Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-24 · Administracinė byla Nr. eI3-1114-561/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-24
Bylos Nr.
eI3-1114-561/2025
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00169-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
R. Ž.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Administracinė byla Nr. eI3-1114-561/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00169-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 24 d.VilniusRegionų administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Ž. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 21RE-163 (AG1-319/09-2023) atsisakyti priimti skundą (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Skunde nurodo, kad Komisija priėmė nepagrįstą Sprendimą, nurodydama, kad atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi skundai dėl Tarnybos raštų, priimtų išnagrinėjus skundus dėl Tarnybos veiksmų, paduodami teismui ir klausimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius nepriskirtini Komisijos kompetencijai.

Pareiškėjas paaiškina, kad apskundimo tvarka buvo nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT, Tarnyba) skundžiamame rašte, kurios ir laikėsi pareiškėjas, todėl iš esmės ginčytinas klausimas liko neišnagrinėtas. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjas į išankstinio ginčo nagrinėjimo instituciją gali kreiptis tik vieną kartą. Pažymi, jog pareiškėjas niekuomet nėra kreipęsis į išankstinio ginčo nagrinėjimo instituciją, šios teisės nepraradęs, todėl prašo klausimą išspręsti iš esmės.

NŽT 2023 m. lapkričio 6 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT Raštas) nutarė nenagrinėti skundo, kuriuo keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į S. Ž. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 3,63 ha žemės plotą, kurio dalis (1,83 ha) pagal dabartinį administracinį suskirstymą patenka į Kauno miesto teritoriją. Išaiškinta teisė pareiškėjui per vieną mėnesį kreiptis į Komisiją.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškina, kad dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo savalaikiai kreipėsi V. L. Ž., kurio teisių perėmėjas yra R. Ž. Tiek V. L. Ž., tiek R. Ž. išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra buvusioje vietoje. Iki šiol yra laisvos, neužstatytos žemės, kurioje buvo ir yra suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Vyko susirašinėjimas su NŽT ir 2023 m spalio 3 d. NŽT informavo, kad atkurti nuosavybės teisių V. L. Ž., grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę, neturi teisinio pagrindo. Iš susirašinėjimo su NŽT akivaizdu, kad pareiškėjas, kaip V. L. Ž. įpėdinis, nebuvo informuotas apie 1 200 kv. m ir 3 300 kv. m laisvos (neužstatytos) žemės sklypus ir jam nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su laisvos (neužstatytos) žemės sklypų schema bei išreikšti savo valią ir pageidavimus dėl šių sklypų. Dėl šių aplinkybių jis neturėjo galimybių pateikti prašymo, jog pageidauja susigrąžinti laisvą (neužstatytą) S. Ž. žemę. Visiškai nerealu, jog, žinodamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, jis nebūtų atvykęs į NŽT. Pašto korespondencijos neįteikimas nesudaro sąlygų nusavinti žemės sklypą antrą kartą ir nesudaro prielaidos neatkurti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusioje vietoje, nors tam kliūčių nėra. Žemės sklypas iki šiol laisvas, neužimtas ir nepaskirtas jokiems tretiesiems asmenims.

Pareiškėjas pabrėžia, kad NŽT Rašte nurodoma, jog skundas nenagrinėjamas, kadangi nuosavybės teisės į išlikusį S. Ž. priklausiusį nekilnojamąjį turtą atkurtos, tame tarpe į dalį išlikusio nekilnojamojo turto atkuriant nuosavybės teises piniginėmis lėšomis (piniginės lėšos niekuomet nebuvo išmokėtos, apie tokį sprendimą netgi nebuvo žinoma).

Pareiškėjas nesutinka su tokiu vertinimu ir sprendimu nenagrinėti ginčo iš esmės, kadangi, priešingai nei nurodyta, NŽT Kauno miesto skyrius tiek 2016 metais, tiek 2023 metais pripažino, jog nėra atkurtos nuosavybės teisės į visą S. Ž. turėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) siunčiant raštus bei pasiūlymus teisių perėmėjui. Paskutinis pasiūlymas – iki 2023 m. lapkričio 1 d. atvykti ir išreikšti nuomonę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą mišku. 2023 m. rugpjūčio 15 d. prašymu „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ prašė atkurti nuosavybę į iki 1940 m. savininko S. Ž. turėtą žemę apie 3 300 kv. m. pagal kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą preliminariai laisvoje neužstatytoje žemėje, nurodytoje kadastrinio žemėlapio ištraukoje, schemoje Nr. 1 tarp taškų 3-4-5-6-7-8-9-10. 2023 m. spalio 3 d. NŽT Kauno miesto skyrius raštu prašymo netenkino ir priminė, jog iki 2023 m. lapkričio 1 d. numatyta galimybė pakeisti valią dėl atlyginimo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. 2023 m. spalio 20 d. buvo pateiktas skundas NŽT, prašant tenkinti prašymą atkurti nuosavybę į iki 1940 m. savininko S. Ž. turėtą žemę apie 3 300 kv. m. pagal kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą preliminariai laisvoje neužstatytoje žemėje, nurodytoje kadastrinio žemėlapio ištraukoje, schemoje Nr. 1 tarp taškų 3-4-5-6-7-8-9-10, tačiau NŽT Raštu informavo, jog nutarta nenagrinėti skundo, išaiškinta teisė priimtą raštą skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, siekdamas ginčą išspręsti taikiai, priėmė sprendimą pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi į Komisiją.

