Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. R. kaltu nepripažino ir parodė, kad automobilio „Jeep Grand Cherokee“ realiai neturėjo ir juo nesinaudojo. Automobilį „Jeep Grand Cherokee“ nupirko A. R. tėvas A. R. savo vardu, nes įmonė neturėjo pinigų. Kai atsirado pinigų, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. P. nupirko jį iš A. R. tėčio. Džipas „Jeep Grand Cherokee“ stovėjo (duomenys neskelbtini) kieme arba požeminiame garaže, juo naudojosi V. R., nes ji buvo dukterinės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įmonės direktorė. V. R. buvo (duomenys neskelbtini) akcininkė ir direktorė. (duomenys neskelbtini) priklausė 60 procentų tos įmonės akcijų. V. R. su šiuo automobiliu važinėjo gana ilgai, o A. R. naudojosi visai kitu automobiliu, tai yra S klasės „Mercedes“ automobiliu. Žino, kad džipas buvo perduotas direktoriaus S. P. iniciatyva. S. P. sakė, kad tai buvo padaryta (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo perduotas pagal panaudos sutartį bendram projektui vystyti su rusų firma, viešbučių ir kotedžų statyba. Buvo pasamdytas žmogus, kuris užsiiminėjo tuo projektu. Jam ir buvo perduotas tas automobilis, kad vykdytų darbus. Pagal panaudos sutartį buvo prisiimti įmonės įsipareigojimai ir automobilis perduotas panaudai. Pinigai už jį nebuvo gauti. Kai įmonė bankrutavo, bankroto administratoriui A. R. nurodė kur yra tas automobilis, tačiau bankroto administratorius nebuvo susisiekęs su įmone, kuri pripažino, kad automobilis buvo jiems perduotas. Dėl baldų nurodė, kad įmonei (duomenys neskelbtini) bankrutavus, buvo akcininkų sprendimu priimtas sprendimas ir baldai parduoti. Jis atstovavo kitą įmonę, kuri jam priklausė, tačiau baldai buvo parduoti visai kitai įmonei, kuri A. R. nepriklausė. Yra įrodymai, kad tie baldai buvo pervežti iš Kauno į Vilnių, bet ne jis tuos baldus pasisavino. Taip pat yra įrodymai, kad buvo įvykdyta vagystė, pavogti tie baldai, buvo pradėti tyrimai. Į klausimus kaltinamasis A. R. nurodė, kad 2006 m. S. P. su kolegomis latviais ir dar keliais akcininkais įsteigė UAB (duomenys neskelbtini) bendrovę. S. P. yra jo tėčio, A. R. draugas, kuris nutarė užsiimti nekilnojamo turto prekyba. S. P. jam pasiūlė ateiti dirbti į įmonę (duomenys neskelbtini) 2006 m., tačiau jis nesutiko. Įsidarbino ten tik po dviejų metų, kai atsirado didelis poreikis. Jam pasiūlė gerą atlyginimą ir jis sutiko dirbti. 2008 m. buvo įdarbintas komercijos direktoriumi. S. P., siūlydamas darbą, pasiūlė konkretų atlyginimą, pasakė ką turės daryti. A. R. darbas buvo detaliųjų planų derinimas Kauno rajono savivaldybėje, bet to darbo nebaigė. Algos jam iki šiol įmonė nesumokėjo, jam liko įsiskolinimas apie 24 000 litų. Nurodė, kad jis niekada nebuvo įmonės direktorius. 2008 m. birželio mėn. S. P. nusprendė išeiti ir parduoti įmonės akcijas dėl įmonei gręsiančio bankroto. Tuo metu, kai dirbo (duomenys neskelbtini), 2009 metais A. D. buvo priimtas į įmonę direktoriumi akcininkų sprendimu. Taip pat nurodo, kad buvo akcininkų susirinkimas, kurio metu jis buvo paskirtas laikinai einančiu įmonės direktoriaus pareigas. A. R. atsisakė, nes įmonė buvo nemoki, buvo ties bankroto riba. Jie neregistravo A. R. Sodroje, Registrų centre, ir jokių oficialių pareigų jis įmonėje neturėjo. Tame akcininkų susirinkimo posėdyje A. R. nedalyvavo ir apie tai, kad yra akcininkų sprendimu paskirtas direktoriumi, sužinojo po kelių dienų iš S. P.. Prieš tai S. P. telefonu jo klausė ar A. R. sutiktų vadovauti įmonei, bet jis atsakė, jog nesutiktų. Kadangi daugiau dirbančių toje įmonėje nebuvo, todėl akcininkai A. R. ir paskyrė direktoriumi. Tuomet A. R. parašė akcininkams pranešimą ir įteikė S. P. apie atsisakymą. S. P. pasirašė, kad gavo tokį pareiškimą su jo atsisakymu dirbti direktoriumi, todėl ir neregistravo A. R. kaip direktoriaus nei Sodroje, nei Registrų centre. A. R. patvirtino, kad žinojo, jog vykdomas bendras įmonės (duomenys neskelbtini) ir rusų įmonės grupės projektas. S. P. automobilį perdavė dviem rusams ir jie išvažiavo su tuo automobiliu. Kai buvo rusams perduotas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, S. P. dar buvo įmonės vadovas, tai įvyko iki 2008 m. birželio. Galėjo būti 2007 metų ruduo, arba 2008 m. pavasaris. Tie rusai buvo susiję su latviais. Rusai patys susirado juos kaip klientai, norintys pirkti žemes. Visus veiksmus įmonėje darė S. P., visi veiksmai buvo priimami akcininkų sprendimais, protokolais. Automobilio perdavimo procese dalyvavo ir A. R.. S. P. perdavė džipo raktelius ir jie išvažiavo. S. P. prieš tai su jais buvo kažką pasirašęs, o ką – nežino. Buvo du rusai, vienas A., stambus vyras, kitas smulkus, mažas. Vienam apie 50 metų, kitas panašaus amžiaus. Jie atstovavo įmonei (duomenys neskelbtini), Maskvoje užsiiminėjo statybomis. Lietuvoje veiklos nevykdė, pavardžių nežino. Vėliau A. D. priėmus direktoriumi, jis persirašė su rusais jungtinės veiklos sutartį ir priėmimo perdavimo aktą. Buvo susitikimas, kuriame dalyvavo tie patys du rusai, A. R. ir A. D.. Susitikimais vyko kavinėje (duomenys neskelbtini). Dėl baldų akcininkas S. P. pasakė, kad akcininkų nutarimu reikia parduoti įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančią visą techniką, baldus UAB (duomenys neskelbtini). Ta įmonė UAB (duomenys neskelbtini) ankščiau priklausė A. R., tačiau baldų ir technikos perdavimo metu ši įmonė jam nepriklausė jau metus laiko. Buvo priimtas sprendimas baldus parduoti, nes UAB (duomenys neskelbtini) turėjo skolų. S. P. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kad būtų išrašyta sąskaitą-faktūra. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. S. A. R. padavė pasirašyti sąskaitą - faktūrą, kurią jis pasirašė. (duomenys neskelbtini) sąskaita buvo išrašyta UAB (duomenys neskelbtini). Sąskaitą atidavė atgal A. S.. A. R. pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau įmonė nebuvo jo. A. R. buvo tik samdomas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė buvo M. Š.. Ji buvo A. R. kontaktas, kuriam jis pardavė šią įmonę. S. P. derėjosi su M. Š.. A. R. derybose nedalyvavo. S. P. valia buvo, kad (duomenys neskelbtini) turėtų kuo mažiau skolų, todėl pardavimas buvo daromas tikintis gauti finansinių lėšų. Tačiau pinigų UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo. Pirkimo tikslas buvo naudotis baldais, kurie buvo išvežti į Vilnių. (duomenys neskelbtini) turėjo du ofisus, per savaitės laikotarpį tie baldai buvo pervežti į kitą įmonės (duomenys neskelbtini) ofisą Vilniuje. Pervežimą organizavo jis. Atvyko žmonės iš įmonės (duomenys neskelbtini), viską išmontavo, pervežė į ofisą Vilniuje, paskui viską surinko. (duomenys neskelbtini) nebemokėjo pinigų už ofisą (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta nuomos sutartis, todėl tuos baldus reikėjo kažkur dėti. Patalpos Vilniuje buvo gautos, nes (duomenys neskelbtini) turėjo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl verslo centro statybos (duomenys neskelbtini) gatvėje, tos patapos buvo suteiktos nemokamai, nes buvo daromas bendras verslas. Kadangi patalpomis (duomenys neskelbtini) įmonė naudojosi nemokamai, todėl tie baldai ten ir buvo pervežti. Vėliau (duomenys neskelbtini) bankrutavo ir jie su visais baldais dingo. Baldai buvo pavogti, bet jis nieko negalėjo įrodyti. Pats skundo parašyti nemoka, o kad parašytų advokatas, reikėjo lėšų, kurių tuo metu neturėjo. Teismo prašo jį išteisinti arba skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kaltinamasis A. R. ankstesnio bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad su Rusijos bendrove buvo sudarytas ketinimo protokolas motelio statybai, tuo pagrindu pagal panaudos sutartį, kurią pasirašė A. D., automobilis perduotas naudotis Rusijos bendrovei, bet ne parduotas. Parašė raštą į (duomenys neskelbtini) ir jie atrašė raštą, dar turi ketinimų protokolą. Tai rodo, kad buvo projektas. Jie ieškojo finansavimo ir panaudai davė automobilį. A. R. prašė A. R. paskaičiuoti, kiek automobilis vertas, kokia rinkos kaina. Daiktų niekas nevogė, jie buvo nupirkti. Buvo keli kompiuteriai, stalai, kalėdinė eglutė. Viskas buvo parduota UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu buvo A. R.. Tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, tie baldai liko, tik buhalterijoje perėjo UAB (duomenys neskelbtini), bet jie buvo naudojami tos pačios įmonės. Buvo sutarta, kad bus atsiskaityta vėliau. Yra byloje sąskaita, kurią išrašė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė firma UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) teikė buhalterines paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Vienos bendrovės vadovas buvo S. P., o kitos A. R.. UAB (duomenys neskelbtini) pinigų nesumokėjo. Vėliau įmonės akcijos buvo parduotos kitai bendrovei, kuri perėmė tuos įsipareigojimus. Visus įsipareigojimus prisiėmė nauji akcininkai. 2009 m. A. R. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pagal patalpų nuoma (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) nuomojosi patalpas ir tuo pačiu UAB (duomenys neskelbtini) tose patalpose vykdė savo veiklą. Nuomojosi patalpas iš UAB (duomenys neskelbtini). Su šia įmone vystė projektą Vilniaus mieste verslo centro statybai, darė finansavimą. Jie suteikė 42 kv. patalpas ir buvo sudaryta sutartis dėl didesnių patalpų nuomos. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo bankrutuoti ir paskelbė bankrotą. A. R., atvykęs į patalpas, pamatė kaip jo visi baldai ir dokumentai yra nešami iš kabineto. Kada tiksliai tai buvo, nepamena, tačiau iš karto kreipėsi į policiją. Daiktus iš kabineto nešė G. J. M. ir jo darbuotojai. G. J. M. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Sakė, kad A. R. skolingas 15000 Lt už patalpų nuomą. A. R. prašė išrašytis sąskaitą, kad galėtų sumokėti dalimis, bet po to viskas dingo. Taigi be automobilio visi daiktai, išvardinti kaltinamajame akte, tokiu būdu dingo. PVM sąskaitos - faktūros A. R. nerašė, ją išrašė UAB (duomenys neskelbtini) buhalteris A. S.. A. R. ją pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) buvo likę tik du darbuotojai, A. R. ir A. R.. 2008-07-08 sąskaitą - faktūrą A. R. pasirašė kaip pirkėjo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, o už UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė jo tėvas A. R.. S. P. 2008 m. birželio 7 d. išėjo iš darbo. S. P. nuo pat įsteigimo buvo direktorius. UAB (duomenys neskelbtini) buvo jo įmonė iki 2008 m. liepos, jis buvo direktorius. Vieną dieną prieš išrašant sąskaitą jis dar buvo direktorius (3 t., 54-57 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-25 A. R. parodė, kad kai S. P. perdavė įmonės (duomenys neskelbtini) turtą, jo netikrino, nežinojo, kas naudojosi automobiliu „Jeep Grand Cherokee“. Perdavimo aktą pasirašė pasitikėdamas S. P., be to, žinojo, jog bus paskirtas naujas direktorius A. D.. Jam perdavė įmonės turtą, tik akto nerašė. Kai įmonei buvo paskelbtas bankrotas, administratoriaus įgaliotas asmuo A. R. jo pareikalavo, kad pateiktų automobilį. 2011 m. vasarą S. P. pasakė, kad pagal panaudos sutartį su Rusijos Federacijos įmone (duomenys neskelbtini), kuri registruota Maskvoje, šis automobilis buvo perduotas naudotis jai. Su šia įmone (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį dėl motelio (viešbučio) statybos Maskvos pakraštyje ar priemiestyje. Kas nugabeno šį automobilį į Rusiją, nežino. Iki 2008-07-09 priėmimo – perdavimo akto sudarymo šis automobilis jau buvo nugabentas į Rusiją, todėl mano, kad dar būnant direktoriumi S. P. tokia bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta, ir automobilis perduotas Rusijos įmonei naudotis. A. R. nei bendradarbiavimo, nei panaudos sutarties dėl automobilio perdavimo nėra matęs, tik apie tai jam sakė S. P. (1 t., 111-112 b. l.).

