Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, I. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. B. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d., nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas J. B., tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens paduotas nebuvo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo I. B. paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisako tik paduoto apeliacinio skundo ribose.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi įpareigojimą nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išvardintų reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam I. B. paskyrė teisingą bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas I. B. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

9. I. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ši jo padaryta veika vertinama kaip pavojinga, padaryta tiesiogine tyčia, t. y., suvokiant pavojingą veiksmų pobūdį, numatant galimai kilsiančius padarinius ir norint taip veikti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis nebuvo nuoširdus ir padaryto nusikaltimo aplinkybes pripažino tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 136–138, 159; 3 t., b. l. 188–190). Be to, pripažinta, kad nagrinėjamu atveju nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y., jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu už minėtą I. B. nusikaltimą bausmę skyrė atsižvelgęs ir į tai, kad nuteistasis I. B. praeityje teistas penkis kartus (2 t., b. l. 7–17), per paskutinius penkerius metus itin dažnai buvo baustas administracine tvarka, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (2 t., b. l. 19–40), o taip pat įvertino ir šiuo metu I. B. atžvilgiu vykstančius baudžiamuosius procesus. Pabrėžtina ir tai, kad reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam paskiriama ne pirmą kartą, tačiau nepaisant to, I. B. nekeičia savo pasirinkto elgesio modelio ir pažeidinėja baudžiamąjį įstatymą. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo šeiminę padėtį bei jo darbinius santykius ir, įvertinęs visų reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nuteistajam I. B. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimesnį sankcijoje numatytam vidurkiui.

11. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir motyvuotai paskyrė laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesių terminui. Nesutikti su šia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo, todėl spręstina, kad paskirdamas minėtą bausmę nuteistajam I. B. pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir tinkamai individualizavo skiriamą bausmę. Vien tik aplinkybė, jog I. B. nurodo turintis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ar kaip kitaip pažeidžianti teisingumo ir proporcingumo principus. Objektyvių argumentų, kodėl jam paskirta bausmė yra neadekvati, nenurodo ir pats apeliantas. Neigiamos pasekmės yra laikytinos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad laisvės atėmimo bausmė yra nepriimtina nuteistajam, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia vertinti, jog jam paskirta bausmė yra netinkamai individualizuota. Nagrinėjamu atveju konkuruoja paties nuteistojo interesai patirti kuo mažiau suvaržymų bei praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos bausmės švelninimas ją padarytų per švelnia ir ji nebūtų pakankamai efektyvi siekiant paveikti apeliantą ir kitus asmenis laikytis įstatymų normų.

12. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam I. B. bausmę, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, įstatymų nepažeidė bei pagrįstai ir teisingai įvertino bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.