Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Vaivai Vilkei, Indrei Kučinskaitei, Daivai Jankūnienei ir Monikai Šiaulytei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui S. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), LR piliečiui, lietuviui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, dirbančiam (duomenys neskelbtini), vedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., būdamas UAB „D“ direktoriumi ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. darbuotojams A. K., V. B., V. Č. ir nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. darbuotojui V. G. leido atlikti statybos darbus, nors su jais ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, t. y. pažeidė Darbo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 (toliau – DK), 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, 99 straipsnį, už ką numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

R. B. 2017 m. vasario 23 d. paaiškinime (b. l. 7) nurodė, kad vadovauja UAB „D“. Įmonė atlieka statybos darbus Lietuvoje, Belgijoje ir Švedijoje. Nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. UAB „D“ statybininkai jokių darbų Kopenhagoje, Danijoje, neatliko. A. K. dirbo UAB „D“ 2016 m. lapkričio 3-10 d., V. B. – nuo 2016 m. lapkričio 7-10 d. A. K. ir V. B. atliko darbus Radviliškio g., Šiauliuose. V. Č. nedirbo UAB „D“, jo nepažįsta. V. G. dirbo UAB „D“ nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. sausio 15 d. Nors 2016 m. lapkričio 21-30 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymima V. G. komandiruotė, tačiau jis į komandiruotę nevyko. Buvęs įmonės darbuotojas A. K. ir nepažįstamas asmuo V. Č. jį (R. B.) šmeižia, meluoja apie komandiruotę Danijoje.

Teismo posėdyje R. B. neprisipažino, kad padarė inkriminuotą pažeidimą. Nurodė, kad priėmė dirbti tris iš keturių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų žmonių: V. G., A. K., V. B.. Nežino, kas yra ketvirtas žmogus. Minėtus tris asmenis įdarbino legaliai: sudarė darbo sutartis, jie pasirašė, įteikė jiems dokumentus, pranešė VSDFV. Jie dirbo Zokniuose. Nebuvo jokios komandiruotės Danijoje. V. G. ir V. B. pasirašė atleidimo dokumentus. A. K. atleido, nes jis gėrė alkoholį, nėjo į darbą. Kai jis (R. B.) nuvažiuodavo pas A. K., A. K. būdavo girtas, prašydavo 20 € alui ar kitoms išlaidoms, nepasirašydavo dokumentų. Su visais trim darbuotojais atsiskaitė ir daugiau jų nematė.

A. K. 2017 m. vasario 6 d. paaiškinime ir V. B. 2017 m. vasario 28 d. paaiškinime teigė (b. l. 4-5), kad 2016 m. lapkričio pradžioje buvo bedarbiai. Iš pažįstamų žmonių sužinojo, kad UAB „D“ ieško plataus profilio statybininkų. (2016 m.) lapkričio 2 d. susitiko su įmonės direktoriumi R. B., jis žadėjo darbą Danijoje. (2016 m.) lapkričio 2-14 d. dirbo Šiauliuose. (2016 m.) lapkričio 16 d. R. B. nupirko kelto į Švediją bilietus ir į komandiruotę išsiuntė 4 žmones: A. K., V. B., V. Č. ir V. G.. Daniją pasiekė tamsiai mėlynos spalvos V. G. automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kopenhagoje, Danijoje, tinkavo sienas. Darbo dienomis dirbo nuo 7⁰⁰ val. iki 18⁰⁰ val., šeštadieniais – nuo 7⁰⁰ val. iki 16⁰⁰ val. Gyveno vasarnamyje Smidtrup miestelyje, už 65 km nuo Kopenhagos. Už nuomą mokėjo R. B.. Su R. B. susitarė, kad mokės 7 € už darbo valandą. Gavo darbo apsaugos priemones (kelnes, švarkus, pirštines, batus) ir darbo įrankius (trintuves, menteles).