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. R. parodė, kad nuo 2010 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu bankroto administratoriumi. Byla buvo iškelta 2009 metų birželio mėn. Tuo metu bankroto administratoriumi buvo paskirtas M. K., vėliau administruoti šią įmonę pavedė A. R.. Administratorius M. K. paaiškino, kad turtas nėra perduotas, nerasti jokie įmonės dokumentai. Buvo iš A. R., S. P. reikalauta perduoti įmonės turtą – automobilį „Jeep Grand Cherokee“ ir biuro įrangą. Iš dokumentų buvo tik priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo S. P. perduoda A. R. turtą, kitokių dokumentų nebuvo rasta. Iš A. R. turto nepavyko gauti. Dėl automobilio „Jeep Grand Cherokee“ A. R. teigė, kad jį perdavė į Rusiją, bet jokių dokumentų, kad grąžintų tą automobilį, A. R. nepateikė. Buvo parašytas prašymas policijai, kad sulaikytų automobilį „Jeep Grand Cherokee“, daugiau jokie veiksmai nebuvo atlikti, nes nebuvo dokumentų. Duomenų apie Rusijos įmonę neturėjo, todėl neturėjo į ką kreiptis. Nežino, kad byloje yra atsiųsti kažkokie dokumentai iš Rusijos įmonės. Apie tai tik sužinojo teisme. Buvo tik žodinis A. R. ir jo advokato pareiškimas. Dėl baldų turi tik vienintelę informaciją, kad juos S. P. perdavė kaltinamajam A. R., o paskui baldai ir įranga dingo. Parašė civilinį ieškinį, daiktų vertę nustatė pagal tuo metu galiojančias kainas. Kainos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. A. R. palaiko pareikštą civilinį ieškinį. M. K. pasirašė ir perėmė dokumentus, yra aktas, kokie dokumentai buvo perimti. Turi būti sąskaita Nr. 000017 įtraukta į buhalterinę apskaitą. Kad atgautų iš UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų už parduotus baldus priklausiančioje PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytus pinigus, A. R. reikalavo iš A. R. sumokėti tuos pinigus, buvo siunčiami raštai, taip pat žodiniai reikalavimai, nes A. R. buvo direktorius. Baldus pardavimui pasirašė A. R., o pirkėją atstovavo A. R.. Yra raštas rašytas UAB (duomenys neskelbtini). Baudžiamojoje byloje civiliniame ieškinyje nurodytų baldų vertė apskaičiuota pagal tuo metu rinkoje galiojančias kainas. Nėra dokumentų, pagrindžiančių baudžiamojoje byloje civiliniame ieškinyje nurodytų baldų vertę. A. R. neperdavė daugumos dokumentų, sutarčių, pirkimo - pardavimo sąskaitų faktūrų, t. y. visos eilės dokumentų. A. R. negali įvardinti ar trūksta sutarčių, ar buhalterinės apskaitos dokumentų, nes trūksta visos eilės dokumentų. Trūksta automobilio „Jeep Grand Cherokee“ perdavimo ar pardavimo dokumentų, taip pat dokumentų dėl baldų. Yra administratoriaus paruoštas sąrašas dokumentų, kurie įmonei yra svarbūs, tačiau administratorius negali žinoti visų dokumentų, kurie buvo įmonėje. Jei yra realu, sutinka kreiptis į automobilio panaudos gavėjus ir į UAB (duomenys neskelbtini) baldų pirkėjus, kad lėšos būtų sumokėtos UAB (duomenys neskelbtini), bandyti išreikalauti sumas už baldus pagal sąskaitas faktūras, susitarti tiesiogiai su automobilio gavėjais, tačiau jis turi turėti tam pagrindą. Nurodė, kad bandė susisiekti kaltinamojo A. R. jam pateiktais elektroninio pašto adresais, tačiau susisiekti jam nepavyko.

