Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, praeityje teistas 20 kartų, paskutinį kartą 2013 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. K. 2022 m. vasario 20 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje UAB „Palink“, parduotuvės personalo ir lankytojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: būdamas UAB „Palink“ parduotuvės patalpose netinkamai dėvėjo veido kaukę, dėl ko prie jo priėjusi prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoja A. O. padarė jam pastabą, tačiau J. K. į A. O. pastabą nesureagavo, vartodamas necenzūrinius žodžius, išsitraukė mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi“ ir be išankstinio parduotuvės administracijos rašytinio leidimo filmavo parduotuvės patalpas ir darbuotojus, taip pažeisdamas UAB „Palink“ parduotuvės bendrąsias vidaus taisykles Nr. 893(2)-P.

A. O. pareikalavus nutraukti filmavimą ir palikti parduotuvės patalpas, tai padaryti atsisakė ir tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajai A. O. į kairės pusės žandikaulio sritį, taip padarydamas jai žaizdą kairio žando gleivinėje, kas pagal specialisto išvadą Nr. G626/2022 (01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu J. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino iš dalies, sutiko teismui duoti parodymus. J. K. teismui paaiškino, kad su žmona užėjo į IKI parduotuvę apsipirkti, po kurio laiko prie jo priėjusi darbuotoja kažką kalbėjo apie medicinines kaukes – liepė užsidėti. Jis atsakė, kad parduotuvės darbuotojai dėvi taip, kaip jis – jis dėvėjo kaukę iki nosies, nosis nebuvo uždengta. Manė, kad tokia vidaus taisyklė. Darbuotoja pradėjo rėkti, iš jos emocijų suprato, kad gali kilti konfliktas, todėl, susiradęs žmoną, liepė jai palikti prekes ir eiti į kitą parduotuvę. Žmona tam pritarė. Prie kasos paliko maisto prekes, išėjo iš IKI parduotuvės į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, ten pradėjo filmuoti teismui pateiktą medžiagą. Filmavo norėdamas apsiginti nuo apgaulingų kaltinimų chuliganizmu. Iki išėjimo iš parduotuvės buvo maždaug 5 metrai. Kol nefilmavo, A. O. buvo emocinga, kai jis [J. K.] paėmė telefoną – aprimo, nieko nesakė.

Tada prie jo [J. K.] priėjusi A. O. pasakė, kad filmuoti negalima. Jis paprieštaravo, įvyko žodinis konfliktas. Jis laikė telefoną, kai A. O. pribėgo prie jo ir užsimojo – nežino, ar jam norėjo trenkti, bet pataikė į ranką, kurioje jis laikė telefoną, telefonas iškrito. Telefonas nukrito tarp jų, A. O. buvo apie pusmetrį iki telefono – jei ji išmušė telefoną iš jo rankų, galėjo lengvai ant jo atsistoti. J. K. nustūmė ją nuo telefono dešine ranka, pakėlė savo telefoną nuo žemės ir atbulomis išėjo iš prekybos centro.

Pripažįsta, kad A. O. atstūmė - fizinis kontaktas buvo į jos petį, raktikaulį, bet nepripažįsta, kad jai smūgiavo. Nepripažįsta, kad įžūliai keikėsi, jo elgesys nebuvo įžūlus. Jis pastūmė A. O., kad ji neatsistotų ant jo telefono, o kad nesutrikdytų jai sveikatos, jis eidamas atgal atsitraukė. A. O. nenugriuvo. Jo manymu, sužalojimas ant A. O. žando gali būti nuo sukandimo ar nuo emocijų. Jei būtų trenkęs jai į veidą, būtų pasekmės, tačiau jis neturėjo tokio tikslo. Pripažįsta, kad žinojo tuo metu galiojusius reikalavimus dėl kaukės dėvėjimo. Atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Nesutinka su A. O. pareikštu civiliniu ieškiniu, mano, kad prašoma suma per didelė, pagal savo finansines galimybes gali atlyginti 500 eurų, ne visą sumą iš karto, dalimis per 2 - 3 kartus. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 98 - 100 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (1 t., 155 – 158, 179 - 184 b. l.).