Prieš išvažiuodami pateikė asmens duomenis, prašė darbo sutarčių. Jiems atsakydavo, kad sutartys bus, tačiau jų taip ir nedavė. Kopenhagoje taip pat prašė sutarčių, bet R. B. sutarčių nedavė, sakydavo, kad bus vėliau. Dirbo Kopenhagoje nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Neturėjo iš ko gyventi, iš ko maitintis. Kilo įtarimas, kad dirba nelegaliai, kad jiems nesumokės. Nusprendė grįžti į Lietuvą. Grįžo V. G. automobiliu. Lietuvoje bandė susisiekti su R. B., bet jis nekėlė ragelio. Tada suprato, kad dirbo nelegaliai.

Teismo posėdyje A. K. parodė, kad V. B. ir R. B. pažinojo iki įvykio. V. Č. nepažinojo, su juo susipažino prieš kelionę į Daniją. Prieš trejus metus su V. B. R. B. sode darė namo pamatus, tada R. B. atsiskaitė už darbą. Prieš įvykį rado skelbimą, kad reikia statybininkų. Nežinojo, kad tai – R. B. skelbimas. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir sutarė susitikti degalinėje. Atvykęs atpažino R. B.. Kadangi buvo pažįstami ir R. B. anksčiau atsiskaitė, sutarė dėl darbo. R. B. sakė, kad pradžioje reikės dirbti Zokniuose, Lietuvoje, vėliau – Danijoje. R. B. įdarbino jį ir V. B.. Jie prašė sutarčių. R. B. žadėjo jas padaryti ir atvežti, bet neatvežė. R. B. nedavė jiems pasirašyti (ant darbo sutarčių). Savaitę dirbo Zokniuose. V. Č. ten nedirbo. Po savaitės R. B. pasiūlė važiuoti į Daniją. Į Klaipėdą važiavo du kartus. Pirmą kartą V. G. nevažiavo, važiavo kitas vairuotojas, R. B. giminaitis. Tada automobilis Klaipėdoje sugedo ir jie grįžo. Antrą kartą vyko po savaitės. Su R. B. nuvažiavo į PC „Jupoja“ Sodo g., Šiauliuose. Į PC „Jupoja“ važiavo ir V. B., V. Č., V. G.. R. B. nupirko drabužius, įrankius. R. B. V. B. vardu nupirko kelto bilietus. Prieš išvykstant į Daniją, R. B. kiekvienam davė berods po 100 € maistui. Lietuvoje nusipirko maisto kelionei, likusius pinigus išleido Danijoje.

V. G. automobiliu išvažiavo į Klaipėdą. Iš Klaipėdos keltu persikėlė į Švediją. Tada vadovaudamiesi GPS važiavo iki kito kelto Švedijoje ir persikėlė į Daniją. Neturi kelto iš Švedijos į Daniją bilietų. Kiek pamena, tie bilietai buvo pas V. G.. Kadangi V. G. vairavo automobilį, jis daugiausia bendravo su R. B., turėjo bilietus. Tik važiuojant namo jis (A. K.) pasiėmė kelto iš Klaipėdos į Švediją bilietus.

Kitą dieną vyko į darbą Kopenhagoje. R. B. telefonu nurodė, kur yra darbo vieta, kokius darbus reikia atlikti. Dirbo sudegusioje bibliotekoje Kopenhagos centre. Gipso mišiniu tinkavo vidines sienas. Darbo vietoje buvo speciali maišyklė tinkui, tinkavimo aparatas. R. B. nupirkti įrankiai netiko, nes jie buvo skirti paprastam tinkui, o ne gipsiniam. Dirbo nuo 7⁰⁰ iki 18⁰⁰ val., išskyrus sekmadienius. Sutarė, kad R. B. mokės po 7 € už valandą. R. B. skambindavo kiekvieną vakarą, nurodydavo, ką daryti, daugiausia kalbėjo su V. G..

Po savaitės ar dviejų prašė R. B. sutarčių, jis žadėjo atvažiuoti ir atvežti sutartis, sakė, kad atsiųs pinigų. R. B. neatvyko, pinigų neatsiuntė. R. B. berods atsiuntė V. G. 50 € benzinui. R. B. pinigus siųsdavo V. G. į kortelę tik benzinui. V. G. nesakydavo, kiek pinigų atsiuntė.

Pasibaigus namo nuomos sutarčiai, juos išvarė. R. B. už maždaug 100 km surado kitą namą. Suprato, kad dirba nelegaliai, pinigų nebuvo ir nebus, ir nusprendė važiuoti namo. Į Lietuvą grįžo per Vokietiją, Lenkiją.

