Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą dėl Danijos Karalystės Kalėjimų ir probacijos departamento prašymo pripažinti ir vykdyti Europos Sąjungos narės nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme Kaišiadorių rūmuose 2024 m. liepos 10 d. gauti Lietuvos kalėjimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos persiųsti Danijos Karalystės Kalėjimų ir probacijos departamento dokumentai dėl Danijos Karalystės Herningo apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos respublikos piliečio M. K. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje (b. l. 2-36).

Modestas K. D. Karalystės Herningo apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu Nr. 99-268/2024 nuteistas: pagal Danijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (suvestinė redakcija, patvirtinta 2022 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.1360) 241 straipsnio 2 sakinio (1 dalis) ir Danijos Karalystės Kelių eismo įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 3 punktą (53 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą), 118 straipsnio 1 dalies 1 punktą (10 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį), ir pagal Danijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 2 dalį (1 dalies 1 ir 2 punktą) ir Danijos Karalystės Kelių eismo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 1 punktą (3 straipsnio 1 dalį ir 27 straipsnio 1 dalį), paskiriant jam bausmę – 4 metų ir 3 mėnesių (1552 dienų) laisvės atėmimą. M. K. nuosprendžiu paskirta deportacija iš Danijos bei draudimas atvykti į šią šalį visam laikui. M. K. nuteistas už kito žmogaus gyvybės atėmimą dėl neatsargumo ir esant itin sunkinančioms aplinkybėms bei pabėgimą iš eismo įvykio vietos, kurio metu kas nors patyrė sunkų kūno sužalojimą (2 veikos).

Nuosprendis yra įsiteisėjęs (2024 m. gegužės 10 d.) ir vykdomas - M. K. buvo sulaikytas 2023 m. rugsėjo 18 d. ir šiuo metu nuosprendžiu paskirtą bausmę nuo 2024 m. balandžio 26 d. atlieka Danijos Karalystėje. Bausmė pagal išduodančios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta iki 2027 m. gruodžio 12 d. (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Iš prašymo medžiagos matyti, kad M. K. nepageidauja būti perkeltas atlikti likusią bausmę Lietuvoje, nes nori būti lygtinai paleistas atlikęs pusę laisvės atėmimo bausmės Danijoje (b. l. 11, 18).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Danijos karalystės M. K. atžvilgiu priimtą nuosprendį. Suderinti Danijos karalystės Herningo apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu M. K. paskirtą galutinę 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su BK 132 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnyje numatytomis veikomis ir jų sankcijose numatytomis bausmėmis, nustatant galutinę subendrintą 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bei į bausmės laiką įskaičiuoti nuteistojo atliktos bausmės iki nutarties priėmimo datos laiką.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė K. P. nurodė, kad su pareikštu prašymu nesutinka, kadangi vadovaujantis įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 3 straipsnyje yra nurodyta, kad galima priimti sprendimą pripažinti ir vykdyti tuomet kai išpildytos visos sąlygos nurodytos šiame straipsnyje, kai nėra 8 straipsnyje numatytų sąlygų ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialiniai reabilitacijai. Byloje yra gautas nuteistojo nesutikimas būti perduotam, jis atlikęs dalį bausmės norėtų būti paleistas lygtinai. Danijos Karalystė prašė užtikrinti, kad nuteistajam bus garantuojama ne mažiau kaip 3 m² asmeninės erdvės kalėjimo vietoje, tačiau ar tokios sąlygos galėtų būti išpildytos byloje tokios informacijos nėra. Byloje nepateikta informacijos, kad nuteistajam M. K. Lietuvoje bus sudarytos lygtinio paleidimo arba bausmės atlikimo palankesnės sąlygos negu Danijoje. Atsižvelgiant į tai manytina, kad byloje nepakankama informacijos ir konsultacijos nebuvo vykdomos tam, kad pripažinti Danijos Karalystės prašymą.