Nukentėjusioji A. O. teismui paaiškino, kad įvykio dieną, apie 20.15 val., per monitorių pamatė, kad vyras į parduotuvę užeina be kaukės, be pirkinių krepšelio. Pirkėjas buvo vienas, ji priėjo prie pirkėjo ir pasakė, kad reikia užsidėti teisingai kaukę – jo kaukė buvo nuleista. Pirkėjas viena ranka laikė telefoną ir nemaloniai atsakė, kad jai reikia eiti į savo „būdą“, o jis žino, kaip reikia vaikščioti. Asmuo apie 5 min. vaikščiodamas po parduotuvę kalbėjo telefonu. Kiek vėliau minėtam vyrui pakartojo, kad reikia užsidėti kaukę. Tada prasidėjo įžeidinėjimas, J. K. tapo agresyvus, pradėjo gąsdinti, kad nufilmuos, nufotografuos, kaip ji vaikščioja, aiškino, kad jis turi neįgalumą, lengvatą. Ji nenorėjo su juo bendrauti, todėl nuėjo į savo darbo vietą. J. K. vienas ėjo paskui ją pro savitarnos kasas (be jokios moters). Nežino, iš kur moteris atsirado. Prie Informacijos kasos buvo kilęs triukšmas, buvo garsiai šnekama, kad nufilmuos, kaip darbuotojai dirba, vartojami necenzūriniai žodžiai jos [nukentėjusiosios] atžvilgiu.

Ji priėjusi netyčia, norėdama nuleisti J. K. ranką, trenkė jam per ranką, kad jis nefilmuotų. J. K. apkaltino ją, kad ji sudaužė telefoną ir sudavė dešine ranka jai į žandikaulį, buvo mėlynė, į petį jis jai tikrai nesudavė. Nuo J. K. smūgio ji [A. O.] nugara atsitrenkė į vitriną, pajuto dėl to fizinį skausmą. Atsistojusi pasakė, kad iškvies policiją ir nuėjo į savo apsaugos kambarį. J. K. vijosi ją iki jos darbo vietos, bandė patekti į apsaugos patalpas, bet ji jam neatidarė durų, galiausiai jis pasišalino iš parduotuvės.

Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba išvežė ją [nukentėjusiąją] į Žalgirio klinikas ištirti, ar nesulaužytas žandikaulis, nes ji negalėjo kalbėti. Gydytojai jai išrašė vaistų nuo skausmo, iš burnos jai bėgo kraujas, burnoje buvo hematomų, mėlynių. J. K. veiksmai ją pažemino, sužalojo jai sveikatą, ji 2 - 3 savaites jautė stresą, bijojo eiti į darbą, nes nežinojo, ko gali sulaukti. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 100 - 103 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. O. davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (1 t., 25 - 28, 59 - 61 b. l.).

Liudytojas S. G. teismui paaiškino, kad dirba apsaugos darbuotoju, stebi per vaizdo kameras prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, koridorių ir lauką, IKI parduotuvės nemato, kadangi IKI turi savo apsaugą, kameras. Jo postas yra antrame aukšte, poste yra dideli langai. IKI apsaugos postas yra pirmame aukšte, po jo darbo vieta. Įvykis buvo gana vėlų vakarą, tamsiu metu, žmonių parduotuvėje buvo nedaug. Girdėjo per stiklus triukšmą, vyrišką nepatenkintą balsą, pakeltą toną, po kurio laiko garsas užtilo, vėliau triukšmas vėl atsirado, priartėjo prie jo apsaugos posto. Girdėjo moterišką balsą, liepiantį nefilmuoti. Pradėjo stebėti pro kamerą. Kaltinamasis stovėjo veidu į liudytoją, apsaugos darbuotoja - nugara. Kaltinamasis priartėjo prie apsaugos darbuotojos, ji ranka uždengė ar paėmė telefoną, telefonas iškrito ant žemės. Matė, kaip kaltinamasis dešine ranka apsaugos darbuotojai sudavė smūgį į veidą, kairį skruostą. Ji atsitrenkė į prekystalį, atsirėmė ir sustingusi stovėjo užsidengusi galvą. Jei nebūtų prekystalio, nukentėjusioji būtų trenkusi galvą į betoną. Kaltinamasis pasiėmė telefoną ir išėjo. Kita moteris stovėjo toliau, lyg iš tolo viską stebėtų, ji atėjo kartu su kaltinamuoju, galiausiai jie kartu išėjo. Apsaugos darbuotoja grįžo į postą. Tą vakarą, po įvykio, J. K. buvo kelis kartus atėjęs į prekybos centrą, kažko ieškojo ant žemės, beldėsi į postą. Policija atvažiavo po 30 - 40 minučių nuo įvykio. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 103 - 105 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. G. davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (1 t., 63 - 66 b. l.).