Grįžę su V. B. nuėjo į VSDFV ir sužinojo, kad R. B. buvo juos įdarbinęs 1 savaitę, kol dirbo Zokniuose, o prieš komandiruotę į Daniją išdarbino. Kai vyko į Daniją, manė, kad yra įdarbintas. R. B. nepasakė, kodėl jį atleido.

Teismo posėdyje V. B. parodė, kad turėjo galvos traumą, jo atmintis prasta. 15 m. pažįsta A. K., senais laikais dirbo kartu. R. B. irgi pažįsta ilgą laiką. Susipažino, kai R. B. norėjo pastatyti du sodo namelius sodininkų bendrijoje „Pušelė“ ir ieškojo mūrininkų.

Prieš įsidarbindamas UAB „D“, buvo bedarbis. Paskambino A. K. ir pasakė, kad yra darbo. Nuvyko į Zoknius, ten buvo A. K. ir R. B.. Įsidarbino UAB „D“. Lygtais 3 savaites legaliai dirbo Zokniuose, berods prie stogo. Pasistatė stelažus, tačiau žmonės pasiskundė savivaldybei ir jiems uždraudė dirbti žiemos metu. Tada R. B. pasiūlė vykti į Daniją, žadėjo mokėti 7 € už darbo valandą. R. B. nupirko įrankius, specialius rūbus PC „Jupoja“ Sodų g. PC „Jupoja“ buvo R. B., jis (V. B.), A. K., V. Su V. susipažino prieš kelionę į Daniją, jis Zokniuose nedirbo. R. B. jo (V. B.) vardu nupirko kelto bilietus. R. B. turėjo vykti į Švediją kitais reikalais ir žadėjo atvažiuoti pas juos, atvežti darbo sutartis. Išvažiuojant R. B. kiekvienam davė po 100 € ar 200 € maistui.

Į Daniją vyko per Klaipėdą. Į Klaipėdą važiavo du kartus. Pirmą kartą automobiliu be navigacijos važiavo jis (V. B.), A. K., V. ir R. B. giminaitis. Automobilis Klaipėdoje sugedo ir grįžo atgal. Po kurio laiko (tiksliai neatsimena) R. B. rado naują vairuotoją. Tada jie kitu automobiliu važiavo į Klaipėdą. Antrą kartą važiavo jis (V. B.), A. K., V. ir dar vienas žmogus, policininkas, buvęs tolimųjų reisų vairuotojas. Tas žmogus buvo automobilio savininkas. Nepamena jo vardo ir pavardės. Vairuotojas buvo ne tas žmogus, kuris vairavo pirmą kartą. R. B. specialius rūbus nupirko prieš pirmą kelionę, nes dar buvo neaišku, koks bus darbas Danijoje, o įrankius davė prieš antrą kelionę.

Iš Klaipėdos keltu persikėlė į Švediją. Iš Švedijos kitu keltu kėlėsi į Daniją. R. B. žadėjo, kad Danijoje juos pasitiks, jie bus viskuo aprūpinti. Niekas jų nepasitiko. Šiaip ne taip navigacijos dėka rado darbo vietą. Sudegusioje bibliotekoje Danijos sostinėje tinkavo sienas. Darbo po 10 val. per dieną nuo 8⁰⁰ iki 18⁰⁰ val., o šeštadieniais – iki 16⁰⁰ val. Visą laiką dirbo tik šiame objekte. Gyveno už 65 km nuo darbo vietos. R. B. nupirkti įrankiai netiko, nes jie buvo skirti paprastam tinko skiediniui, o ten buvo naudojamas gipso tinkas, kitokia tinkavimo technologija. Paskambino R. B.. R. B. sakė nusipirkti įrankius, žadėjo atvažiavęs grąžinti pinigus. Už savo pinigus Danijoje nusipirko tinkamus įrankius. Pinigus sudėjo bendrai. Įrankių reikėjo trims, nes automobilio vairuotojas buvo pagalbinis darbininkas ir jam įrankių nereikėjo. R. B. nemokėjo atlyginimo, nesiuntė pinigų maistui, automobilio parkavimui, už savo pinigus turėjo sumokėti baudą už automobilio pastatymą neleistinoje vietoje. R. B. skambindavo, duodavo nurodymus, tikino, kad viskas gerai. R. B. dažniausiai skambindavo vairuotojui. Su juo (V. B.) R. B. nenorėdavo kalbėti, nes jis (V. B.) jam priekaištavo.