Liudytojas A. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. R., nes su jo tėvu jaunystėje kartu dirbo. A. D. dvi ar tris savaites buvo kaltinamojo priimtas dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) įmonę. Į įmonę įsidarbinti pasiūlė kaltinamojo tėvas A. R., kuris paprašė padėti atstatyti dokumentus, nes buvo dingę firmos dokumentai. A. R. paklausė ar jis gali padėti atstatyti įmonės dokumentus, įstatus. Kai siūlė dirbti įmonėje, jis niekur nedirbo, buvo išėjęs į pensiją. Dirbti įmonėje pasiūlė pavasarį, galėjo būti, kad tai buvo 2009 m. Su kaltinamuoju A. R. kartu nuėjo į Registrų centrą. Pagrindinis akcininkas kaltinamasis A. R. gyveno Vilniuje, todėl ketvirčiu etato A. D. įdarbino direktoriumi, kad galėtų pasirašinėti dokumentus, kad jam nereikėtų važinėti į Kauną. Taip A. D. tapo direktoriumi. Jo pareigos įmonėje buvo tik atstatinėti dokumentus. Kai sutiko pagelbėti, sutarė su A. R., jog A. D. pareiga yra atstatyti įmonės dokumentus. Jo pareigos buvo direktorius, bet jokioje įmonės veikloje nedalyvavo, nes griežtai žodžiu buvo apibrėžta jokioje veikloje nedalyvauti, tik atstatinėti dokumentus. Aptarė, kad darbo užmokestis bus 200 Lt per mėnesį. Tačiau iš darbo naudos neturėjo, nes pinigų negavo. A. D. padavė skelbimą į laikraštį dėl dingusių dokumentų. Kad reikia patalpinti skelbimą laikraštyje, jam pasakė Registrų centre. Kai nunešė laikraštį su patalpintu skelbimu, iš jo paėmė prašymą, kad išduotų registravimo pažymėjimą. Po kelių dienų įstatus ir registracijos pažymėjimą jis perdavė kaltinamajam A. R.. A. D. vykdė tik kaltinamojo A. R. nurodymus. Pamena, kad buvo iš Rusijos atvažiavus moteris, bet nepamena ar su kokia Rusijos įmone pasirašė dokumentus ar sutartis. Su moterimi iš Rusijos buvo bendri projektai šalia Maskvos statyti kažkokį objektą. A. D. pokalbyje nedalyvavo ir negali pasakyti ko iš jo tada reikėjo. Apie 2009-06-12 automobilio panaudos sutartį, kuria Rusijos įmonei atiduoda automobilį „Jeep Grand Cherokee“, nieko negali pasakyti, nes su juo tokios kalbos nebuvo. 2009-06-12 dar buvo įmonės direktorius, bet jau buvo sprendimas dėl bankroto bylos. Nėra matęs automobilio „Jeep Grand Cherokee“ kaip ir įmonės UAB (duomenys neskelbtini) turto. Panaudos sutarties su Rusijos įmone nepasirašė. Nepamena ar pasirašė ketinimų protokolą, kuriame nurodyta, kad atstovauja UAB (duomenys neskelbtini) ir su Rusijos įmone surašo ketinimų protokolą dėl viešbučių komplekso Maskvos srityje statybos projekto, bet tokia kalba buvo. A. D. trumpai dalyvavo pokalbyje, kai buvo kalba apie tą objektą Maskvos srityje, bet nežino ar pasirašė kažkokius dokumentus. Buvo kalba apie kempingo ar viešbučio statybą. Birželio mėnesį A. D. A. R. pateikė kažkokį teismo sprendimą, kad įmonei iškelta bankroto byla, pasakė, kad neatliktų jokių veiksmų ir nedėtų parašų, o tik nuneštų dokumentus administratoriui. A. D. buvo parašęs pareiškimą, kad jį atleistų, bet pasakė, kad reikės surinkti dokumentus bankroto administratoriui ir neatleido. Kaltinamasis A. R. jam sakė, kad yra dingę dokumentai buvo išplėšti Vilniuje. Kur buvo įmonės buveinė, nežino. Nežino ir ar įmonė turėjo ofisą, tačiau žino, kad įmonė užsiiminėjo nekilnojamu turtu. A. D. kaip direktorius jokia veikla, susijusia su įmone, neužsiiminėjo. Priėmimo - perdavimo aktų nepasirašinėjo. Įmonės turto nematė, nes jam A. R. sakė, kad viską išplėšė. Įmonės automobilio nematė taip pat. Į Registrų centrą nuėjo pėsčiomis, A. R. lyg atvažiavo su tėvo automobiliu „Volvo“. Žino kaip atrodo džipas „Jeep Grand Cherokee“. Susitiko su A. R. Registrų centro kieme, nepamena ar jis išvis buvo su automobiliu. Išėmė dublikatus iš Registrų centro, tai buvo įmonės registravimo pažymėjimas ir įstatai, daugiau įmonės dokumentų nematė, antspaudo neturėjo. Su kaltinamuoju A. R. ar jo tėvu nebuvo kalbos apie įmonės turtą, materialines vertybes, tik administratorius buvo iškvietęs, buvo kalbama apie automobilius ir kažkokius baldus. Administratorius klausė, kur yra įmonės turtas. Pas administratorių buvo A. D. ir kaltinamojo A. R. tėvas. Pačio kaltinamojo A. R. nebuvo. Nepamena, ką pasakė A. R. tėvas dėl baldų ir automobilio, nes daug metų praėjo. Kiek pamena, jis patvirtino, kad kažkoks turtas buvo, bet nepamena ar kalbėjo apie baldus ar automobilius. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, viską geriau atsiminė. Į policiją dėl įmonės reikalų nesikreipė. Taip pat parodė, kad jam parodytoje panaudos sutarties ir ketinimų protokolo kopijose, kiek yra įžiūrima, esantys parašai panašūs į jo.

