Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-02-04 · Administracinė byla Nr. I-112-513/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-04
Bylos Nr.
I-112-513/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00320-2009-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Trečiasis asmuo
Kultūros, E. M.
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Šilutės rajono savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. I-112-513/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00320-2009-1)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 13.2.; 13.2.3.; 74.
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei L. P. , trečiųjų suinteresuotų asmenų - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui V. J. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - E. M. , Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir UAB „Nemuno deltos projektai“ dėl 2002-11-07 projektavimo sąlygų sąvado Nr. (09)39 dalies ir 2004-08-03 statybos leidimo Nr. 82 dalies panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašymu kreipėsi į teismą ir prašo:

1) panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2002-11-07 patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado Nr. (09)39 dalį dėl gyvenamojo namo su malūnu rekonstrukcijos;

2) panaikinti Šilutės rajono savivaldybės 2004-08-03 išduoto statybos leidimo Nr. 82 dalį dėl gyvenamojo namo su malūnu rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą. Pareiškėjas gina viešąjį interesą byloje, nes be Kultūros vertybių apsaugos departamento sutikimo ir suderinimo buvo leista pertvarkyti valstybės saugomą objektą – vandens malūną, į gyvenamąjį namą. Reikalavimus grindžia Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, 23 straipsniu, Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos nuostatai“ 14 punktu, STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 5.5 punktu, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7.1 punktu. Pareiškėjo atstovė prokurorė L. P. prašymą palaiko raštu nurodytų motyvų pagrindu (b.l. 6-9, 101-104).

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad prašymas nepagrįstas, nes Kultūros paveldo departamentas nepateikė jokių projektavimo sąlygų pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos paraišką, todėl faktas, kad už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos įstaigos įgaliotos institucijos atstovas nepasirašė nuolatinės statybos komisijos protokolo, nedaro skundžiamų aktų neteisėtais (b.l. 112-113).

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su prašymu sutinka (b.l. 109, 122-123).

Visi dalyvaujantys byloje asmenys apie posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai (b.l. 134 - 140, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 75 straipsnis, 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais įrodyta, kad vandens malūno pastatas, esantis Žaliojo Kalno g. 6, Žemaičių Naumiestyje, Šilutės rajone, 1996-09-27 įrašytas į valstybės saugomų vertybių registrą (b.l. 58-86). Pastatas vienatūris, vienoje pastato pusėje yra malūnas, kitoje – apleistos gyvenamosios patalpos, kiti statiniai neišliko (b.l. 64). Statinys pastatytas XIX amžiaus pabaigoje, 1959 metais vykdyta rekonstrukcija, senieji įrengimai pakeisti naujais, varomais elektra. Statinys turi liaudies architektūros bruožų. Istorikė O.S. padarė išvadą, kad statinys turi istorinę techninę vertę, jį reikia saugoti, pašalinti vėlyvus priestatus, atstatyti užtvanką su tiltu ir, pageidautina, atstatyti vandens malūno funkciją (b.l. 63-66). Vertybės teritorijos ir apsaugos zonos valdytojas yra Šilutės rajono savivaldybė (b.l. 76-82). Statinio dalys inventorizuoti atskirai, nuo 1996-10-03 nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. (b.l. 87-88). 2002-12-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties ir priėmimo - perdavimo akto pagrindu buvo įregistruota E. M. nuosavybės teisė į 0,212 ha žemės sklypą, kuriame yra nurodytas statinys (b.l. 89-90). 2002-11-07 Šilutės rajono savivaldybės rajono architekto tarnybos vedėjas V. M. patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (09)39 gyvenamojo namo su malūnu rekonstrukcijai, pagalbinio pastato atstatymu (b.l. 21-53), kuriame nurodyta, kad nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos reikalavimų nėra, nes už specialiųjų sąlygų atsakinga institucija neatsakė į 2002-10-22 rajono architekto tarnybos raštą – paraišką Nr. 09-179 (b.l. 21). Paminėtas raštas – paraiška neišliko, tačiau Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialiųjų sąlygų projektavimui registravimo knygoje raštas – paraiška užregistruotas 2002-10-25 (b.l. 93, 126-127). 2004-07-29 Šilutės rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija, kurios posėdyje nedalyvavo Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, nutarė rekomenduoti išduoti statybos leidimą (b.l. 54). 2004-08-03 statytojas E. M. pateikė Šilutės rajono savivaldybei prašymą išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo su malūnu rekonstrukcijai ir pagalbinio pastato atstatymui (b.l. 11-12). 2004-08-03 Šilutės rajono savivaldybės administraciją prašomą statybos leidimą išdavė (b.l. 13-14). Administraciniai aktai tose dalyse, kuriose yra ginčijami, nėra realizuoti, nes gyvenamojo namo su malūnu statybos darbai nepradėti, pradėti tik pagalbinio pastato atstatymo darbai (jų baigtumas 2009-10-27 buvo 70 procentų, b.l. 94).

Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju.

Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 atkreipė dėmesį, kad ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas į teismą kreipiasi gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina „viešuoju interesu“.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuojant viešąjį interesą. Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Atsižvelgdama į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Konstitucijoje įtvirtintos vertybės pažeidimas nėra vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas būtų pripažintas viešuoju. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai dėl įrašyto į nekilnojamųjų vertybių registrą statinio pertvarkymo. Malūno su gyvenamuoju namu statinys yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė. Šioje byloje įrodyta, kad statinys turi istorinę techninę vertę ir turi būti išsaugotas ateities kartoms. Valstybė garantuoja Lietuvos kultūros vertybių apsaugą, gausėjimą ir perdavimą ateities kartoms (Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje bei teritoriniuose vandenyse ir nuosavybes teise priklausančių valstybei, savivaldybėms, religinėms organizacijoms bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, apsaugą ir apsaugos valstybinis valdymą. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tikslas - išsaugoti šias vertybes, kaip autentiškas Lietuvos ir jos regionų istorijos liudytojas ar meno kūrinius. Paminėto įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statiniai bei jų kompleksai, ansambliai ir vietovės, įregistruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, turi savo teritorijas, kurios saugomos kartu su šiomis vertybėmis.

Analizuojant ir vertinant tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas turi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju prokuroras kreipiasi į teismą gindamas būtent viešąjį interesą. Ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu.

Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisė yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas - negali būti supriešinamos, todėl šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą. Sprendžiant šį klausimą, pažymėtina, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkrečiam subjektui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi nagrinėjamoje byloje skundžiamų administracinių aktų dalis dar nerealizuota ir sprendžiamas tik ginčijamų aktų teisėtumo klausimas, neribojant savininko teisių, asmens teisės ir teisėti interesai ir viešasis interesas nėra priešpriešinami. Toks teisminės praktikos taikymas yra suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėtinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008.

Dėl ginčijamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš ginčijamo 2002-11-07 projektavimo sąlygų sąvado Nr. (09)39 turinio matyti, kad nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos priemonių ginčo objektui nenustatyta, nes neatsakyta į 2002-10-22 rajono architekto tarnybos raštą - paraišką Nr. 09-179.

Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių priimami aktai, kurie gali turėti įtakos nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų teritorijų saugojimui, taip pat teritorinio planavimo dokumentai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Nesuderinti aktai ir dokumentai yra negaliojantys nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu.“ (žr. Valstybės žinios, 1995, Nr. 3-37). Šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „leidimus nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo statybos darbams Vietos savivaldos bei Statybos įstatymų nustatyta tvarka išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas pagal šio įstatymo 5 straipsnio 10 dalį įsteigtos tarnybos vadovas ar pareigūnas. Leidimas nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbams išduodamas, jei savivaldybės mero įsteigtos Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, pasirašo Kultūros vertybių apsaugos departamento pareigūnas ar įgaliotas specialistas“ (žr. Valstybės žinios, 1995, Nr. 3-37; 1997, Nr. 96-2421; 2000, Nr. 40-1114).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „(...) Nuolatinė statybos komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą“ (žr. Valstybės žinios, 1996, Nr. 32-788). Taip pat šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą, projektų ekspertizė yra privaloma. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo statybos darbų projektų ekspertizės privalomumo atvejus nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą.“

Ginčo atveju iš 2004-07-29 Šilutės rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisijos posėdžio protokole Nr. 09-111 užfiksuotų duomenų matyti, kad ginčo pastato statybos projekto svarstymo metu komisijos posėdyje Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas nedalyvavo, tačiau komisija nutarė rekomenduoti išduoti statybos leidimą. 2004-08-03 Šilutės rajono savivaldybės administracija išdavė ginčijamą statybos leidimą.

Vertinant tai, kas aukščiau išdėstyta, atmestini atsakovės argumentai apie tai, kad faktas, jog Kultūros vertybių apsaugos departamentas neatsakė į paraišką, suteikė prielaidą manyti, kad specialiosios sąlygos šiam statiniui nereikalingos, ir pagrįstais laikytini pareiškėjo prašymo argumentai, jog ginčijami aktai - Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2002-11-07 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (09)39 ir šio sąvado bei techninio projekto pagrindu Šilutės rajono savivaldybės 2004-08-03 išduotas statybos leidimas Nr. 82, priimti nesuderinus su Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu ginčo pastato projektavimo sąlygų, nedalyvaujant šio padalinio atstovui Šilutės rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisijos posėdyje svarstant ginčo pastato statybos projektą, taip pat neatlikus ginčo pastato projekto ekspertizės - taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalį, 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 29 straipsnio 1 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos nuostatai“ 14 punktą, STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 5.5 punktą, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7.1 punktą.

Analizuojant ir vertinant faktines bylos aplinkybes, teisinius ginčo situacijos aspektus, konstatuotina, kad ginčijami aktai neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, be to, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1ir 3 punktai).

Nustatytų, įvertintų ir išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas tenkintinas, ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą tenkinti, panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2002-11-07 patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado Nr. (09)39 dalį dėl gyvenamojo namo su malūnu rekonstrukcijos ir Šilutės rajono savivaldybės 2004-08-03 išduoto statybos leidimo Nr. 82 dalį dėl gyvenamojo namo su malūnu rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Irma ČuchrajEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė