- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- I-1501-428/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Atsakovas
- Kybartų pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3Žala
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimų, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas skundais kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (toliau – Teismas) ir prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2017-08-14 sprendimą Nr. 2S-5222, Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN) direktoriaus 2017-06-13 nutarimą Nr. 5/48-490, 2017-06-13 nutarimą Nr. 5/48-491, 2017-06-26 nutarimą Nr. 5/48-538, 2017-07-07 nutarimą Nr. 5/48-577, priteisti iš atsakovų 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovus nelaikyti pareiškėjo kameroje su rūkančiais asmenimis ir įpareigoti atsakovus įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus taikant pareiškėjui izoliaciją nuo kitų asmenų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunduose (I t., b. l. 3–5, 20–21) nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad dėl fizinio susidorojimo jis nesutiko atlikti bausmės pirmame būryje. Dėl to pareiškėjui buvo paskirtos neteisėtos nuobaudos už tai, jog jis nenori ir negaliu eiti į jam paskirtą būrį. Pareiškėją administracija persekiojo už jo reiškiamą nepasitenkinimą dėl narkotikų platinimo Kybartų PN. Atsakovai skirdami nuobaudas pažeidžia tarptautinės teisės aktus bei pareiškėjo teises. Atsakovai neleidžia pasirinkti pareiškėjui su kuo gyventi kamerose. Teisės aktai draudžia skirti bausmes tik už tai, kad kalinamas asmuo nenori vienoje patalpoje būti ar gyventi su kitu asmeniu su kuriuo jis nesutaria. Pareiškėjui ilgą laiką buvo taikomos žiaurios, nežmoniškos pačios sunkiausios bausmės – 15 parų, viena po kitos, laikant baudos izoliatoriuje atimant visas teises vien tik dėl to, jog nesutinka būti laikomam vienoje kameroje su visą parą rūkančiais asmenimis ir narkotikus vartojančiais, smurtaujančiais asmenimis. Pareiškėjas yra kalinamas nuo 2016 m. gruodžio mėnesio ypač ankštoje vienvietėje 2 kameroje. Į kamerą perkeliami asmenys, kurie vartoja narkotikus, yra nestabilios psichikos, agresyvaus elgesio, kurie visą parą rūko ir verčia pareiškėją kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taipogi teko kęsti agresyvių asmenų elgesį, patyčias, smurtinius išpuolius, daiktų vagystę iš pareiškėjo, grasinimus. Taip administracija kerštauja, kad pareiškėjas nebendrautų su organizacijomis, bando priversti jį atsisakyti pilietinės veiklos. Pareiškėjas ne katą kreipėsi ir į administraciją ir į Kalėjimų departamentą dėl jo izoliavimo. Kalėjimų departamentas pagal teisės aktus privalo kontroliuoti pataisos įstaigas ir jas prižiūrėti. Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundus nereaguoja ir tokiu neveikimu sukėlė pareiškėjui neturinę žalą. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, didelius moralinius išgyvenimus, reikšmingus sveikatos sutrikimus. Pareiškėjui sutriko miegas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kybartų PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 31–35) nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose buvo baustas 46 kartus drausminėmis nuobaudomis: 3 kartus už nustatyto režimo reikalavimų pažeidimą, 2 kartus už trukdymą pareigūnams vykdyti pareigas ir nevykdymą administracijos nurodymų, 1 kartą už savavališką energijos naudojimą, 1 kartą iš kito nuteistojo paėmė daiktus, 2 kartus už tai, kad uždengė miegamosios vietos šonus uždangalu, 36 kartus atsisakė atlikti paskirtą bausmę paskirtame būryje ir 1 kartą už kitų pažeidimų padarymą. 2017-03-10 Kybartų pataisos namų drausmės komisija posėdžio metu svarstė pareiškėjo atsisakymą atlikti laisvės atėmimo bausmę pirmame nuteistųjų būryje ir siūlė skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą - perkėlimą iš paprastosios į drausmės grupę 1 (vieneriems) metams. Kybartų pataisos namų direktorius 2017-03-10 nutarimu Nr. 5/48-211 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą - perkėlimą iš paprastosios į drausmės grupę 1 (vieneriems) metams. Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-03-10 įsakymu Nr. 1/16-77 pareiškėjas buvo perkeltas iš pirmo nuteistųjų būrio kamerų tipo patalpų 2 kameros į šeštą nuteistųjų būrį 123 kamerą, miegamąją vietą KTP 123.1. 2017-06-12 apie 15.30 val. pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje, motyvuodamas, jog kiti nuteistieji toleruoja subkultūrą ir daro pažeidimus, nors realiai tų nuteistųjų pareiškėjas nepažinojo. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-03-10 įsakymo Nr. 1/16-77 „Dėl nuteistųjų priskyrimo drausmės grupei ir perkėlimo iš vieno būrio į kitą būrį“ 1.1. punkto reikalavimus, už tai Kybartų pataisos namų direktorius 2017-06-13 nutarimu Nr.5/48-491 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 (penkiolikai) parų. 2017-06-24 ir 2017-06-25 pareiškėjas pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę paskirtame būryje dėl konflikto su kitu nuteistuoju. Buvo pasiūlyta pareiškėjui bausmę atlikti kituose Kybartų pataisos namų nuteistųjų būriuose, tačiau pareiškėjas atsisakė ir priežasčių nenurodė. Todėl Kybartų pataisos namų direktorius 2017-06-25 nutarimu Nr.5/48-538 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 12 (dvylikai) parų. 2017-07-06 pareiškėjas pareiškė, jog atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje dėl konfliktų su nuteistaisiais. Todėl Kybartų pataisos namų direktorius 2017-07-07 nutarimu Nr.5/48-577 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 12 (dvylikai) parų. Kybartų pataisos namų psichologinės grupės vyresniosios specialistės R. S. 2013-02-12 išvadoje Nr. 1-61/17 „Dėl nuteistojo perkėlimo iš paprastosios į drausmės grupę galimybės“, nurodyta, kad nuteistajam būdingas perdėtas situacijos vertinimas, adaptavimosi naujomis sąlygomis sunkumai, galimas nuolatinis manipuliavimas situacija siekiant asmeninių tikslų (nuteistajam tinkamų gyvenimo sąlygų). 2017-07-20 pareiškėjo charakteristikoje yra nurodyta, jog pareiškėjas bendraujant neleidžia dalyvauti diskusijoje, visą bendravimo laiką orientuotas į save, į savo norų ir lūkesčių tenkinimą, mąstymas vienpusiškas, orientuotas į savęs gynybą, nesugeba pažvelgti iš kitos perspektyvos, įstringa detalėse, nesusijusios su pokalbio tema, orientuotas į tikslo siekimą, savo tikslų siekia manipuliaciniais būdais, savivertė neadekvati, todėl adaptacija pataisos namuose apsunkinta. Kybartų pataisos namai netoleruoja nuteistųjų smurto, patyčių, žeminimo, išnaudojimo, alkoholio vartojimo bei narkotinių medžiagų platinimo ir vartojimo. Jeigu nuteistieji įstaigoje smurtauja, žemina kitus nuteistuosius ar vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, alkoholį jie yra griežtai baudžiami, reikalui esant perkeliami į kitus nuteistųjų būrius ar kitus pataisos namus. Dėl narkotinių medžiagų disponavimo, Kybartų pataisos namų pareigūnams sulaikius nuteistąjį su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nedelsiant pradedami ikiteisminiai tyrimai. Kybartų pataisos namai mano, kad pareiškėjas nepagrįstai šmeižia Kybartų pataisos namų administraciją, teigdamas, kad Kybartų pataisos namų pareigūnai atlieka neteisėtus veiksmus, perkeldami pareiškėją atlikti bausmės į kamerą su kitais nuteistaisiais. Atsakovė mano, kad pareiškėjui nėra pagrindo ir priežasčių, dėl kurių turėtų būti taikytas BVK 70 straipsnio 6 dalis. Realaus pavojaus pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, kuris galėtų atsirasti dėl jo, kaip jis pats įvardija, visuomeninės ar politinės veiklos, Kybartų pataisos namuose nėra. Pareiškėjo atsisakymas gyventi administracijos jam paskirtame 6-e būryje galimai susijęs su noru gyventi geresnėmis sąlygomis, negu gyvena kiti nuteistieji. Kybartų pataisos namų administracija netoleruoja nuteistųjų subkultūros ar bet kokių nuteistųjų skirstymų, kurių nenumato teisės aktai. Nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje. Kybartų pataisos namų administracija, skirstydama nuteistuosius į konkrečius būrius, kameras, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje vis dar gyvuojančiais nerašytais įstatymais.
