- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- A5.-558-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00314-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- D. D. S.
administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Tomui Valeikai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) vyriausiasis darbo inspektorius 2018 m. sausio 22 d. D. D. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji, būdama UAB „G“, į. k. (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu (įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 31 d. leido G. D. (G. D.) dirbti vairuotojo darbą, t. y. vežti įmonės užsakomuosius krovinius reisu Lietuvos Respublika-Rusijos Federacija, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.
ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Pagal savo paskirtį administracinio nusižengimo protokolas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, bet ir fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.
Nagrinėjamu atveju D. D. S. yra traukiama administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą. Administracinė atsakomybė už nelegalų darbą yra numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Pagal minėtą straipsnį atsakomybėn traukiamas darbdavys arba kitas atsakingas asmuo.
Teisme apklausta atsakomybėn traukiama D. D. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dirba buhaltere, darbe būna vieną kartą per savaitę. 2015-2016 m. stipriai sirgo, pastaruoju metu turėjo sunkumų su atmintimi. Tuo metu buvo vasara, buvo išvažiavusi, jai paskambino direktorius dėl asmens įdarbinimo, atsakė, kad grįš pirmadienį ir viską padarys, tačiau pamiršo. Turėjo nuvažiuoti į darbą, paruošti darbo sutartį ir pranešti Sodrai. Savo klaidą ištaisė, pranešė Sodrai, asmeniui buvo sumokėtas atlyginimas. D. D. S. paaiškino, kad ji turi sudaryti darbo sutartį ir pateikti direktoriui, tačiau dėl darbuotojų priėmimo į darbą sprendžia direktorius. Protokole nurodytu laikotarpiu darbo sutartis su G. D. nebuvo sudaryta, po 2-3 mėnesių G. D. susitvarkė dokumentus ir vėl nuo spalio mėnesio atėjo pas juos dirbti.
Teisme VDI atstovas T. Valeika paaiškino, kad nelegalaus darbo tyrimas buvo pradėtas dėl iš G. D. gauto skundo, kad jis įmonės automobiliu atliko darbo funkcijas. Įmonės vadovas tyrimo metu paaiškino, kad D. D. S. turėjo sudaryti darbo sutartį su darbuotoju, tačiau 2017 m. liepos 20 d. sutartis su darbuotoju nebuvo sudaryta ir D.D. S. nebuvo perdavusi duomenų Sodrai. Taip pat atstovas nurodė, kad įmonės vadovas buvo paaiškinęs, jog D. D. S. suteiktas įgaliojimas apima darbo sutarties sudarymą ir pranešimą Sodrai. Atstovas teigė, kad surašydamas protokolą vadovavosi įmonės direktoriaus bei D. D. S. paaiškinimais.
DK 21 straipsnio 5 dalis numato, kad darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Minėta nuostata suteikia galimybę įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui.
Iš bylos medžiagoje esančio įgaliojimo matyti, kad UAB „G“ direktorius J. B. dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perdavė fiziniam asmeniui – D. D. S., t. y. perdavė jai įstatymų leidėjo įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Kita vertus, iš pateikto įgaliojimo nėra aišku, ar jis apima ir darbo sutarčių sudarymą, kadangi jame akcentuojamas būtent duomenų bei dokumentų teikimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Teisme apklausta D. D. S. taip pat patvirtino, kad ji tik parengia darbo sutartį, tačiau dėl darbuotojų priėmimo į darbą sprendžia direktorius, taigi akivaizdu, kad pasirašyti tokią sutartį turėjo pats direktorius. Be to, iš byloje esančių liudytojo G. D., kuris ir pateikė skundą VDI, rašytinių paaiškinimų matyti, kad dėl darbo jis tarėsi su direktoriumi, jokios informacijos apie bendrovės buhalterę jis nenurodo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra tik jo rašytiniai paaiškinimai pateikti prieš VDI patikrinimą, tačiau atlikus patikrinimą liudytojas neapklaustas, nebuvo nustatinėjama, pas ką konkrečiai jis turėjo atvykti dėl darbo sutarties sudarymo.
Nesant sudarytos darbo sutarties už duomenų apie asmens įdarbinimą pateikimą VSDFV teritoriniam skyriui atsakingas asmuo neturi ir jokio objektyvaus pagrindo tokius duomenis pateikti institucijai. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokios su G. D. sudarytos darbo sutarties (nei iki VDI patikrinimo, ne po jo). Teismui taip pat nėra pateikta jokių atsakomybėn traukiamos D. D. S. pareigybinių nuostatų, kuriuose būtų numatyta, kad jai yra suteikta išimtinė teisė sudaryti su darbuotojais darbo sutartis, to, kaip jau minėta, nesimato ir iš byloje pateikto įgaliojimo. Akivaizdu, kad šiuo atveju surašant protokolą D. D. S. iš esmės buvo remtasi vien žodiniais asmenų, t. y. įmonės direktoriaus, kuris yra suinteresuotas asmuo, bei atsakomybėn traukiamos D. D. S. paaiškinimais, tą teisme patvirtino ir VDI atstovas, tačiau vien žodinis susitarimas tarp įmonės vadovo ir buhalterės nėra pakankamas pagrindas perduoti kitam asmeniui įstatymo būtent bendrovės direktoriui priskiriamų funkcijų vykdymą.
Teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad asmens kaltė negali būti nustatoma remiantis vien jo prisipažinimu, nesant kitų objektyvių jo kaltės įrodymų, todėl atitinkamai aplinkybė, kad D. D. S. savo kaltę pripažįsta taip pat nėra pakankamas asmens kaltės įrodymas ar pagrindas surašyti protokolą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto subjekto. Šiuo atveju akivaizdu, jog protokolą surašiusi institucija, pasirėmusi vien žodiniais dviejų asmenų paaiškinimais nesiaiškino esminių inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybių ir tyrimą atliko neišsamiai.
Atskirai atkreiptinas institucijos dėmesys į tai, kad administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba (ANK 568 straipsnio 1 dalis). Institucija surašiusi protokolą ir pateikusi medžiagą teismui šios nuostatos nesilaikė, kadangi iš teismui pateiktos medžiagos tam tikri dokumentai, tarp jų ir liudytojo G. D. rašytiniai paaiškinimai, pateikti rusų kalba nepateikiant jų oficialaus vertimo.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog D. D. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, galimai surašytas netinkamam administracinio nusižengimo subjektui, bylos medžiaga nėra išsami, nurodyti protokolo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme iš esmės, todėl yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą, kurioje Daivai D. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.