Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-24 · Civilinė byla Nr. 2S-881-368/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-24
Bylos Nr.
2S-881-368/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15989-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-881-368/2017 Teisminio proceso Nr.2-68-3-15989-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.5.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22524-987/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę antstolę B. P. paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina jo garbę ir orumą, tokia pat tvarka, kokia ji buvo paskelbta, bei priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme, nes visas jo turtas areštuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovo J. K. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo netenkintas. Teismas nustatė 7 dienų terminą 1330,00 Eur dydžio žyminio mokesčio daliai sumokėti bei pateikti teismui žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patvirtinančius įrodymus; taip pat teismas įpareigojo ieškovą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo apie savo turtinę padėtį tam, kad būtų galima spręsti klausimą, ar ieškovo turtinė padėtis yra tokia prasta, kad sudarytų pagrindą atleisti jį nuo tam tikros dalies žyminio mokesčio, todėl ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė kaip neįrodytą (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas yra nekonkretus, todėl įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus, suformuluojant žinių paneigimo tekstą, t. y. nurodant kokiu būdu žinios turi būti paneigtos, jei paneigimas yra galimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį kaip nepagrįstą, patenkinti ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo iki sprendimo priėmimo ir priimti ieškinį nagrinėjimui. Atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, jog teismas nepagrįstai prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo iki sprendimo priėmimo ir jo išieškojimo iš atsakovės paliko nenagrinėtu, kadangi sprendė klausimą ne dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokant 1330 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir sukonkretinant ieškinio reikalavimą, pagrįstumo. Kaip galima suprasti iš painaus atskirojo skundo turinio, apeliantas laiko, jog teismas neteisingai vertina jo ieškinį ir klaidingai išsprendė jo prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantas prašo ne atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl ko pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartyje, o atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme.

Žyminio mokesčio atidėjimo galimybė numatyta CPK 84 straipsnyje. Pagal minėtą straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pasisakė ne dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo sąlygų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį. Apie fizinio asmens turtinę padėtį ir jo finansines perspektyvas teismas sprendžia, įvertinęs fizinio asmens ir jo sutuoktinio turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei vertybinių popierių vertę; lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimą; taip pat darbo užmokestį, dividendus ir kitokio pobūdžio pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus, bei pajamas, numatomas gauti netolimoje ateityje. Tie patys reikalavimai – pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo sunkią turtinę padėtį, keliami asmeniui ir prašant atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas ieškinyje teigia, kad visas jo turtas areštuotas, tačiau teismui nepateikia įrodymų nei kokį turtą jis ir jo sutuoktinė turi, kokį atlyginimą ar kitas lėšas ieškovas ir jo sutuoktinė gauna; taip pat nepateikia įrodymų apie šio turto areštą. Vienintelis įrodymas – tai antstolės atliktas kilnojamųjų daiktų aprašas, nors ieškinyje ieškovas nurodo, kad tai ne jo turtas.

Taigi, įvertinus ieškinio turinį ir kitus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo apie savo turtinę padėtį, pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, kadangi tokie patys reikalavimai - pateikti įrodymus, įrodančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą galioja ir prašant atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą CPK 84 straipsnio pagrindu.

Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu buvo šališkas. Teismo šališkumas ieškovo nuomone pasireiškė tuo, jog teismas siūlo pačiam ieškovui tinkamai įvertinti (suformuluoti) savo reikalavimus.

Pažymėtina, jog CPK 135 straipsnyje 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad ieškinyje turi būti nurodytas ieškinio reikalavimas (dalykas). Tuo atveju, jei ieškinio reikalavimas nekonkretus, tampa neaiškios ginčo ribos bei apribojamos atsakovo teisės tinkamai suformuluoti atsikirtimus į ieškinį.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pateikia reikalavimą atsakovei paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau neįvardina kokie konkrečiai duomenys kada ir kaip paskelbti neatitinka tikrovės ir pažemino jo garbę ir orumą. Tuo pačiu ieškovas nesuformulavo paneigimo teksto bei nenurodė kokiu būdu žinios turi būti paneigtos, jei paneigimas yra galimas. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui 7 dienų terminą pašalinti minėtus ieškinio reikalavimo trūkumus, sukonkretinant kokios žinios, kada ir kur paskelbtos neatitiko tikrovės bei pažemino ieškovo garbę ir orumą; taip pat suformuluoti žinių paneigimo tekstą ir nurodyti kokiu būdu žinios turi būti paneigtos, jei paneigimas yra galimas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 138 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis paliekama nepakeista, apelianto atskirasis skundas atmetamas.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti ir patikslinti ieškinio reikalavimą, jau yra pasibaigęs, apeliantui nustatytinas naujas terminas – iki 2017 m. lapkričio 10 d. imtinai sumokėti 1330,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus bei patikslinti ieškinio reikalavimus, taip, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui J. K. terminą iki 2017 m. lapkričio 10 d. imtinai sumokėti 1330,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį bei patikslinti ieškinio reikalavimus, taip, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Teisėjas Egidijus Mockevičius