Papildome atsiliepime (It., b. l. 165-167) atsakovė nurodė, jog 2017-06-09, 2017-06-10 ir 2017-06-11 pareiškėjas pareiškė, jog atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje dėl konflikto su nuteistuoju. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Už tai Kybartų pataisos namų direktorius 2017-06-13 nutarimu Nr.5/48-490 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą - uždrausti vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Įvertinus nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nuteistiesiems, kuriems paskirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta nuobauda, yra suvaržomos jų teisės BVK 92 straipsnyje nustatyta apimtimi. Akivaizdu, kad nuteistajam, kuriam paskirta nuobauda, dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio, prieštaraujančio bausmės atlikimo režimo reikalavimams, kyla neigiamos pasekmės, pasireiškiančios jo atitinkamų teisių suvaržymu. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytas neigiamas pasekmes lėmė paties pareiškėjo elgesys, o ne Kybartų pataisos namų administracijos neva neteisėti veiksmai, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėjas, atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame būryje, nurodydavo, jog nenori gyventi kartu su rūkančiu asmeniu. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Kybartų pataisos namų kamerų tipo patalpose griežtai draudžiama, todėl pareiškėjo teiginys dėl jo izoliavimo, apgyvendinimo su nerūkančiais yra nepagrįstas. Pažymime, kad pareiškėjas nuo 2017-09-14 iki 2018-03-07 laisvės atėmimo bausmę atlieka paskirtoje kameroje vienas.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pateiktu skundu nesutinka (I t., b. l. 88-89). Kalėjimų departamentas 2017-08-14 raštu Nr. 2S-5222 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus nutarimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėtų Kybartų PN nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Kalėjimų departamentas išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundžiamus faktus konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra išsamūs ir pagrįsti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto. Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas, tačiau pateikia tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjui kilusią neturtinę žalą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl Kybartų pataisos namų nutarimų, kuriais jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl įpareigojimo atsakovus nelaikyti jo kameroje su rūkančiais asmenimis bei taikyti pareiškėjui izoliaciją nuo kitų asmenų ir priteisti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog Kybartų PN direktoriaus 2017-06-13 nutarimu Nr. 5/48-490 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždrausta vieną mėnesį apsipirkti parduotuvėje, už tai, kad pareiškėjas 2017-06-09 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą - apie 15.00 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ame būryje. Tokį patį pažeidimą nuteistasis padarė 2017-06-10 ir 2017-06-11. Buvo konstatuota, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-03-10 įsakymo Nr. 1/16-77 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ 1.1. punkto reikalavimus (I t., b. l. 169).
Kybartų PN direktoriaus 2017-06-13 nutarimu Nr. 5/48-491 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų, už tai, kad jis 2017-06-12 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą - apie 15.30 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ame būryje. Buvo konstatuota, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-06-12 įsakymo Nr. 1/16-178 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ 3.1 punkto reikalavimus (I t., b. l. 48).