Darbų objekte nebaigė. Baigėsi iš Lietuvos atsivežtas maistas. Danijoje maistas labai brangus, žymiai brangesnis nei Švedijoje ar Vokietijoje. Prašė R. B. pinigų, bet jis atsiuntė pinigų tik automobilio parkavimui ir benzinui. Juos išmetė iš namelio, kuriame gyveno apie tris savaites. Vienas iš jų šiek tiek mokėjo angliškai ir pasakė moterims, kad neturi kur eiti, tada galėjo dar pasilikti. Bet pirmadienį atvažiavo kitas žmogus ir liepė išsikraustyti, grasino iškviesti policiją. Tada juos nugrūdo gyventi į salą už 100 km. Nusprendė vykti namo. Sudėjo paskutinius pinigus ir šiaip taip parvažiavo.

Kai grįžo, jis (V. B.) ir vairuotojas susitiko su R. B. prie PC „Saulės miestas“ ir grąžino Lietuvoje pirktus įrankius. Vėliau R. B. atvažiavo į jo (V. B.) kiemą, davė 50 €, prašė nesikreipti į teismą, žadėjo sumokėti už darbą Danijoje, pakišo pasirašyti darbo sutarties nutraukimo dokumentą. Nepagalvojęs pasirašė. Po to R. B. dingo, nebuvo kontoroje, neatsiliepė telefonu, pakeitė darbo telefono numerį.

V. Č. 2017 m. vasario 6 d. paaiškinime nurodė (b. l. 6), kad 2016 m. lapkričio pradžioje buvo bedarbis, ieškojo statybininko darbo. Peržiūrėjo skelbimus „Ekspress kontaktas“, rado skelbimą dėl tinkuotojų darbo Danijoje. Paskambino nurodytu numeriu, susitiko su UAB „D“ direktoriumi R. B.. Sutarė, kad jis (V. Č.) važiuos dirbti į Daniją, kad jam mokės minimalų atlyginimą ir dienpinigius už darbą komandiruotėje. R. B. pažadėjo parengti darbo sutartį. Vėliau (tikslios datos nepamena) vyko su R. B. ir kitais trimis UAB „D“ darbuotojais (V. B., V. G., A. K.) į PC „Jupoja“, pirko specialius rūbus, instrumentus (menteles, trintuves), darbo apsaugos priemones.

2016 m. lapkričio 16 d. juos komandiravo dirbti į Daniją. Vyko be darbo sutarčių ir komandiruotės dokumentų. R. B. žadėjo visus dokumentus atvežti (2016 m.) gruodžio 3 d. Į Daniją vyko (keltu) iš Klaipėdos tamsiai mėlynos spalvos V. G. automobiliu „Ford Galaxy“. Kelionės išlaidas apmokėjo R. B.. Prieš komandiruotę R. B. kiekvienam sumokėjo po 200 €. Kopenhagoje, Danijoje, tinkavo sienas. Darbo dienomis dirbo nuo 7⁰⁰ val. iki 18⁰⁰ val., šeštadieniais – nuo 7⁰⁰ val. iki 16⁰⁰ val. Darbo sąlygos neatitiko normų, nebuvo buitinių patalpų. Gyveno vasarnamyje už 65 km nuo Kopenhagos. Už nuomą mokėjo R. B.. Dirbo iki 2016 m. gruodžio 1 d. Vėliau nebedirbo, nes nebuvo sumokėta už nuomą. Grįžo į Lietuvą, paskambino R. B. dėl sutarčių ir užmokesčio, jis atsisakė kalbėti. Tada suprato, kad dirbo nelegaliai.