Pareiškėjas nurodo, kad pateiktas Komisijai skundas turėjo būti išnagrinėtas iš esmės ir pateiktas išaiškinimas dėl galimybės atkurti nuosavybės teises j S. Ž. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 3,63 ha žemės plotą, kurio dalis (1,83 ha) pagal dabartinį administracinį suskirstymą patenka į Kauno miesto teritoriją.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad buvęs žemės savininkas S. Ž. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 3,63 ha žemės plotą, kurio dalis (1,83 ha) pagal dabartinį administracinį suskirstymą patenka į Kauno miesto teritoriją. V. L. Ž. priklauso atkurti nuosavybės teises į S. Ž. Kauno miesto teritorijoje patenkančios 1,83 ha turėto žemės sklypo dalį, t. y. 0,4575 ha žemės. Kauno apskrities viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 02-01-7000 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ ir tos pačios datos sprendimu Nr. 9798 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui V. L. Ž.“ V. L. Ž. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1198 ha žemės sklypą Nr. 70, pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pl. (buv. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) g. detalųjį planą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2015 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 70-2-1422 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų tarp taškų 1-2-F-G apie 1200 kv. m ir tarp taškų 3-4-5-6-7-8-9-10 apie 3300 kv. m schemas. Išnagrinėjus schemas nustatyta, kad apie 1 200 kv. m ir 3 300 kv. m žemės sklypai suformuoti S. Ž. iki 1940 m. turėtos žemės sklypo ribose.

NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. birželio 9 d. raštu pareiškėjas, kaip V. L. Ž. įpėdinis, buvo informuotas apie 1 200 kv. m ir 3 300 kv. m laisvos (neužstatytos) žemės sklypus ir iki 2015 m. birželio 26 d. buvo pakviestas susipažinti su laisvos (neužstatytos) žemės sklypų schema. NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. raštu pakartotinai kvietė pareiškėją 2016 m. rugsėjo 21 d. atvykti susipažinti su laisvų (neužstatytų) žemės sklypų schema. Taip pat minėtu raštu informavo, kad neatvykus iki nurodytos datos, bus laikoma, kad laisvos (neužstatytos) žemės sklypų susigrąžinti turėtoje vietoje nepageidavo ir kt. Minėtas raštas grąžintas siuntėjui su Lietuvos pašto žyma „neatsiėmė pašte“. 2016 m. spalio 26 d. raštu pareiškėjas buvo dar kartą kviestas atvykti 2016 m. lapkričio 10 d. susipažinti su laisvų (neužstatytų) žemės sklypų schema. Raštas grąžintas su Lietuvos pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2015 m. nepateikė prašymo, kad pageidauja susigrąžinti laisvą (neužstatytą) S. Ž. žemę, už 0,3377 ha žemės buvo parengtas sprendimo projektas atlyginti pinigais. NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. raštu pareiškėjui buvo išsiųstas sprendimo projektas susipažinimui ir informuojant, kad po 2020 m. balandžio 29 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 2 dalimi, sprendimas bus priimtas pareiškėjui nedalyvaujant. Registruotas laiškas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. balandžio 17 d.

NŽT 2020 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą Nr. 8S-340-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. L. Ž.“ V. L. Ž. atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais už 0,3377 ha žemės. NŽT duomenų, kad šis sprendimas būtų apskųstas teismui neturi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 15 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė preliminariai laisvoje vietoje atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. Ž. žemę. NŽT Kauno miesto skyrius 2023 m. spalio 3 d. raštu pareiškėjui nurodė, kad pretendentui V. L. Ž. nuosavybės teisės atkurtos į visą priklausančią buvusio savininko S. Ž. žemės dalį, t. y. į 0,4575 ha žemės, taip pat informavo, kad nėra teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teisių V. L. Ž., grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę, be to, nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymui yra numatyta galimybė piliečiams iki 2023 m. lapkričio 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietoje.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 20 d. pateikė NŽT direktoriui skundą dėl minėto NŽT Kauno skyriaus 2023 m. spalio 3 d. rašto.

NŽT Raštu nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tik tuos skundus, kurie paduoti iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, t. y. skundams dėl sprendimų, kuriais jau atkurtos nuosavybės teisės, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, šie sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, skundžiami tiesiogiai teismui, todėl pareiškėjo skunde keliami reikalavimai dėl natūra grąžintinos žemės NŽT nenagrinėjami.