Kybartų PN direktoriaus 2017-06-26 nutarimu Nr. 5/48-538 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 12 parų, už tai, kad jis 2017-06-24 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą - apie 15.35 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ame būryje. Tokį patį pažeidimą pareiškėjas padarė 2017-06-25. Buvo konstatuota, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-06-12 įsakymo Nr. 1/16-178 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ 3.1 punkto reikalavimus (I t., b. l. 65).
Kybartų PN direktoriaus 2017-07-07 nutarimu Nr. 5/48-577 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 12 parų, už tai, kad jis 2017-07-06 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą - apie 15.40 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ame būryje. Buvo konstatuota, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-03-10 įsakymo Nr. 1/16-77 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ 1.1 punkto reikalavimus (I t., b. l. 77).
Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2017-08-14 sprendimu Nr. 2S-5222 nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir nurodė, jog pareiškėjui paskirtos nuobaudos yra teisėtos ir pagrįstos (I t., b. l. 157-158).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1-2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Drausminės nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Administracinėje byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2017-06-09, 2017-06-10, 2017-06-11, 2017-06-12, 2017-06-24, 2017-06-25, 2017-07-06 atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 6 būryje. Šias aplinkybes patvirtina Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų tarnybiniai pranešimai (I t., b. l. 39, 40, 50, 60, 67-68, 140-141, 171, 175, 178), Kybartų PN kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymos (I t., b. l. 47, 64, 76, 170). Aplinkybės, jog atsisakė eiti gyventi į 6 būrį nei skunde teismui, nei paaiškinimuose, pateiktuose Kybartų PN administracijai, neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas atsisakymo atlikti bausmę 6 būryje priežastį nurodė, tai, kad 6 būryje atlieka bausmę agresyvūs, linkę nusikalsti, vartojantys narkotines medžiagas, rūkantys, terorizuojantys nuteistieji, prieš pareiškėją vykdantys smurtinius išpuolius bei toleruojantys subkultūrą asmenys (I t., b. l. 41-42, 51-52, 61-62, 69-71, 176-177, 183-184). Tačiau tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyrius savo tarnybinėse pažymose nurodė, jog Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi duomenų, kad kitų nuteistųjų agresija ar neteisėti veiksmai būtų nukreipti prieš pareiškėją. 2017-06-26 Kriminalinės žvalgybos pažymoje nurodyta, jog dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje yra atlikę tarnybinį tyrimą ir pareiškėjui buvo pasiūlyta bausmę atlikti kituose būriuose, bet nuteistasis atsisakė ir priežasčių nepaaiškino (I t., b. l. 64).
Kybartų PN kriminalinės žvalgybos skyriuje 2017-04-18 tarnybinio tyrimo išvadoje
Nr. 10/23-60 (II t., b. l. 4-5) nustatyta, jog 2012-05-10 nuteistasis E. Č. atvyko atlikti jam paskirtą bausmę į Kybartų PN iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo. 2012-08-13 nuteistasis E. Č. pataisos namų skirstymo komisijos paskirtas į 1-ą būrį. 2012-10-16 nuteistasis E. Č. paskirtas į 7-ą nuteistųjų būrį, 2013-02-11 į 1-ą nuteistųjų būrį,
2013-02-12 į 6-ą nuteistųjų būrį, 2014-02-03 paskirtas į 1-ą būrį. 2014-03-31 nuteistasis paskirtas į 6-ą nuteistųjų būrį, 2014-10-02 - į 1-ą nuteistųjų būrį. Nuteistasis vėl atsisakė vykdyti Kybartų PN administracijos nurodymus, todėl 2014-11-24 paskirtas į drausmės grupės 6-ą nuteistųjų būrį.