Teikimas tenkintinas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 4 straipsnį, Danijos Karalystė (išduodančioji šalis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo M. K. nuteistas 4 metų ir 3 mėnesių (1552 dienų) laisvės atėmimo bausme, bei liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 4 dalį, teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, turi teisę priimti vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Nors nuteistasis M. K. raštu išreiškė nesutikimą dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai (b. l. 11, 31), tačiau šiuo atveju konstatuotina, kad egzistuoja visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

M. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 34, 35). Savo gyvenamąją vietą iki 2020 m. sausio 7 d. jis deklaravo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nors vėliau jis deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, tačiau Danijos Karalystės teismo priimtame nuosprendyje nurodyta, kad Danijoje jis nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, kai ten nedirbdavo – gyveno Lietuvoje, Lietuvoje jis turi žmoną. Todėl M. K. teismo laikomas labiausiai susijęs su Lietuva. Tuo tarpu į bylą nėra pateikta jokių įtikinamų įrodymų, kad nuteistąjį su kita valstybe šiuo metu sietų glaudesni ryšiai nei su Lietuva. Be to aktualu tai, kad Danijos Karalystės Herningo apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu Nr. 99-268/2024, kuris įsiteisėjo 2024 m. gegužės 10 d., nustatyta, kad bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką. Byloje nenustatyta įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Pamatinio sprendimo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistojo asmens sutikimas nereikalingas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami: valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimta pagal nuosprendį; c) valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančioje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Todėl nuteistojo nesutikimas dėl Danijos Karalystės nuosprendžio, priimto jo atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje šiuo atveju nėra veiksnys, lemiantis šio nuosprendžio nepripažinimą, kadangi visi kiti kriterijai yra tenkinami.

Įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis (1 dalis); suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal BK už atitinkamą veiką (3 dalis); suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (4 dalis); teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Teismas, vertindamas M. K. veiką, remiasi Danijos Karalystės Herningo apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu Nr. 99-268/2024 nustatytomis aplinkybėmis. M. K. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 18 d., tiksliai nenustatytu laiku iki maždaug 13.15 val., dėl neatsargumo ir esant itin sunkinančioms aplinkybėms atėmė kito asmens gyvybę, nes itin nedėmesingai vairavo lengvąjį automobilį, kurio registracijos numeris yra (duomenys neskelbtini), Hovergårdevej gatve Ringøbing mieste, šiaurės kryptimi pavartojęs tiek alkoholio, kad alkoholio koncentracija kraujyje vairavimo metu arba po vairavimo viršijo 0,50 promilės, ir pavartojęs tiek sąmonę veikiančios medžiagos – kokaino, kuris priskiriamas prie pavojingų eismo saugumui medžiagų ir kuris buvo pavartotas ne pagal teisėtai paskirtą receptą, kad veikliosios medžiagos kiekis kraujyje vairavimo metu arba po vairavimo viršijo mažiausią leidžiamą ribą, ir adresu (duomenys neskelbtini) mieste partrenkė T. B. H., kuri ėjo arba bėgo palei kelią pietų kryptimi ir kuri dėl susidūrimo metu patirtų sužalojimų iš karto mirė, ir už tai, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) mieste, tuoj pat po pirmoje veikoje nurodyto įvykio, nepadėjo T. B. H., kuriai akivaizdžiai grėsė mirties pavojus, ir nesiėmė priemonių, kurios pagal aplinkybes buvo reikalingos gelbėti T. B. H., kuri nerodė gyvybės ženklų, nes kaltinamasis pabėgo iš įvykio vietos ir nepranešė policijai, kad smarkiai sužalojo kitą asmenį. Teismas daro išvadą, kad M. K. padarytos nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas Danijos Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalyje su atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui (veiką padarė būdamas neblaivus ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų)), už kurią baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, bei BK 144 straipsnyje (tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą), už kurios padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmoji nuteistojo padaryta nusikalstama veika priklauso apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal Danijos Karalystės įstatymus už nuteistojo padarytą veiką yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus – iki 4 metų laisvės atėmimo. Antroji nuteistojo padaryta nusikalstama veika priklauso nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą abiejose valstybėse maksimaliai skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis šio Įstatymo 7 straipsniu, BPK 365 straipsnio 3 dalimi, Danijos Karalystės Herningo apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendis Nr. 99-268/2024 pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal BK atitinkamus straipsnius, atsižvelgiant į tai, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. K. atžvilgiu Danijos Karalystės Herningo apylinkės teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu. Danijos Karalystės Herningo apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu už dvi nusikalstamas veikas M. K. buvo skirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad Danijos Karalystės Herningo apylinkės teismo nuosprendžiu M. K. paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnį galimo maksimalaus subendrinto bausmės dydžio, M. K. paliktina Danijos Karalystės Herningo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Danijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas bei kardomojo kalinimo laikas (Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, BK 66 straipsnis).