Liudytoja S. K. teismui paaiškino, kad su vyru J. K. atėjo į IKI parduotuvę. Prie kasų pamatė apsaugos darbuotoją, kuri ėjo link jos vyro ir kažką kalbėjo lietuviškai pakeltu tonu, liudytoja į tai nereagavo, J. K. sakė nekreipti dėmesio, čia dėl kaukės. Jos vyras buvo užsidėjęs kaukę iki nosies. Tuo metu buvo reikalaujama, kad kaukė dengtų nosį. Darbuotoja kažką pradėjo šūkauti, liudytoja pasiūlė išeiti ir nieko nebepirkti. Išeidami pamatė, kad pardavėja negerai užsidėjusi kaukę (kaukė buvo nusmukusi). J. K. pradėjo tai filmuoti ir komentuoti, ji [liudytoja] buvo šalia. Tuo momentu iš kasų pusės atėjo apsaugos darbuotoja [nukentėjusioji] ir, būdama 5 žingsnių atstumu nuo jos vyro, pasakė, kad filmuoti draudžiama. Pribėgusi prie jos vyro nukentėjusioji sudavė per telefoną, kuris buvo vyro dešinėje rankoje, telefonas nukrito ant žemės. Jos vyras pastūmė ją (apsaugos darbuotoją) kaire ranka į dešinį petį, nenorėdamas, kad ji atsistotų ant telefono, ir pakėlė sudužusį telefoną. Apsaugos darbuotoja nenukrito. Vyras jai [liudytojai] pasakė, kad vėliau išsiaiškins dėl telefono ir jie išėjo iš parduotuvės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 105 – 108 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. K. davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (1 t., 71 - 74 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. O. buvo pateiktos 6 vyrų nuotraukos, iš veido bruožų, t. y. akių ir nosies, ji atpažino J. K. (nuotrauka Nr. 3) (1 t., 34 - 38 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuotos prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančios parduotuvės „IKI“ kasos, laiptai į antrą aukštą, apsaugos postas. Vaizdo įrašai fiksuoja vaizdą tuo pačiu metu, fiksuojamas vaizdas skirtingais kampais. Prasidėjus vaizdo įrašui, matoma, kaip prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ vaikšto vyras, dėvintis juodos spalvos striukę bei megztinį, mėlynos spalvos džinsus, avi rudos spalvos batus. Vyras yra trumpų plaukų, su barzda, dėvi juodos spalvos apsauginę veido kaukę. Su vyru kartu matoma moteris, kuri dėvi juodos spalvos drabužius, šviesių plaukų, dėvi mėlynos spalvos apsauginę veido kaukę. Vaizdo įrašo 00:03 sek. matoma, kaip vyras, priėjęs prie Informacijos skyriaus, kažką pamatęs, atsisuka į apsaugos postą, kurio durys yra praviros. Vyras, eidamas link apsaugos posto, kažką kalba. Vaizdo įrašo 00:05 sek. matoma, kaip iš apsaugos posto išeina apsaugos darbuotoja, kuri bendrauja su minėtu vyru. Vyras išsitraukia mobiliojo ryšio priemonę, kartu buvusi moteris stovi šalia. Vaizdo įrašo 00:17 sek. matoma, kaip apsaugos darbuotoja grįžta į apsaugos postą ir uždaro duris. 00:21 minėtas vyras eina atgal link Informacijos skyriaus. 00:34 apsaugos darbuotoja išeina iš apsaugos posto ir eina link Informacijos skyriaus. Tuo metu vyras vyras stovi prie Informacijos skyriaus ir laiko abejomis rankomis mobiliojo ryšio priemonę, atsukęs į Informacijos skyriaus darbuotoją. 00:43 sek. matoma, kaip vyras stovi prie Informacijos skyriaus, o apsaugos darbuotoja eina link jo. 00:45 sek. matoma, kaip apsaugos darbuotoja prieina prie minėto vyro, jis tuo metu stovi ir abejomis rankomis laiko mobiliojo ryšio priemonę. Apsaugos darbuotoja prie jo eidama, užsimoja ranka ir trenkia kaire ranka vyrui per rankas, jam iš rankų išmušta mobiliojo ryšio priemonė nukrenta ant žemės. Po to, kai apsaugos darbuotoja trenkia minėtam vyrui, jis iš karto trenkia dešine ranka apsaugos darbuotojai į veido sritį, pasilenkia pasiimti mobiliojo ryšio priemonės nuo grindų. Apsaugos darbuotoja po smūgio paėjusi porą žingsnių atgal atsiremia į šalia stovinčią prekybos salelės sienelę. Praėjus kelioms sekundėms apsaugos darbuotoja, laikydama mobiliojo ryšio priemonę, nueina į apsaugos postą, o minėti vyras su moterimi pasišalina iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 78 - 80 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G626/2022 (01) nurodyta, kad A. O. nustatyta randu sugijusi žaizda kairo žando gleivinėje, kuri padaryta kietu buku ar buką briauną turinčių daiktų (daiktais), prieš daugiau nei 1 savaitę iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. O. sužalojimo padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., 55 - 56 b. l.).

Kaltinamojo J. K. į bylą pateiktame vaizdo įraše matoma parduotuvės Informacijos skyriaus darbuotoja, girdisi kaltinamojo balsas, kitų asmenų balsų negirdėti, kitų žmonių nematyti (USB jungtis, 2 t., galinis viršelis).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir vėlesnės).

Kaltinamasis J. K. nuosekliai viso proceso metu neigė kumščiu sudavęs smūgį nukentėjusiajai A. O., pripažino buvus fizinį kontaktą tarp jo ir nukentėjusiosios, tačiau aiškino, kad jis ranka į petį atstūmė nukentėjusiąją bijodamas, kad ji gali užlipti ir sutraiškyti ar kitaip apgadinti jam iš rankų išmuštą ir ant žemės nukritusį jo mobilųjį telefoną.

Teismas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo kelta įvykio versija yra paneigta bylos medžiaga, o jo kaltė visiškai įrodyta. Nėra pagrindo netikėti teismui tiesą sakyti prisiekusios nukentėjusiosios parodymais, kurie viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, išsamūs ir nekintantys: A. O. aiškino, kad bylai aktualiu laiku, vėlų vakarą, į prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančią parduotuvę atėjo kaltinamasis, kuris netinkamai dėvėjo medicininę kaukę. Jai keletą kartų kaltinamajam pareiškus pastabą dėl kaukės dėvėjimo, kaltinamasis necenzūriniais žodžiais ją keikė, kabinėjosi, ginčijosi, filmavo ją, prekybos centro patalpas. Į jos pastabas nutraukti filmavimą ir elgtis deramai kaltinamasis vis tiek nereagavo. Nukentėjusioji patvirtino stuktelėjusi ranką per kaltinamojo ranką, dėl ko iškrito jo telefonas. Po šio veiksmo kaltinamasis jai smūgiavo į veido sritį, dėl šio smūgio pajuto fizinį skausmą, burnos srityje jai kraujavo, buvo susidariusi kraujosruva.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G626/2022 (01) patvirtinta, kad A. O. fiksuota randu sugijusi žaizda kairo žando gleivinėje, kuri padaryta kietu buku ar buką briauną turinčių daiktų (daiktais), prieš daugiau nei 1 savaitę iki apžiūros; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; A. O. sužalojimo padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., 55 - 56 b. l.).

Liudytojas S. G. patvirtino girdėjęs prekybos centro patalpose vykstantį žodinį konfliktą, aiškiai matęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios veiksmus – liudytojas patvirtino matęs kaltinamojo J. K. smūgį nukentėjusiajai A. O. į veido sritį, paaiškino, kad nuo šio smūgio nukentėjusioji atsirėmė į prekių vitriną ir jeigu tos vitrinos būtų nebuvę, ji būtų atsitrenkusi į betoną. Duomenų apie jokį kitą šaltinį, galėjusį nukentėjusiajai padaryti žaizdą kairiame žande, byloje nėra.

Liudytojas S. G. teismui taip pat patvirtino, kad jo dėmesį iš pat pradžių atkreipė vyro ir moters žodinis konfliktas, būtent dėl šios priežasties jis pradėjo stebėti vaizdo kameras, per jas toliau sekė kaltinamojo ir nukentėjusiosios veiksmus. Vertinant tai, kad, kaip teismui teigė S. G., liudytojo darbo vieta – apsaugos postas – yra antrame prekybos centre, o konfliktas tarp J. K. ir A. O. vyko pirmame pastato aukšte, akivaizdu, jog žodinis konfliktas vyko garsiai, triukšmingai, kas patvirtina nukentėjusiosios teiginius, jog J. K. buvo jos atžvilgiu agresyvus, kalbėjo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius.