Perskaičius liudytojo A. D. pirmiau duotus parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino juos. Liudytojas A. D. parodė, kad dirbo nuo 2009-05-18 iki 2009 m. birželio pabaigos direktoriaus pareigose UAB (duomenys neskelbtini). Jį į darbą priėmė akcininkas A. R., kuris prašė atstatyti įmonės dokumentus, kurie buvo pavogti Vilniuje iš ofiso. Kai buvo iškelta įmonei bankroto byla, jo, kaip direktoriaus, įgaliojimai pasibaigė. Apie įmonės turimą turtą, tame tarpe biuro įrangą ir automobilį „Jeep Grand Cherokee“, nieko nežinoma. Iš A. R. girdėjo, kad buvo Vilniuje pavogta biuro įranga, tame tarpe, baldai, kompiuteriai. Dėl to jis buvo kreipęsis į policiją, buvo atliekamas tyrimas (1 t., 74- 74-77 b. l.; 2 t., 146-148 b. l.).

Liudytojas S. P. parodė, kad buvo įkurta uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir akcininkai paskyrė S. P. direktoriumi. Akcininkais buvo D. D., V. B. ir jis. A. P. turėjo 50 procentų akcijų, o V. B. ir D. D. po 25 procentus. S. P. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, maždaug 2006-2008 m. A. R. irgi dirbo įmonėje. A. R., A. R. tėvą, pažinojo nuo jaunystės. S. P. A. R. priėmė į darbą, jis dirbo vadybininku, o A. R. buvo komercijos direktorius. Po to S. P. savo akcijas pardavė A. R., tačiau jis vėliau persigalvojo. Tada per A. R. akcijos buvo pasiūlytos latvių įmonei, kurios pavadinimo neatsimena. S. P. iš darbo išėjo 2008 m. Gali būti, kad liepos 7 d. Kadangi nebuvo direktoriaus, turtą perdavė akcininkui A. R. pagal perdavimo aktą. Turtas, tai buvo baldai, kompiuteriai, įranga, faksai. Įmonėje automobilis „Jeep Grand Cherokee“ buvo, tačiau neatsimena ar jis dar buvo Lietuvoje, ar jis dar buvo paskolintas į Rusiją, nes automobiliu naudojosi rusai. Bendradarbiavo su žmonėmis iš Rusijos dėl nekilnojamojo turto. Jie žadėjo pirkti sklypus, žemes. Įmonėje turėjo būti dokumentai, kad automobilis rusams buvo duotas naudotis darbo reikalais. Iš Rusijos buvo atvažiavę žmonės, kurie norėjo pirkti sklypus. Tuos rusus susirasti padėjo A. R.. Buvo du vyrai virš 30 metų, maždaug 180 cm. ūgio, europinės rasės. Su jais buvo susitikę ofise. Kada tiksliai jie atskrido ir kas juos atvežė į ofisą, nepamena. Su rusais buvo kalba apie sklypus, kurie buvo ruošiami (duomenys neskelbtini). Ten buvo du kvartalai, buvo nupirkta žemė, pradėti daryti projektai, kad ten padaryti gyvenvietę, įvesti komunikacijas, paruošti sklypus ir parduoti. Buvo pradėta daryti, tačiau prasidėjo blogi laikai ir liko iki galo nepadaryta. Tarėsi su rusais, kad jie pasižiūrės kaip seksis ir galbūt parems finansiškai. Kokia suma parems, nepamena, bet suma buvo nemaža. Investuoti turėjo į komunikacijų įdiegimą. Žadėjo investuoti ir gauti savo procentą. Pokalbyje dalyvavo du rusai, S. P. ir A. R.. Su rusais taip pat palaikė ryšius telefonu. Po to jiems buvo paskolintas automobilis „Jeep Grand Cherokee“ naudotis Lietuvoje ir išvažiuoti iki Rusijos bei parvažiuoti atgal. Prieš tai tuo automobiliu važinėjo jis pats, o vėliau V. R., kuri dirbo jų įmonėje ir buvo dukterinės įmonės direktorė. Kas ruošė automobilio perleidimo sutartį, neatsimena, bet ją pasirašė S. P. su vienu rusu, kurio pavardės neatsimena. Tada buvo paduoti automobilio rakteliai ir dokumentai. Į klausimus atsakydamas S. P. taip pat parodė, kad rusai automobilį paėmė tada, kai jis jau nedirbo. Tikslaus laiko nepamena, bet žino, kad automobilį atvarė V. R.. Rusai naudojosi tuo automobiliu jau prieš akto surašymą, o paskui vėl važinėjo V. R.. V. R. važinėjo su ja per du kartus. Anksčiau apie šį automobilį nepasakojo nei ikiteisminio metu, nei anksčiau apklaustas teisme, nes jo to neklausė. Turbūt S. P. pasirašė panaudos sutartį, nes buvo vienintelis direktorius. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą vedė UAB (duomenys neskelbtini). Su jais sutartį pradžioje pasirašė S. P.. Dokumentus nunešdavo S. P. arba užeidavo buhalterė, jeigu laiku nebuvo priduodami. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų vagystės yra girdėjęs, bet nieko negali pasakyti. Apie sąskaitą – faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) nieko nežino, neatsimena.

Paskelbus liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmiau teisme duotus parodymus, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. parodė, kad jis su kitais dviem akcininkais 2006 metais įkūrė UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo direktoriumi. Į darbą buvo priėmęs pažįstamą A. R., per kurį susipažino su jo sūnumi A. R., kurį priėmė į darbą. 2008-07-07 išėjo iš darbo, o nuo 2008-07-08 laikinu įmonės vadovu buvo paskirtas A. R.. 2008-07-09 liudytojas surašė įmonei priklausančio turto perdavimo aktą, kurį pasirašė su A. R.. Aktu buvo perduotas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, kuriuo iki perdavimo naudojosi V. R.. Ar biuro įranga galėjo būti perleista UAB (duomenys neskelbtini), nežino, tačiau mano, jog pardavimo dokumentai, t.y. sąskaita – faktūra, buvo surašyta fiktyviai (1 t., 79-80 b. l.).