Pažymėjo, kad pretendentui V. L. Ž. (jo įpėdinis yra pareiškėjas) nuosavybės teisės atkurtos į visą priklausančią buvusio savininko S. Ž. žemės dalį, t. y. į 0,4575 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1198 ha žemės sklypą Nr. 70, pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pl. (buv. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) g. detalųjį planą, ir už 0,3377 ha žemės atlyginant pinigais (0,1198+0,3377=0,4575).

Įvertinus tai, kad šioje byloje ginčas iš esmės yra keliamas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, mano, kad ši byla yra teisminga administraciniam teismui ir tokio skundo dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali nagrinėti Komisija, nes tai nepriskirta jos kompetencijai. Todėl Komisija visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde, pateiktame teismui, nenurodo jokių teisės aktų, jokių argumentų, kuriais grindžia tiek NŽT priimtų raštų, tiek Komisijos atsisakymą priimti nagrinėti jo skundą, nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjas (kaip V. L. Ž. įpėdinis) 2023 m. rugpjūčio 15 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė preliminariai laisvoje vietoje atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. Ž. turėtą žemę – apie 3 300 kv. m.

NŽT Kauno miesto skyrius 2023 m. spalio 3 d. raštu Nr. 8SD-5179-(14.8.125E) pareiškėjui nurodė, kad pretendentui V. L. Ž. (kaip S. Ž. įpėdiniui) nuosavybės teisės atkurtos į visą priklausančią buvusio savininko S. Ž. žemės dalį, t. y. į 0,4575 ha žemės, taip pat informavo, kad nėra teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teisių V. L. Ž., grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę, be to, nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymui yra numatyta galimybė piliečiams iki 2023 m. lapkričio 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietoje.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 20 d. pateikė NŽT direktoriui skundą dėl minėto NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. spalio 3 d. rašto.

NŽT Raštu nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tik tuos skundus, kurie paduoti iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, t. y. skundams dėl sprendimų, kuriais jau atkurtos nuosavybės teisės, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, šie sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, skundžiami tiesiogiai teismui, todėl pareiškėjo 2023 m. spalio 20 d. skunde keliami reikalavimai dėl natūra grąžintinos žemės NŽT nebus nagrinėjami.

Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Raštu nei NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. spalio 3 d. raštu, su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti minėtus raštus bei grąžinti NŽT pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Komisija Sprendimu pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą priimti nagrinėti Komisijoje atsisakė, kadangi skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniame padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad į Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminių ginčų nagrinėjimų tvarką.

IAGNTĮ 6 straipsnis nustato, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys.

IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu: 1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai; 2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba prašymas atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą atmetamas; 3) ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta.

Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo Tarnyboje ne teismo tvarka taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja fizinių ar juridinių asmenų skundų dėl NŽT teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, pateikimo ir nagrinėjimo Tarnyboje tvarką.

Taisyklių 33 punktas nustato, kad Tarnybos direktoriaus priimti sprendimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ) per vieną mėnesį gali būti skundžiamas teismui.

Atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių Tarnybos vadovo ar Komisijos kompetenciją priimant bei nagrinėjant fizinių ar juridinių asmenų skundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, analizę, teismas daro išvadą, kad remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, Tarnybos vadovas arba Tarnybos teritoriniame padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tik tuos skundus, kurie paduoti iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, t. y. skundams dėl sprendimų, kuriais jau atkurtos nuosavybės teisės, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, todėl darytina išvada, kad sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, skundžiami tiesiogiai teismui.

Teismas daro išvadą, kad pretendentui V. L. Ž., kurio įpėdinis yra pareiškėjas, nuosavybės teisės atkurtos į visą priklausančią buvusio savininko S. Ž. žemės dalį, t. y. į 0,4575 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1198 ha žemės sklypą Nr. 70, pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pl. (buv. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) g. detalųjį planą, ir už 0,3377 ha žemės atlyginant pinigais ir šis Tarnybos sprendimas skųstas nebuvo.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, 2023 m. rugpjūčio 15 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikdamas prašymą preliminariai laisvoje vietoje atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. Ž. turėtą žemę – apie 3 300 kv. m., iš esmės kėlė ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl tiek Tarnybos vadovas NŽT Raštu, tiek Komisija Sprendimu pagrįstai nutarė nenagrinėti pareiškėjo skundų, kuriais buvo keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į S. Ž. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 3,63 ha žemės plotą kurio dalis (1,83 ha) pagal dabartinį administracinį suskirstymą patenka į Kauno miesto teritoriją, todėl Komisija, gavusi pareiškėjo skundą dėl NŽT Rašto nei NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. spalio 3 d. rašto panaikinimo, pagrįstai padarė išvadą, kad šį skundą turi nagrinėti administracinis teismas ir tokio skundo dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali nagrinėti Komisija, t. y. Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl NŽT Rašto nei NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. spalio 3 d. rašto panaikinimo, kadangi skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 21RE-163 (AG1-319/09-2023) atsisakyti priimti skundą bei patikslintą skundą nagrinėti Komisijoje, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimą. Teismui konstatavus Komisijos Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Kaminskas