Teismo posėdyje V. Č. parodė, kad yra tinkuotojas. Iki 2016 m. lapkričio mėnesio nepažinojo V. B. ir A. K.. Buvo pas draugą Meškuičiuose ir laikraštyje „Express Kontaktas“ rado skelbimą, kad reikia tinkuotojų. Nepamena, ar skelbime buvo parašyta, jog darbas yra užsienyje. Paskambino nurodytu telefono numeriu dėl darbo. Pas jį į Meškuičius atvažiavo UAB „D“ vadovas R. B. ir pasakė, kad netrukus reikės išvažiuoti dirbti į Daniją. Sutiko išvažiuoti. Kitą dieną su R. B. vyko į PC „Jupoja“. Tada pirmą kartą sutiko V. B. ir A. K.. R. B. nupirko jiems specialius rūbus, darbo įrankius. Prieš išvykstant į Daniją, R. B. davė jam 200 €, gal 100 € maistui, benzinui ir kitoms išlaidoms. Mano, kad R. B. davė pinigų kiekvienam iš jų. Pateikė R. B. savo asmens duomenis. R. B. sakė, kad formalumus sutvarkys vėliau, nes reikia skubiai išvažiuoti.

Į Daniją vyko jis (V. Č.), V. B., A. K. ir V. G.. Važiavo V. G. automobiliu, V. G. vairavo. Keltu persikėlė į Švediją. Po to kitu keltu kėlėsi į Daniją. Kiek pamena, vairuotojas turėjo visus abiejų keltų bilietus. Jis (V. Č.) neturėjo bilietų. Gyveno 60 km atstumu nuo Kopenhagos. Dirbo didelėje sudegusioje valstybinėje bibliotekoje Kopenhagos centre. Biblioteka buvo pertvarkyta, padaryti dideli 5 m aukščio dviejų aukštų butai. Jie tinkavo vidines butų sienas. Darbo dienomis dirbo ne mažiau kaip 10 val. per dieną nuo 7⁰⁰ val. iki 18⁰⁰ val. Kiek pamena, dirbo ir šeštadieniais. Darbo sąlygos buvo prastos, nes languose nebuvo stiklų, pūtė skersvėjai. Nebuvo pastolių. R. B. nupirkti darbo įrankiai netiko. R. B. sakė, kad tinkas bus kalkinis, o jis buvo gipsinis. Tinkamus darbo įrankius susirado, pasiskolino iš lenkų.

Danijoje dirbo maždaug 3 savaites. Dažnai telefonu bendravo su R. B.. Kiekvienas iš jų kalbėjo su R. B.. R. B. telefonu duodavo nurodymus, kur važiuoti. Kai dirbo, nežinojo, kad dirba nelegaliai, nes R. B. žadėjo atvažiuoti ir atvežti dokumentus, bet neatvežė. Jau pradėjus dirbti kilo įtarimas, kad kažkas negerai, nes darbe viskas buvo nekonkretu, daug ko trūko, turėjo eiti ir ieškoti, nežinojo jokių vardų, negalėjo nieko išsiaiškinti telefonu. Jiems buvo pasakyta, kurioje vietoje galima pastatyti automobilį, tačiau antrą darbo dieną jie buvo nubausti apie 70 € bauda. Paaiškėjo, kad už jų automobilio stovėjimą nebuvo sumokėta. Kadangi R. B. nemokėjo pinigų, nebaigė darbų objekte. Nelabai atsimena, kiek R. B. turėjo sumokėti. R. B. žadėjo mokėti 8 € už darbo valandą, po to kalbėjo, kad užmokestį skaičiuos pagal kvadratinius metrus.

Po 3 savaičių atėjo vyras ir liepė jiems išvykti iš buto, nes R. B. nesumokėjo nuompinigių. Su tuo vyru bendravo jis (V. Č.). Po kelių dienų jie važiavo gyventi į kitą vietą, bet ten buvo tik vieną naktį, visi nusprendė sudėti paskutinius pinigus ir važiuoti namo.