Ankstesnio teisminio nagrinėjimo metu liudytojas S. P. parodė, kad buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2006 m. birželio iki 2008 metų. Įmonės pradžia buvo labai sėkminga, po to prasidėjo krizė, pakilo kainos ir prasidėjo problemos dėl žemės ūkio paskirties pakeitimo. S. P. pats save atleido, parašė prašymą, užregistravo, praėjo dvi savaitės ir per Sodrą jį atleido akcininkai V. B. ir D. D.. S. P. tuo metu akcijas pardavė kaltinamajam A. R., kuris tuo metu buvo komercijos direktorius. Jam buvo perduotas įmonės turtas, surašytas priėmimo - perdavimo aktas. Buvo perduoti dokumentai, bylos, antspaudas, seifų rezervacijos, kompiuteriai, stalai, televizorius, telefonas, automobiliai „Volvo“, „Toyota“, „Jeep Grand Cherokee“ ir „Mercedes“. Automobilis „Jeep Grand Cherokee“ buvo pirktas naudotis V. R. pagal įsakymą. Viskas buvo perduota ir pasirašyta. Buvo su A. R. nuvažiavę į Vilnių, kur jis buvo išsinuomojęs ofisą. Visas dokumentų perdavimas vyko Kaune, o po kurio laiko S. P. reikėjo kažkokio dokumento, bet nuvykus į Vilnių nieko nerado, nei stalų, nei dokumentų. Buvo tuščias kabinetas. A. R. atrakino duris, sustoję žiūrėjo, sako buvo daiktai sudėti, bet jų nėra. A. R. ėjo aiškintis pas pastato savininkus, bet niekas nieko nežinojo. Tada S. P. A. R. patarė kreiptis į policiją su pareiškimu, kad dingo daiktai ir dokumentai. Po to buvo susitikę su A. R. ir kiek žino jis gavo atsakymą, kad tyrimas nutrauktas. Apie biuro įrangos perleidimą UAB (duomenys neskelbtini) S. P. nieko nežino. UAB (duomenys neskelbtini), visa buhalterinė apskaita buvo finansinių paslaugų įmonėje, kuri vykdė buhalterinę apskaita. Buvo su jais sudaryta sutartis, jie saugojo dokumentus. Atsakinga buvo A. S., A. S. buvo direktorius (2 t., 108-109 b. l.).

Liudytoja A. S. parodė, kad ji tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Anksčiau dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiima buhalterinėmis paslaugomis. Toje įmonėje dirbo direktore, po to buhaltere. Sutartį dėl buhalterinės apskaitos sudarė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. P.. Kai UAB (duomenys neskelbtini) nuomojosi verslo centre patalpas (duomenys neskelbtini), tame pačiame pastate įsikūrė ir UAB (duomenys neskelbtini). Atėjo direktorius su kaltinamuoju A. R. pas juos, jie sudarė sutartį ir pradėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Jų biurai buvo tame pačiame aukšte. Ji pamena, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pagrindas buvo žemės sklypų supirkimas už banko paskolas, turint tikslą juos parduoti. Tuo metu įmonė veiklą vykdė, nes iš banko gaudavo paskolas ir už jas pirkdavo žemės sklypus, kažkiek paėmė rezervacijos mokesčių. Kai atėjo pas ją S. P. su A. R., tuo metu A. R. toje įmonėje neužėmė jokių pareigų, jis joje oficialiai nedirbo. Įmonės dokumentus buhalterinei apskaitai tvarkyti pagrinde pateikinėjo S. P., kartais ir A. R. irgi atnešdavo, nes jie sėdėjo viename kabinete. Jai buvo perduodamos visos pirkimo sąskaitos, pirkimo dokumentai, darbo užmokesčio dokumentai, mokesčių deklaracijos. Jie pagrinde jai nešė kvitus, įsigijimo dokumentus, sutartis, banko išrašus. Mėnesiui pasibaigus, turėjo būti atnešami dokumentai už praėjusį mėnesį. Kadangi kabinetai buvo šalia, tai būdavo, kad atnešdavo ir po vieną sąskaitą. Jos įmonė buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) tvarkė nuo pradžių, jokių dokumentų likučių atnešta nebuvo. Kiekvienais metais padarydavo finansinę atskaitomybę. Pagal priėmimo – perdavimo aktą viskas būdavo suarchyvuojama, sunumeruojama ir jiems su abiejų pusių parašais atiduodama, o Registrų centrui pateikiama finansinė atskaitomybė. UAB (duomenys neskelbtini) buvo gražiai įsikūrę, buvo gražūs baldai, stiklinės pertvaros. Baldai buvo įmonės, nes jie buvo parduoti. Kabinete be baldų buvo kompiuteris, spausdintuvas. Įmonė (duomenys neskelbtini) nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daugiau šios įmonės patalpų, kur galėtų laikyti materialines vertybes, nežinojo. A. S. tvarkant buhalterinę apskaitą direktoriai nesikeitė, bet žinojo, kad jie keičia direktorių, todėl nutraukė su jais sutartį. Jų paprašė įdarbinti naują direktorių, tai senam direktoriui viską atidavė ir pabaigė su jais reikalus, nes jie buvo įsiskolinę už paslaugas, juos „maitino pažadais“, buvo (duomenys neskelbtini) centrui įsiskolinę, jau antstolis buvo atėjęs. Kas realiai vyksta įmonėje (duomenys neskelbtini) žinojo S. P. ir A. R., jie dalijosi ta pačia informacija. Jie visą laiką buvo kartu tame pačiame kabinete. Tvarkomos įmonės dokumentus perdavė S. P., rašė priėmimo - perdavimo aktą. Po dokumentų perdavimo rado dar dokumentų, nes kraustėsi į kitas patalpas. Į juos kreipėsi bankroto administratorius, klausdamas ar dar turi dokumentų. Tada kažkokius dokumentus rado, kuriuos pagal sąrašą atidavė, bet ten nebuvo buhalteriniai dokumentai, o buvo kažkokios sutartys. Ką turėjo, tą atidavė. Kai gaudavo sutartis, tai matydavo kainas, sklypo pavadinimą ir kam reikia sumokėti pinigus. Matė kaip vykdoma įmonės veikla. Įmonės tikslas buvo pelno siekimas, o iš pateiktų dokumentų matydavo įmonės veiklos sritis. Be pirkimo – pardavimo sandorių nežino kitokios įmonės veiklos. Įmonė (duomenys neskelbtini) neturėjo tarptautinių ryšių, įmonės dokumentuose ji nematė įmonės vykdomos veiklos su užsienio šalies įmonėmis. Nežino ar įmonė be pirkimo - pardavimo sandorių vykdė statymo, realizavimo, rangos, tarpininkavimo darbus. Jie nusipirko sklypus, o ką darė po to, ji nežino. Kiek pagal sąskaitas buvo nupirkta turto, tiek jo ir registruodavo. Kiek užregistruodavo, tiek įtraukdavo į apskaitą. Įmonė turėjo automobilių, bet kiek jų turėjo, nežino. Gal vienas automobilis buvo įsigytas lizingu, bet tiksliai negali pasakyti. Buvo automobilis „Jeep Grand Cherokee“, tuo automobiliu disponavo, bet ar jis įmonės apskaitoje buvo nupirktas, ar išnuomotas, ar įgytas lizingu, nežino. Jei būtų mačiusi automobilio panaudos sutartį, tai būtų pasakiusi. Atsimena, kad kažkas važinėjo automobiliu „Jeep Grand Cherokee“, aikštelėje jį įbraukė ar užstatė, bet tik tiek ir žino. Nepamena iki kada vykdė buhalterinę apskaitą, bet jos darbas baigėsi kai ji perdavė dokumentus pagal veiklos pabaigą, kai mokesčių inspekcijai išsiuntė paskutinę deklaraciją, nes kiekvieną mėnesį siųsdavo po dvi deklaracijas apie šios įmonės veiklą. Kai perdavė dokumentus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos nebevykdė. Atsimena, kad antstolis atėjo baldų, taip pat atėjo iš (duomenys neskelbtini) atsakingas žmogus, o baldus nešė per duris. Jie tuos baldus norėjo pasiimti už skolą. Antstolis ir (duomenys neskelbtini) atstovas žiūrėjo kaip tuos baldus išnešė. Kai nešė baldus, dar vykdė apskaitą, bet čia ir buvo paskutinis momentas. Perdavė dokumentus ir jie dingo. Sąskaita - faktūra dėl baldų buvo išrašyta iš A. S. buhalterinės programos A. R. nurodymu kam ir už kiek išrašyti. Už sąskaitą - faktūrą atsakingas tas, kas pasirašo. Tikrai buvo iš UAB (duomenys neskelbtini) parašas, kas tą dokumentą išrašė. Po kiek laiko, kai įsikėlė į kitą ofisą, buvo susisiekęs bankroto administratorius, nes jam pateikė pretenzijas dėl skolos. Visus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė S. P. pasibaigus metams. Už metus atiduoda dokumentus, juos sunumeruoja, surašo ko ir kiek yra, kiek sąskaitų - faktūrų, banko išrašų. Nepamena, kad būtų nedavę buhalterinės apskaitos dokumentų UAB (duomenys neskelbtini), nes jie neatsiskaitę, kadangi tai su jais nesusiję.

