamąjį butą natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), ar ieškovė turi (neturi) realią galimybę sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

23. Apeliantas nurodo, kad su teismo nustatyta buto verte nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra ir tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės teisės. Pagal CK 3.119 straipsnį, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, CK 3.67 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai pradėjo gyventi skyrium. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, taip pat ir dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.119 straipsnis). Tačiau nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, teismas gali tik vieno ar abiejų sutuoktinių prašymu, bet ne savo iniciatyva.

24. Pagal bylos duomenis, šiuo atveju teismas nepatikrino, kada nutrūko šalių santuokinis gyvenimas, todėl iš esmės neturėjo galimybės patikrinti, ar šalių santuokoje įgytas turtas byloje įvertintas rinkos verte. Taigi, nagrinėdamas bylą ir spręsdamas dėl sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.119, 3.67 straipsnių nuostatas, ir šalių pateiktos tvirtinti sutarties dalies dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevertino aptartų įstatymų nuostatų aspektu.

25. Kaip minėta, teismas negali tvirtinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų ir nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, remiantis CK 3.51 – 3.54 straipsnių nuostatomis. Apeliantas yra teisus, teigdamas, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo aptartas kilnojamojo turto (namų apyvokos daiktų) padalijimo klausimas. Nagrinėjamu atveju teismas, sutuoktiniams dėl kilnojamojo turto padalijimo nurodant skirtingas aplinkybes, net nenustatinėjo, kas sudaro šio turto visumą, netyrė, ar tikrai dėl to tarp šalių nėra ginčo, ar tikrai visas kilnojamasis turtas, kaip nurodo ieškovė, yra skirtas vaiko poreikiams tenkinti, todėl nedalintinas. Taip pat liko nenustatyta, kuris sutuoktinis ar jie abu yra panaudoję asmenines lėšas santuokoje įgyto turto pagerinimui, nes abi šalys tik nurodo, tačiau nepateikia patikimų ir objektyvių įrodymų apie tai, kad jos asmenine nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis pagerino santuokoje įgytą turtą ir, jei pagerino, tai kokia dalimi, ir ar tikrai teisėtas bei pagrįstas yra ieškovės reikalavimas priteisti jai 3 300 Eur kompensaciją.

26. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįsitikino, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies, CPK 539 straipsnio reikalavimus, ir patvirtino sutartį, galimai prieštaraujančią viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžiančią pareiškėjo (apelianto) teises ir teisėtus interesus. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo, kilusio tarp sutuoktinių, iš esmės tinkamai neišsprendė.

27. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl turto padalijimo byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, ir konstatuojamas teisės pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tai reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas, sprendimas naikinamas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos, suteikiant apeliantui galimybę pateikti byloje tinkamą atsiliepimą ir (ar) priešieškinį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą iš naujo pareiškėjai turi teisę patikslinti ir naujai suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, o, nesant tokio sutarimo, spręstina, ar tokia sutartis gali būti patvirtinta ir ar byla gali būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nuo pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijos.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaZina Mickevičiūtė