Nuteistasis nesutiko būti perkeltas bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje, kadangi nori būti lygtinai paleistas atlikęs pusę laisvės atėmimo bausmės Danijoje, t. y. dėl palankesnių lygtinio paleidimo sąlygų Danijos Karalystėje.

Pagal bausmės vykdymo centro pateiktą informaciją, lygtinis paleidimas nuteistajam, pagal Danijos Karalystėje galiojančius įstatymus, gali būti taikomas atlikus du trečdalius, bet ne mažiau nei du mėnesius bausmės (2026 m. liepos 18 d.), arba atlikus pusę, bet ne mažiau nei du mėnesius bausmės (2025 m. lapkričio 2 d.)(b. l. 36).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Šiuo atveju Lietuvoje lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas nuteistajam atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. taip pat, kaip numatyta Danijos karalystės teisėje. Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu yra įstatyme numatytas formalus pagrindas, t. y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei nustatoma, kad nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, Lietuvos BVK numato lygtinį paleidimą, jeigu nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nurodytus kriterijus. Tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Danijos Karalystės įstatymus (b. l. 11), lygtinis paleidimas nėra besąlygiška teisė. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pripažinus Danijos Karalystės teismo nuosprendį ir jį vykdant Lietuvoje, tiek Danijos Karalystės teisėje, tiek Lietuvos bausmių vykdymo kodekse numatytas asmens lygtinis paleidimas nėra imperatyvi norma, pirmiausia, nuteistasis turi atitikti numatytus kriterijus, o tik po sprendžiamas jo lygtinis paleidimas, todėl nuteistojo ir jo atstovės nesutikimo argumentai, kad tai galėtų sunkinti nuteistojo M. K. padėtį, nepagrįsti.

Nuteistojo gynėjos argumentas, dėl bausmės atlikimo vietos sąlygų (siekiant užtikrinti nuteistajam ne mažiau kaip 3 m² asmeninės erdvės kalėjimo vietoje), vertintinas, kaip nuteistojo nenoras būti perkeltam į Lietuvą atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes tai pablogins jo gyvenimo kokybę. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog nuteistojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. Nors byloje nėra pateikta duomenų apie minėtų sąlygų užtikrinimą, tačiau taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nuteistojo laisvės atlikimo bausmės atlikimo sąlygos Lietuvoje bus blogesnės, todėl tai negali būti laikoma svariu argumentu nepripažinti Danijos Karalystės nuosprendžio Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkinti.

Pripažinti Danijos Karalystės Herningo apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendį Nr. 99-268/2024, priimtą M. K. atžvilgiu, ir vykdyti šį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Modestui K. D. Karalystės Herningo apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu Nr. 99-268/2024 pagal Danijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 241 straipsnio 2 sakinį (1 dalis) ir Danijos Karalystės Kelių eismo įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 3 punktą (53 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą) ir 118 straipsnio 1 dalies 1 punktą (10 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį), bei pagal Danijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 2 dalį (1 dalies 1 ir 2 punktą) ir Danijos Karalystės Kelių eismo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 1 punktą (3 straipsnio 1 dalį ir 27 straipsnio 1 dalį), paskirtą 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalimi bei 144 straipsniu ir paskirti jam 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2024 m. rugsėjo 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalimi, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. balandžio 25 d., t. y. laiką (221 dienas), praleistą kardomajame kalinime (suėmime), ir bausmės dalį, atliktą pagal Danijos Karalystės Herningo apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendį, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorei, nuteistajam M. K. ir jo gynėjai advokatei K. P..

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą nedelsiant išsiųsti Danijos Karalystės Herningo apylinkės teismui ir Danijos Karalystės Kalėjimų ir probacijos departamentui (išverstą į danų kalbą), prokurorei, Lietuvos kalėjimų tarnybai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.