- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- e2YT-622-1031/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07180-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- M. D., I. D., A. Č.
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje M. D., I. D., A. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos Z. D. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja savo pareiškime nurodė taip pat teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina Z. D.. Po Z. D. mirties liko nekilnojamasis turtas – butas ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad po motinos mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėja pažymėjo, kad palikimą ji priėmė per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja butą prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, moka mokesčius, vasarą žemės sklype augina daržoves.
Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, tačiau palikimą, likusį po Z. D. mirties, priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, o I. D. ir A. Č. palikimo atsisakė.
Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjai V. T. būtų išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į mirusios Z. D. turtą. Suinteresuotas asmuo M. D., I. D., A. Č. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, jam neprieštaravo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėja ir suinteresuoti asmenys M. D., I. D. ir A. Č. yra Z. D. ir A. D. vaikai. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas A. D.. Po jo mirties palikimą priėmė pareiškėja ir mirusiojo sutuoktinė Z. D., o kiti vaikai (suinteresuoti asmenys) palikimo atsisakė. Pareiškėja savo paveldėjimo teises perleido motinai Z. D.. Pareiškėjos motina Z. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties atsirado palikimas, kurį inter alia sudaro jos vardu registruotas butas su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie registruoti, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po Z. D. mirties palikimas nebuvo priimtas, o suinteresuoti asmenys A. Č. ir I. D., po mamos mirties jo atsisakė, pateikdamos (duomenys neskelbtini) pareiškimus dėl palikimo atsisakymo (duomenys neskelbtini) notaro biurui. Pateikti duomenys iš Testamentų registro patvirtina, kad Z. D. testamento nebuvo sudariusi.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėja yra Z. D. dukra – pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Nesant palikėjos testamento ir nesant duomenų, kad iš pareiškėjos paveldėjimo teisė yra atimta, pareiškėja turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Suinteresuoti asmenys dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos po jų mamos Z. D. mirties neužvedė, suinteresuoti asmenys A. Č. ir I. D., po mamos mirties palikimo atsisakė, kadangi gyvena užsienyje ir turtu rūpinti negali, taip išreikšdamos pageidavimą, kad turtas atitektų pareiškėjai, nes ji jį valdo, naudojasi ir prižiūri, dėl jo priima sprendimus.
Teismas vertindamas tai, kad pareiškėja po Z. D. mirties rūpinosi palikėjos turtu, jį prižiūrėjo, ką patvirtina rašytiniai įrodymai - mokesčių kvitai, vertindamas ir suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodytus motyvus, sprendžia, jog pareiškėja V. T. po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėja yra mirusios Z. D. duktė, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos V. T. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.