2015-12-01 nuteistasis paskirtas į 1-ą nuteistųjų būrį, o nuteistajam atsisakius eiti į paskirtą 1-ą būrį, 2015-12-14 jis paskirtas į drausmės grupės 6-ą nuteistųjų būrį. 2016-12-16, pasibaigus drausminei nuobaudai, nuteistasis paskirtas į 1-ą nuteistųjų būrį. 2017-03-10 nuteistasis paskirtas į
6-ą nuteistųjų būrį ir apgyvendintas kamerų tipo patalpoje Nr. 123. Šioje kameroje jau drausminę nuobaudą atliko nuteistasis D. S.. Nuteistasis E. Č., netrukus po to, kai buvo apgyvendintas kameroje Nr. 123, ėmė terorizuoti nuteistąjį D. S., reikalaudamas, kad pastarasis paliktų kamerą. Kai nuteistasis D. S. nepasidavė nuteistojo
E. Č. daromam psichologiniam spaudimui, nuteistasis E. Č. ėmė rašyti įvairius šmeižikiško pobūdžio raštus apie nuteistąjį D. S. įstaigos administracijai, siekdamas kameroje Nr. 123 būti vienas. Kadangi ir tokiais veiksmais nepavyko nuteistojo
D. S. išvyti iš kameros Nr. 123, todėl nuteistasis E. Č. 2017-04-16 apie 16.00 val. atsisakė atlikti bausmę vienoje kameroje su nuteistuoju D. S., apkaltinęs pastarąjį smurtu. Nuteistasis E. Č. savo paaiškinimuose paaiškino, kad atsisako būti paskirtoje kameroje kartu su nuteistuoju D. S., kadangi pastarasis smurtauja, reikalauja „duoklės“, grasina nužudyti. Nuteistasis D. S. paaiškino, jog būtent nuteistasis
E. Č. jam grasino susidorojimu už pareikštas pastabas dėl nevalyvumo, netvarkingumo. Grasinimus ir šantažus tekdavo išklausyti kiekvieną dieną. 2017-04-16 nuteistasis E. Č. jam grasino už cigaretes, arbatą pasamdyti kitus nuteistuosius, kurie sužalotų nuteistąjį
D. S., gąsdino nuteistąjį D. S. peiliu. Nuteistasis D. S. apie tokį nuteistojo E. Č. elgesį pranešė pareigūnams. Nuteistasis R. G. paaiškino, jog jam yra anksčiau tekę atlikti drausminę nuobaudą vienoje kameroje su nuteistuoju E. Č. ir nuolat tekdavo patirti jo terorizavimą, kad jį paliktų kameroje vieną. Nuteistasis E. Č. į pastabas nereaguodavo, greitai įniršdavo, grasindavo sužaloti. Nustatė tyrimo metu, jog nuteistasis E. Č. savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei pažeidė Kybartų PN direktoriaus 2017-03-10 įsakymą Nr. 1/16-77 „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“, BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Išdėstytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo atliekamas tyrimas dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 6 būryje. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 6 būryje aplinkybės buvo pagrįstos ir tai, kad kilo reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei ir, kad būtent 6 būryje ketinama susidoroti, ar kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl kitų nuteistųjų priešiško elgesio. Be to, atlikus tarnybinį tyrimą pareiškėjui buvo pasiūlyta bausmę atlikti kituose Kybartų PN nuteistųjų būriuose, bet pareiškėjas atsisakė ir priežasčių nepaaiškino. Kybartų PN 2018-04-23 rašte Nr.1/2-2523 nurodė, jog 2017-03-06, 2017-03-24 ir 2017-06-25 smurtinių įvykių, susijusių su pareiškėju, nebuvo užfiksuota (II t., b. l. 3).
Tai įrodo, jog Kybartų PN administracija reaguoja į pareiškėjo skundus bei siekia sudaryti pataisos įstaigoje saugią aplinką. Pareiškėjui atsisakius persikelti į minėtą būrį, pareiškėjas buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems Kybartų PN pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis. Pareiškėjo nurodytas priežastis vertino Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Nenustačius realios grėsmės pareiškėjo sveikatai ir gyvybei buvo siūloma pareiškėjo atsisakymą atlikti bausmę 6 būryje, vertinti kaip drausmės pažeidimą.