Liudytojas A. S. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo atsakingas už marketingą, o įmonės savininkė buvo žmona. Kaltinamasis A. R. turėjo kelias įmones, o jų įmonė vedė buhalterinę apskaitą. Su UAB (duomenys neskelbtini) sutartį turėjo pasirašyti direktorius. Apie sutarties nutraukimus informuojama prieš mėnesį, per tą laiką suruošiami dokumentai su lydraščiais ir perduodami įmonės atstovui. Šiuo konkrečiu atveju neatsimena kaip vyko dokumentų perdavimas, A. S. tame procese nedalyvavo. Bankroto administratoriaus atstovas buvo atvažiavęs, pasiėmė kai kuriuos dokumentus, kurie buvo likę, bet tai buvo neeisminiai dokumentai. Administratoriui pasakė, kad visi pagrindiniai dokumentai perduoti direktoriui S. P.. Automobilio „Jeep Grand Cherokee“ likimo nežino, tačiau žino, kad toje įmonėje buvo keletas automobilių.

Liudytoja V. R. ankstesnio teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad atėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pas A. R. į jo kuriamą įmonę UAB (duomenys neskelbtini), jo įmonės buveinė buvo (duomenys neskelbtini) verslo centre. Atėjo dirbti per jo tėvą A. R., kurį gerai pažinojo. Jis buvo gerbiamas žmogus, juo pasitikėjo. V. R. tapo UAB (duomenys neskelbtini) akcininke. Buvo S. P. paduoti pinigai ir nunešti į banką. Tai buvo iš anksto suplanuota jo ir A. R.. Įmonė buvo kuriama tam, kad V. R. taptų auka. Ji užėmė direktorės pareigas. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 60 procentų akcijų UAB (duomenys neskelbtini), o kita dalis buvo jos. Formaliai 40 procentų akcijų turėjo ji, bet pinigus davė A. R.. Jis padavė pinigus S. P. ir juos sumokėjo banke. UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė veiklos, santykiai su A. R. buvo geri, viskas buvo gerai, ką liepdavo tą padarydavo. V. R. net nesuprato, ką ten veikia. Automobilis „Jeep Grand Cherokee“ priklausė UAB (duomenys neskelbtini), jai davė juo naudotis be jokio įgaliojimo. Nuo 2008 m. pradžios iki pavasario tuo automobiliu V. R. ir naudojosi. Automobilį gavo be jokių dokumentų. Po to kažkam reikėjo jį atiduoti. Automobilis stovėjo kieme, rakteliai buvo, bet konkrečiai, kad reikia to automobilio pasakė A. R.. V. R. grąžino automobilį A. R. nurodymu. Kam buvo perduoti rakteliai, negali nurodyti. UAB (duomenys neskelbtini) kabinetai buvo šalia, buvo kažkokios finansinės problemos, bet viskas vyko per A. R.. Buvo paimta paskola UAB (duomenys neskelbtini) V. R. vardu. Tai buvo padaryta A. R. ir A. R. susitarimu. A. R. norėjo įsigyti automobilį „Mercedes benz“ UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Balandžio 8 d. visi veiksmai kartu su A. ir A. R. buvo atlikti, kad paskola dėl 175 000 Lt būtų suteikta, užstatant V. R. asmeninį butą kredito unijai. Pinigus išėmė iš įmonės sąskaitos Vilniuje kartu su A. R. ir jam atidavė, o jis tuos pinigus kredito unijai davė kaip užstatą už automobilį „Mercedes benz“. V. R. taip pat paėmė 20 000 Lt asmeninę paskolą Vilniaus banke ir pinigus atidavė. V. R. liko be namų skolose, prievolė grąžinti paskolą liko jai. Kodėl subankrutavo UAB (duomenys neskelbtini), nežino. V. R. UAB (duomenys neskelbtini) direktore buvo iki 2008-07-25. Buvo parašiusi pareiškimą, kad nori išeiti, bet jos niekas neatleido. Pati save per Sodrą atleido. Tuomet 2008 m. spalio mėn. per akcininkų susirinkimą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo paskirtas A. R.. V. R. dalyvavo įrangos išvežime, gal liepos mėn. 15-20 dienomis. Būnant ofise, atvažiavo jaunuoliai supakuoti baldus, buvo atėję ir antstoliai. Išvežė viską kas buvo kabinetuose į Vilnių. V. R. paėmė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ir savo darbinį kompiuterį. Priėmimo – perdavimo dokumentų nepasirašinėjo ir nematė, kad kas nors pasirašinėtų. Jos tik prašė pabūti, kol išveš daiktus. A. R. prašė pabūti, kai išvežinėjo daiktus, jo pačio nebuvo, jis laukė Vilniuje kol atveš daiktus. Šiuo metu V. R. skolinga apie 100 000 Lt. Paskolą Vilniaus banke jau išsimokėjo, bet liko paskola Kredito unijai. Atidavus savo butą dar liko skolinga 113 000 Lt.