Vyriausiasis darbo inspektorius S. T. 2017 m. kovo 16 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0708 – 1093 (b. l. 2-3) nustatė, kad UAB „D“ direktorius R. B. leido A. K., V. B., V. Č. nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. dirbti statybininkais, V. G. - nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. Darbuotojus per Klaipėdos uostą komandiravo į Kopenhagą, Daniją tinkuoti vidines pastato sienas. Darbuotojai vykdė UAB „D“ direktoriaus R. B. nurodymus, pakluso nustatytai tvarkai. R. B. neužtikrino, kad darbuotojai pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojams, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie asmenų darbo pradžią informavus VSDFV teritorinį Šiaulių skyrių. Apie nelegalaus darbo atvejį pranešė A. K.. V. G. atsisakė atvykti į VDI Šiaulių skyrių ir duoti paaiškinimus. Patikrinus VSDFV duomenis, paaiškėjo, kad V. G. buvo socialiai apdraustas UAB „D“ nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. sausio 15 d., bet nebuvo apdraustas nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d.

DFDS 2016 m. lapkričio 16 d. biliete Nr. 15887326 (b. l. 8, 23) pažymėta, kad kelte „Optima Seaways“ užsakyta keturvietė kajutė be lango ir vieta automobiliui. Keleiviai: V. B., A. K., V. Č., V. G.. Keltas 2016 m. lapkričio 16 d. 21⁰⁰ val. vyksta iš Klaipėdos į Karlshamną, Švediją. Bilietą išdavė UAB „Desaitas“, mokėtojas – V. B.. Vežėjas – DFDS A/S, agentas – AB „DFDS Seaways“.

AB „DFDS Seaways“ juriskonsultė J. R. 2017 m. balandžio 18 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 28) patvirtino, kad biliete Nr. 15887326 nurodyti asmenys (V. B., A. K., V. Č., V. G.) su biliete nurodytu automobiliu vyko keltu „Optima Seaways“ iš Klaipėdos į Karlshamną. Negali nurodyti automobilio modelio ir spalvos, nefiksuoja tokios informacijos.

UAB „D“ direktorius R. B. 2016 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl išleidimo į komandiruotę“ (b. l. 10) išleido save į komandiruotę į Švediją nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. ir į Belgiją nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d.

UAB „D“ direktorius R. B. 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu „Dėl išleidimo į komandiruotę“ (b. l. 9) išleido statybininką V. G. į komandiruotę į Švediją nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.

UAB „D“ 2016 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b. l. 14-16) užfiksuota, kad A. K. įmonėje dirbo nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d., iš viso 24 valandas. V. B. dirbo nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d., iš viso 16 valandų. V. G. dirbo nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., iš viso 64 valandas. V. Č. žiniaraštyje neminimas.

UAB „D“ 2016 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b. l. 11-13) nurodyta, kad V. G. 2016 m. gruodžio mėnesį šioje įmonėje nedirbo. A. K., V. B. ir V. Č. žiniaraštyje neminimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nelegalus darbas už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 868 iki 2 896 € [...] (ATPK 41³ str. 1 d.).

Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 € [...] (ANK 95 str. 1 d.).

ANK 95 straipsnyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė – nelegalaus darbo sąvoka nusižengimo padarymo metu buvo pateikta DK 98 straipsnyje. Nelegalus darbas yra darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš alternatyvių DK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. DK 98 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyti tokie nelegalaus darbo požymiai: yra darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

DK 99 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų. Ji turi būti sudaroma raštu. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad R. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nelegalus darbas. Liudytojai A. K., V. B. parodė, kad R. B. 2016 m. lapkričio pradžioje A. K. ir V. B. įdarbino UAB „D“. VSDFV duomenimis (b. l. 62-63), A. K. dirbo UAB „D“ 2016 m. lapkričio 3-10 d., V. B. – 2016 m. lapkričio 7-10 d., V. G. – nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. sausio 15 d. Liudytojų teigimu, iš pradžių liudytojai A. K. ir V. B. dirbo Zokniuose; tuo metu V. Č. ir V. G. nepažinojo. Vėliau R. B. nurodė vykti į komandiruotę Danijoje. Pirma kelionė buvo nesėkminga, nes Klaipėdoje sugedo automobilis. V. G. tada nevažiavo. Antrą kartą vyko kitu automobiliu, priklausančiu V. G.. Darbuotojus R. B. aprūpino specialiais rūbais, įrankiais iš PC „Jupoja“ Sodų g., Šiauliuose. R. B. V. B. vardu nupirko keltų bilietus, kiekvienam darbuotojui davė pinigų maistui (dienpinigių). V. G. vairavo automobilį, turėjo keltų bilietus.