BVK 142 straipsnyje nurodytos nuobaudų rūšys, kurios skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems gali būti skiriamas uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų (BVK 142 str. 1 d. 4 p.). Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (BVK 142 str. 2 d.). Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka. BVK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatyti principiniai nuobaudų skyrimo reikalavimai - t.y. nuobauda skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda, nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 10 parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skiriant nuobaudas būtų pažeisti pirmiau nurodyti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudas taip pat buvo laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos tik išnagrinėjus pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybes, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus.
BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjas padarė, pažeidimai įrodyti, procesinių pažeidimų, nulemiančių skundžiamų nutarimų neteisėtumą, nepadaryta. Todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų naikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-06-13 nutarimą Nr. 5/48-490, 2017-06-13 nutarimą Nr. 5/48-491, 2017-06-26 nutarimą Nr. 5/48-538, 2017-07-07 nutarimą Nr. 5/48-577. Taip pat nėra pagrindo panaikinti Kalėjimų departamento 2017-08-14 sprendimo Nr.2S-5222, priimto pareiškėjo skundą išnagrinėjus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuoti, teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjas prašo įpareigoti Kybartų pataisos namus skirti jam izoliaciją nuo kitų nuteistųjų. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas patektų į kurią nors iš šių kategorijų, kurioms priskirti asmenys yra laikomi izoliuoti. BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, remdamasis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, buvo kreipęsis į Kybartų pataisos namų administraciją su prašymu taikyti jam izoliaciją (I t., b. l. 51-52, 69-71, 191-192), tokį prašymą jis išreiškė 2017-06-24, 2017-06-25, 2017-07-07 pasiaiškinimuose. Atsakovė skirdama pareiškėjui nuobaudas, nematė priežasčių dėl ko pareiškėjas turi būti izoliuotas. Be to, iš pateiktų teismui duomenų matyti, jog pareiškėjas nuo 2017-09-14 iki 2017-12-28 2 kamerų tipo patalpoje buvo kalinamas vienas (II t., b. l. 47).
Kaip minėta, bylos duomenimis nėra nustatyta, kad pareiškėjas dėl pavojaus jo sveikatai, gyvybei ar kokių nors kitų objektyvių kliūčių negalėtų atlikti bausmės 6 būryje. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodo jokių svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių jam turėtų būti taikoma izoliacija nuo kitų nuteistųjų pagal BVK 70 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog BVK 70 straipsnio 6 dalis nenustato pataisos įstaigai pareigos visais atvejais tenkinti nuteistojo prašymą skirti izoliaciją. Pažymėtina, kad pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017). Todėl įpareigoti Kybartų PN skirti pareiškėjui izoliaciją nuo kitų nuteistųjų nėra teisinio pagrindo ir šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovus nelaikyti pareiškėjo kameroje su rūkančiais asmenimis. BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl rūkančių asmenų kameroje (I t., b. l. 129-130), tačiau tokie faktai nebuvo nustatyti (I t., b. l. 131-138). Pagal minėtus teisės aktus nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Kybartų pataisos namų kamerų tipo patalpose, griežtai draudžiama rūkyti bei nenustačius rūkymo fakto kamerų tipo patalpoje, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovus apgyvendinti pareiškėją su nerūkančiais asmenimis nėra teisinio pagrindo ir šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹.2 punktas nustato, jog kamerų tipo patalpose minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (LVAT 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Pareiškėjas teigia, jog iš kameros ploto turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, teisės aktai nenumato reikalavimo eliminuoti kameroje laikomo baldų, inventoriaus, sanitarinio mazgo užimamą plotą. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).
Atsakovės atstovės pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2 kamerų tipo patalpoje būdavo laikomas vienas arba dviese. Kameros plotas – 7,84 kv. m. Esant minėtiems duomenims ir atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, jog vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma buvo užtikrintas ginčo laikotarpiu.
Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimali ploto norma, t.y. 3,6 kv. m, buvo užtikrinta. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnė, nei įstatymuose numatyta minimali ploto norma, yra nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trim sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) - t.y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsirasti (kilti) valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.