Liudytojas M. K. ankstesnio teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2009 m., iškėlus bankroto bylą, administratoriumi buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) ir kaip įgaliotas asmuo M. K. buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) administratoriumi. Atliko visus veiksmus iki tol, kol buvo paskirtas administratorius A. R.. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo A. D.. Ką jis turėjo, tą ir perdavė. Buhalterinių dokumentų neturėjo. Buhalterinę apskaitą vedė UAB (duomenys neskelbtini) ir dalis dokumentų buvo pas juos, kuriuos iš jų perėmė pagal priėmimo – perdavimo aktą. UAB (duomenys neskelbtini) perdavė visus dokumentus, kurie jiems buvo pateikti, bet visi dokumentai nebuvo pateikti. Sudėjus dokumentus, gautus iš direktoriaus ir iš UAB (duomenys neskelbtini), dokumentų vis tiek trūko. Nebuvo pilnai vedamos buhalterinės apskaitos kortelės, turto apskaitos pirkimas, skolų kortelės, registrai, viso to nebuvo. Nebuvo pateikta buhalterinės apskaitos vedančiai įmonei ir jie neperdavė administratoriui, nes UAB (duomenys neskelbtini) vedė apskaitą pagal jai pateiktus dokumentus. Buvo žemės sklypai, tačiau teoriškai jie buvo perduoti. Buvo ištraukti dokumentai iš registrų centro. Taip pat ėmėsi veiksmų išieškoti automobilius. A. D. nurodė, kad jokių automobilių nėra. Aiškino, kad jie pavogti, jam neperduoti. A. D. M. K. nurodė, kad negali perduoti daiktų, kurie priklauso įmonei, nes jie parduoti, tačiau nepateikė, jokių sutarčių. Baldus pardavė A. R., kuris tam neturėjo įgaliojimo. Dėl automobilio „Jeep Grand Cherokee“ administratorius kreipėsi į policiją. Kad A. R. buvo akcininkas susidarė įspūdis iš perimtų dokumentų, kuriuos perdavė UAB (duomenys neskelbtini). Pradžioje buvo trys akcininkai. Taip pat parodė, kad byloje yra A. D. paaiškinimas, kad apie automobilį A. R. paaiškins asmeniškai. Jis pripažino, kad žinojo kur yra tas automobilis. Jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) M. K. neturėjo.

Liudytojas A. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad A. R. yra jo sūnus, todėl atsisako duoti parodymus (2 t., 109-110 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-11-09 liudytojas A. R. parodė, kad 2006-10-24 buvo įsigijęs automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2007-03-16 pardavė UAB (duomenys neskelbtini). Po automobilio pardavimo, juo nesinaudojo. Apie automobilio dingimą, nieko nežino (1 t., 83 b. l.).

2012-04-23 liudytojas A. R. papildomai parodė, kad jo sūnus A. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o nuo 2008 m. pavasario atėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus pareigas. Kadangi sūnus norėjo keltis dirbti į Vilnių, todėl ketino pirkti biuro įrangą iš UAB (duomenys neskelbtini). Jam sūnus padavė pasirašyti sąskaitą – faktūrą, tačiau, kas ją surašė, nežino. Pagal šią sąskaitą jo sūnus pirko biuro įrangą, o A., kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, pardavė. Jo sūnus negalėjo pasirašyti šios sąskaitos, nes buvo abiejų įmonių vadovu. Ar buvo atsiskaityta už šią biuro įrangą, nežino, tik sūnus tą žadėjo padaryti. Ne vėliau kaip už metų sūnus tą įrangą išsivežė į Vilnių, ją laikė saugomose patalpose, bet ji iš ten buvo pavogta. Ar biuro įranga buvo apskaityta jau kaip UAB (duomenys neskelbtini) turtas, jam nežinoma. Kodėl yra neatitikimas, jog įrangą parduoda 2008-07-08, o ji yra perduodama iš S. P. jo sūnui A. R. tik 2008-07-09, negali paaiškinti (1 t., 85-87 b. l.).

2010-03-18 bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus įgalioto asmens A. R. pareiškime nurodoma, jog įmonei nėra perduotas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 59 b. l.).

2011-03-02 bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus įgalioto asmens A. R. pareiškime nurodoma, jog neteisėtai parduota įmonei priklausanti biuro įranga UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu yra A. R.. Duomenų už pinigų įmokėjimą ar pervedimą už parduotą turtą nėra (1 t., omas 88 b. l.).

2010-04-21 A. R. pareiškime nurodyta, kad jis nuo 2008-05-29 iki 2009-08-25 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus pareigose. Jam priėmimo – perdavimo aktu direktorius S. P. perdavė įmonės turtą ir dokumentus. Perdavimo aktą pasirašė, bet neskaitė, todėl nežino, ar buvo perduotas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dirbdamas direktoriumi automobilio nematė ir, kur jis buvo, nežino. 2009 m. rugpjūčio mėn. buvo paskirtas naujas direktorius A. D., kuriam jis perdavė visą įmonės turtą, tačiau jokių perdavimo aktų nerašė (1 t., 106 b. l.).

2010-09-14 apklaustas liudytoju apklaustas A. R. patvirtino aplinkybes, nurodytas 2010-04-21 pareiškime (1 t., 108-109 b. l.)

Iš 2008-07-09 priėmimo – perdavimo akto matyti, kad buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. P. perduoda komercijos direktoriui A. R. įmonei priklausantį turtą, tame tarpe automobilį „Jeep Grand Cherokee“ ir biuro įrangą (1 t., 73 b. l.).

Iš 2008-07-08 PVM sąskaitos – faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000017 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas A. R. parduoda biuro įrangą už 75 306,97 litų sumą UAB (duomenys neskelbtini), kurią atstovauja A. R.. Tačiau iš aukščiau nurodyto 2008-07-09 priėmimo – perdavimo akto matyti, kad turtas A. R. yra perduotas tik 2008-07-09 (1 t., 90 b. l.).

Iš 2009-11-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00103-09, vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 1 p., kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), galėjo būti laikomi baldai ir kompiuterinė technika, priklausanti UAB (duomenys neskelbtini). (1 t., 95-99 b. l.).

2011-05-31 Kauno apygardos teismo įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-252-260/2011 (Nr. B2-17-260/2016) nurodyta, kad „<...įmonės turtą buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. P. 2008 m. liepos 9 d. Priėmimo pardavimo aktu perdavė komercijos direktoriui A. R., kuris 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu buvo paskirtas šios bendrovės laikinai einančiu pareigas direktoriumi. Nepriklausomai nuo to, ar turtas buvo parduotas su l.e.p. direktoriumi A. R. susijusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), pastarajai nesumokant už pirktą turtą, ar turtas buvo perimtas A. R. ir jo nuslėptas, vertintina, kad tokios manipuliacijos su UAB (duomenys neskelbtini) turtu buvo atliekamos siekiant išvengti atsiskaitymų su šios bendrovės kreditoriais, kas taip pat yra įmonės tyčinio bankroto požymis. Tačiau įmonės turto, konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju automobilio „Jeep Grand Cherokee“ nuslėpimas ir neperdavimas administratoriui, teismo vertinimu, pripažintinas dar viena aplinkybe, patvirtinančia, jog buvęs UAB (duomenys neskelbtini) l.e.p. direktorius A. R., perėmęs 2008-07-09 paminėtą automobilį iš buvusio įmonės vadovo S. P. ir jo vėliau neperdavęs nei 2009-05-18 paskirtam įmonės direktoriui A. D., nei po bankroto bylos iškėlimo paskirtam administratoriui, siekė išvengti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais“ (5 t., 37-40 b. l.).