Liudytojai A. K., V. B., V. Č. patvirtino, kad jie ir V. G. į Daniją vyko per Klaipėdą, Švediją. Kėlėsi keltu iš Klaipėdos į Švediją, po to važiavo prie kito kelto, juo kėlėsi į Daniją. Danijoje GPS dėka rado išnuomotą būstą ir numatytą darbo vietą. Sudegusioje bibliotekoje Danijos sostinės centre, maždaug už 60-65 km nuo gyvenamosios vietos, tinkavo sienas. R. B. Lietuvoje nupirkti darbo įrankiai netiko, nes buvo skirti paprastam tinkui, o Danijoje naudojo gipso tinką. Darbo dienomis dirbo kasdien ne mažiau kaip po 10 valandų. Dirbo šeštadieniais, nedirbo sekmadieniais. Komandiruotės metu dažnai telefonu bendravo su R. B., prašė darbo sutarčių. R. B. darbo sutarčių nepateikė, nemokėjo atlyginimų. R. B. siųsdavo pinigų tik V. G. benzinui.

Liudytojų A. K., V. B. ir V. Č. parodymai detalūs, nuoseklūs, nėra esminių prieštaravimų, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Liudytojų parodymus iš dalies patvirtina DFDS 2016 m. lapkričio 16 d. bilietas Nr. 15887326 (b. l. 8, 23-24), AB „DFDS Seaways“ juriskonsultės J. R. 2017 m. balandžio 18 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 28). Iš šių dokumentų matyti, kad A. K., V. B., V. Č. ir V. G. 2016 m. lapkričio 16 d. keltu išplaukė iš Klaipėdos į Karshamną, Švediją, gabeno automobilį.

VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 18.1.1 punktas reikalauja, kad draudėjas pateiktų 1-SD pranešimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis.

Iš UAB „D“ 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 11-13, 14-16) matyti, kad UAB „D“ nepranešė VSDFV apie A. K., V. B., V. Č. darbą įmonėje nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. ir apie V. G. darbą 2016 m. lapkričio 16-20 d. Jų darbas šiais laikotarpiais nepažymėtas įmonės žiniaraščiuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 8 dalimis, R. B. padarytas nusižengimas kvalifikuojamas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o ne pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, nes naujasis įstatymas švelnina jo atsakomybę. R. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, 99 straipsnį. Šiuo metu galioja Darbo kodeksas, patvirtintas 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603. Naujojo DK 42 straipsnio 1-2 dalyse ir 43 straipsnio 1 dalyje yra numatytos taisyklės, analogiškos administracinio nusižengimo padarymo bei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu galiojusio DK, patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926, 98 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų, 99 straipsnio nuostatoms. Kadangi naujasis DK administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties nešvelnina, teismas nekeičia nuorodų į R. B. padarytus DK pažeidimus.

Įvertinęs nusižengimo pobūdį (nusižengimas darbo ir socialinių teisių srityje), motyvus (siekis pasipelnyti kitų asmenų sąskaita), trukmę ir apimtis (5 ir 16 k. d., iš viso keturi darbuotojai), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (eina vadovaujančias pareigas, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, šešis kartus baustas administracine tvarka: iš jų du kartus už smulkų ir šiurkštų KET pažeidimus, du kartus už smulkius svetimo turto pagrobimus, du kartus už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ir pasipriešinimą, policijos pareigūno orumo ir garbės įžeidimą), nenustatęs atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (ANK 35-36 str.), remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas R. B. už padarytą nusižengimą skiria vienintelę sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos rūšį – baudą, jos dydį parinkdamas didesnį už minimalų (ANK 34 str. 2-3 d.).

Išaiškinti R. B., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu jis nurodytu laiku negali sumokėti baudos, turi teisę prašyti LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju tektų sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už paskirtą baudą (ANK 675 str. 2-3 d., 676 str. 2 d., CPK 609 str., 610 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

nutaria:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1 200 € (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti (išduoti) Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritoriniam skyriui ir R. B..

Nutarimas per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.