Pažymėtina, kad kaltinamojo smūgis nukentėjusiajai į veido sritį yra užfiksuotas ir į bylą pateiktame vaizdo stebėjimo kamerų įraše: įrašo 00:45 sek. matoma, kaip apsaugos darbuotoja [nukentėjusioji] prieina prie vyro [kaltinamojo], jis tuo metu stovi ir abiem rankom laiko mobiliojo ryšio priemonę; apsaugos darbuotoja, prie jo eidama, užsimoja ranka ir trenkia kaire ranka kaltinamajam per rankas, jam iš rankų išmušta mobiliojo ryšio priemonė nukrenta ant žemės. Po to, kai apsaugos darbuotoja trenkia kaltinamajam, jis iš karto trenkia dešine ranka apsaugos darbuotojai į veido sritį, tada pasilenkia pasiimti mobiliojo ryšio priemonės nuo grindų.

Aptarti objektyvūs duomenys patvirtina nukentėjusiosios teiginius apie smurtinius J. K. veiksmus ir paneigia paties J. K. bei jo sutuoktinės teismui teiktus paaiškinimus, kad J. K. ne smūgiavo nukentėjusiajai į veido sritį, o ją tik pastūmė į petį tokiu būdu norėdamas išvengti didesnės galimos žalos iš rankų išmuštam mobilaus ryšio telefonui.

Teigtina, kad J. K. veiksmai buvo pavojingi ne tik nukentėjusiajai, bet ir aplinkiniams, savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, nepaisė visuotinai priimtų elgesio taisyklių, užuot konfliktą sprendęs teisėtais būdais, pasirinko įžūlų ir pavojingą elgesio variantą. Veiksmai atlikti ten, kur lankosi daug asmenų, - prekybos centro koridoriuje, parduotuvių prieigose, į kurias prekybos centro darbo laiku galėjo patekti bet kuris asmuo. Nagrinėjamu atveju minėtų padarinių – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo – kilimą patvirtina tai, jog, veika buvo padaryta prekybos centro darbo metu, kur lankosi ir bet kada gali lankytis kiti asmenys, tokia vieta neabejotinai atitinka viešos vietos kriterijus.

Teismo vertinimu, kaltinamasis J. K., atlikdamas nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – jis suvokė, kad būdamas viešoje vietoje, esant ir kitiems asmenims, ir smurtaudamas prie A. O. gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei bei nukentėjusiajam turės jo atliekami veiksmai.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad, vadovaujantis aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo J. K. padaryta nusikalstama veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Už BK 284 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą (kaltinamasis savo veiksmais padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą), lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Analizuojant J. K. asmenybę, nustatyta, kad jis verčiasi individualia veikla, (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) vaiką, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė parinktina mažesnė nei BK 48 straipsnyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis baustas administracine tvarka, J. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti, o paradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšimi ir jos dydžiu kartu su įpareigojimu bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, bus padarytas teigiamas poveikis J. K. ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

Dėl tolesnio kardomosios priemonės taikymo

J. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.249 straipsnį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusioji A. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios teigimu, tokio dydžio neturtinę žalą sudaro jos patirti išgyvenimai, skausmas, moralinis pažeminimas, stresas.

Sutiktina, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji jautė skausmą, patyrė nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, t. y., pripažintina, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Nepaisant to, teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios sužalojimų pobūdį, mastą – A. O. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, iš esmės nesukėlęs rimtesnių pasekmių (baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai būtų prireikę specialaus ir/ar ilgalaikio gydymo), laikydamasis teisingumo ir proporcingumo, teisėtų lūkesčių principų, sprendžia, kad nukentėjusiosios A. O. prašomas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis. Teismas, įvertinęs priežastinį ryšį tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio tokio pobūdžio bylose, sprendžia, jog nukentėjusiosios A. O. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš J. K. nukentėjusiajai priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitų neišspręstų civilinių ieškinių šioje baudžiamojoje byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį kaltinamasis J. K. atlygino (2 t., 90 b. l.).

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai atstovavo jos pasirinktas advokatas. Byloje pateikti 2022 m. rugsėjo 20 d. sąskaita Nr. DK049, 2022 m. spalio 14 d. sąskaita Nr. DK053 bei banko patvirtinimai apie A. O. atliktus tris mokėjimus, iš viso sudarančius 800 eurų, advokatui D. Ališauskui. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo J. K. nukentėjusiajai A. O..

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Kompaktiniai diskai nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-190-992/2023.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, J. K. įpareigoti laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios A. O. civilinį ieškinį, priteisti iš J. K. A. O. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą A. O. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Tenkinti nukentėjusiosios A. O. prašymą ir jos naudai iš kaltinamojo J. K. priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato pagalbą.

Kompaktinius diskus nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-190-992/2023.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.