2012-10-25 civilinis ieškinys pareikštas dėl 125 306,97 litų / 36291,41 EUR sumos bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) naudai, (1 t., 102, 105 b. l.). 2015-12-14 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisė į A. R. ir visos ieškovo teisės ir pareigos šioje baudžiamojoje byloje yra perleistos UAB (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo A. R. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d., 300 str. 3 d., yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais bei išdėstytais įrodymais.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma bent viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjimas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes.

Nors, A. R. teigė, kad nebuvo nei formalus, nei faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia ne tik faktiniai ir objektyvūs byloje esantys duomenys, tai yra įmonės akcininkų balsavimų protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2008-07-04 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 20, 2009-05-19 gautu ir 2009-06-08 įregistruotu VĮ „Registrų centras“, tai yra tą pačią dieną, kada direktoriumi buvo įregistruotas A. D., laikinai įmonei vadovauti buvo paskirtas A. R. (1 t., 72 b. l.; 5 t., 42-45 b. l.), tačiau ir liudytojų V. R., A. S., A. D. parodymai, o taip pat ir kaltinamojo tėvo A. R., kurio parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nurodant, kad faktiškai visų klausimų spendime dalyvavo, priiminėjo sprendimus, davė nurodymus ir įmonei UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai vadovavo kaltinamasis A. R.. Be to ir pats kaltinamasis, kuris kreipėsi į Vilniaus miesto VPK pareiškimu nurodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einantis direktoriaus pareigas (1 t., 95-99 b. l.), ar pareiškime Kauno apskrities VPK nurodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (1 t., 106 b. l.). Kad kaltinamasis A. R., šioje byloje jam kaltinime inkriminuotu laikotarpiu, tai 2008 m. liepos mėnesį, užėmė laikinai einančio direktoriaus pareigas ir realiai buvo faktiniu bendrovės direktoriumi UAB (duomenys neskelbtini) yra preziumuojama įsiteisėjusiuose 2011-05-31 Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-252-260/2011 (Nr. B2-17-260/2016) ir 2015-10-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-405-573/2015, kurioje A. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 164 str., 182 str. 2 d., 223 str. 1 d., kurio pastarasis neskundė ir jame nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo.

Kad kaltinime nurodytas automobilis „Jeep Grand Cherokee“ ir biuro įranga buvo perduoti kaltinamajam A. R. užfiksuota 2008-07-09 priėmimo – perdavimo akte, kuriame nurodyta, kad buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. P. perduoda komercijos direktoriui A. R. įmonei priklausantį turtą, tame tarpe automobilį „Jeep Grand Cherokee“ ir biuro įrangą (1 t., 73 b. l.).

Nors kaltinamasis A. R. teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) biuro įranga buvo išvežta į kitą, tariamą įmonės biurą Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur ji neva dingo, ar buvo pavogta, tačiau tokia jo iškelta versija nepasitvirtino ir buvo paneigta Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-11-09 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio kaltinamasis A. R., šiame tyrime prisistatęs laikinai einantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Nors kaltinamasis teismui pateikė 2008-04-02 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2008-N01, tarp UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., 66-79 b. l.), tačiau ši sutartis dar neįrodo, kad patalpos buvo realiai perduotos subnuomininkui UAB (duomenys neskelbtini) sutarties šalių pasirašytu patalpų perdavimo – priėmimo aktu, kaip tai numato sutarties 5 p., ir nepaneigia Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-11-09 nutarime nustatytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini), negalėjo būti laikomi baldai ir kompiuterinė technika, priklausanti UAB (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetas neginčytinai patvirtina, kad A. R. 2008 m. liepą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi ir einančiu direktoriaus pareigas, K. (duomenys neskelbtini), Kaune, pasisavinimo jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį ir kaltinime nurodytą turtą, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 32 964,39 eurų žalą. Taigi kaltinamasis A. R., einantis direktoriaus pareigas, jo žinioje buvusį didelės vertės (BK 190 str. prasme) svetimą, kaltinime nurodytą UAB (duomenys neskelbtini) turtą, paėmė ir pasisavino jį, tai yra elgėsi su juo kaip su nuosavu ir taip padarė žalą turto savininkui, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Šis svetimo turto pasisavinimas laikytinas baigta nusikalstama veika, kadangi kaltininkas įgijo galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, todėl kaltinamajam A. R. inkriminuota nusikalstama veika, teisingai kvalifikuota pagal BK 183 str. 2d.

Nors kaltinamasis A. R. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d., ir parodė, kad įmonės direktorius S. P. kreipėsi į įmonės buhalterinę apskaitą vykdančią UAB (duomenys neskelbtini), kad būtų išrašyta kaltinime nurodyta suklastota PVM sąskaitą - faktūra. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. S. A. R. padavė pasirašyti sąskaitą - faktūrą, kurią jis taip pat pasirašė. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita buvo išrašyta UAB (duomenys neskelbtini). Pasirašęs šią sąskaitą atidavė atgal A. S.. A. R. pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau įmonė nebuvo jo. A. R. buvo tik samdomas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus kategoriškai paneigė liudytojai: S. P., A. S., A. S., V. R. ir A. R.. Nustatyta, kad liudytoja A. S. būtent kaltinamojo A. R. nurodymu išrašė šią sąskaitą – faktūrą, kurią pasirašė kaltinamasis A. R., kaip jis nurodė, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas - direktorius, kuriam neva ši įmonė nebepriklausė ir jo tėvas, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, tačiau neturintis jokių tam įgaliojimų, - A. R.. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad tuo metu jam UAB (duomenys neskelbtini) nebepriklausė ir pateikė 2007-09-09 Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau ši aplinkybė VĮ „Registrų centras“ įregistruota nebuvo (5 t., 56-58 b. l.), be to ir ši aplinkybė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Atsižvelgiant į tai, byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, kad 2008-07-08 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 75 306,97 Lt / 21 810,41 EUR (su PVM) vertės turtą įgyja UAB (duomenys neskelbtini), paruošta kaltinamojo A. R. iniciatyva, jo pasirašyta, pinigai į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą nepervesti, t.y. paruošta siekiant pasisavinti didelės vertės (BK 190 str. prasme) svetimą turtą, iš anksto žinant, kad turtas realiai parduotas nebus, UAB (duomenys neskelbtini) pajamų negaus, todėl vertintina, kad liepdamas suruošti tokį dokumentą, jį pasirašydamas, A. R. šį dokumentą suklastojo.

Taigi iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos nustatyta, kad kaltinamasis A. R. 2008 m. liepą, Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, siekdamas pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą, suklastojo dokumentą – 2008-07-08 UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą - faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000017, į jį surašydamas žinomai neteisingus duomenis dėl 21 810,41 eurų (75 306,97 lito) vertės biuro įrangos, kurią tariamai įsigyja UAB (duomenys neskelbtini), pirkimo, šį dokumentą pasirašė pats ir davė pasirašyti savo tėvui – UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkui A. R., tokiu būdu padarydamas didelę žalą juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d.