Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-07-30 · Civilinė byla Nr. e2-7612-769/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-30
Bylos Nr.
e2-7612-769/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04538-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
D. M.
Advokatai
Martyna Jonuškaitė
Kategorijos
  • 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-7612-769/2019Proceso Nr. 2-06-3-04538-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 570,95 Eur negrąžintos kredito dalies; 110,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. birželio 13 d. kreipimosi į teismą dienos; 19,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 570,95 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 891,39 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2,20 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. sausio 27 d., iki kreipimosi į teismą dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 58,00 Eur žyminį mokestį; 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1 667,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui; Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 725,32 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 19 proc.) bei 93,29 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. rugsėjo 26 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ieškovei turėjo būti grąžintas per 48 mėnesines įmokas. Ieškovė nurodė, jog atsakovė Sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl 2019 m. birželio 5 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Iš teismui pateiktų ieškovės duomenų matyti, kad skolinantis 1 667,00 Eur sumą, bendra mokėtina suma turėjo būti 2 485,61 Eur, kurioje 725,32 Eur sudaro palūkanos už 48 skolinimosi mėnesius ir 93,29 Eur tarpininkavimo mokestis. Jokie kiti mokesčiai pasiūlyme dėl 1 667,00 Eur suteikimo į bendrą kredito kainą įskaičiuoti nebuvo.

Iš teismui pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovė mokėjo įmokas ieškovei nuo 2017 metų pagal kitas paskolos sutartis, paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2019-03-25 130 eurų. Vartojimo kredito sutarčiai Nr.K159938997 ieškovė priskyrė atsakovės sumokėtą 233,93 Eur sumą. Ieškovės teigimu, atsakovė liko skolinga 1 570,95 Eur paskolos ir 110,25 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. birželio 13 d. kreipimosi į teismą dienos. Pagal teismui pateiktą Priteisiamų sumų detalizaciją, atsakovė yra pilnai sumokėjusi 4 mėnesines įmokas kredito grąžinimui (96,05 Eur), 103,31 Eur palūkanų, 7,84 Eur tarpininkavimo mokesčio ( nors pagal pasirašytą sutartį turėjo mokėti 7 centais mažesnes įmokas), 1,79 Eur vėlavimo palūkanų ( teismui nėra pateiktas vėlavimo palūkanų apskaičiavimo mechanizmas, todėl patikrinti skaičiavimo teisingumo nėra galimybės), todėl laikytina, jog pagal sutartį sumokėta 4 pilnos mėnesinės įmokos ( 96,05+103,31+7,77) ir papildomai 26,8 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, 26,8 Eur suma mažintinas atsakovės kredito likutis,- iki 1 544,15 Eur. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad viso paimto kredito atsakovė negrąžino, sutartis 2019 m. birželio 5 d. nutraukta, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 544,15 Eur likusi negrąžinta kredito dalis.

Sudarydamos vartojimo kredito sutartį šalys susitarė dėl 19 procentų palūkanų normos, buvo nurodyta ir galutinė, per 4 metus mokėtina palūkanų suma,- 725,32 Eur. Vadovaujantis tarp šalių sudarytų Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.11 punktu, atsakovei sutikus su jai teikiamo pasiūlymo dėl 1 667,00 Eur kredito suteikimo sąlygomis, ieškovei iš atsakovės priteistina ieškovės prašoma 110,25 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 13 d.), suma, 19 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1 544,15 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 891,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, ieškinyje nurodydama, kad tai mokestis, skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pažymėtina, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą (ne 1.27 p., kaip nurodyta ieškinyje) tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. 5.3.1. punkte teigiama, kad „Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas“; 5.3.2 punkte nurodyta, kad „1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų“. Teismui pateiktoje dalinių įmokų mokėjimo lentelėje šis mokestis nurodytas kaip „preliminarus“. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis). CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos: kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos informacijos, reikalingos apsispręsti – sudaryti sutartį ar ne, ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, įvertinus, kad Sutartis tarp šalių vienašališkai nutraukta ir ieškovei nebereikia patirti išlaidų, susijusių su atsakovės mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu (kam ir yra ieškovės numatytas tarpininkavimo mokestis), įvertinus šio mokesčio apskaičiavimo tvarką, nurodytą Sutarties 5.3. punkte, priklausomą nuo kasmėnesinių įmokų dydžio ir priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, teismui priteisus visą negrąžintą kreditą, o ne mėnesines įmokas (nuo kurių ir turėtų būti skaičiuojamas tarpininkavimo mokestis Sutarčiai tebegaliojant), prašoma priteisti iki 2022 m. rugsėjo 26 d. paskaičiuota tarpininkavimo mokesčio suma (preliminariai apskaičiuota) laikytina nepagrįsta, todėl šioje dalyje reikalavimas atmestinas.

Ieškovė prašo priteisti 2,20 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y., nuo 2019 m. sausio 27 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškinyje nurodyta, kad šios palūkanos skaičiuojamos pagal Sutarties 6.1 p. bei CK 6.261 straipsnį, numatantį minimalių palūkanų mokėjimą už prievolės termino praleidimą. Pažymėtina, kad teismui pateiktos Sutarties 6.1. punkte nurodyta: vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tai yra, 19 procentų palūkanos yra nustatytos kaip atlyginimas už naudojimąsi paskola. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad yra dviejų rūšių palūkanos: pirma, palūkanos – kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos); antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Iš teismui pateiktos Sutarties 6.2. punkto matyti, jog kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus laiku ir delsiant atlikti mokėjimą daugiau kaip 30 dienų, Bendrovė turi teisę kreiptis į skolos išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą ( taip pat ir netesybas, kurių procentinė išraiška nei Sutarties bendrosiose sąlygose, nei specialiosiose nėra numatyta). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei painiojant terminus „sutartinės mokėjimo palūkanos“, „kompensacinės palūkanos“, „palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi paskola“, ieškinio dalis dėl 2,20 Eur „minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti“ atmestina, kaip nepagrįsta.

Ieškovė prašo priteisti įstatymo nustatytas minimalias palūkanas už priteistą sumą. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 58 Eur žyminio mokesčio, prašo priteisti 246,01 Eur išlaidas už procesinių dokumentų paruošimą teismui. Laikant, kad patenkinta apie 64 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 37 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė prašo priteisti 246,01 Eur už procesinių dokumentų parengimą, nurodydama, kad byla bus vedama per advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biuras“, tačiau ieškinį teismui pateikė ir pasirašė ieškovės vadovė Aiva Remeikienė; PVM sąskaitą-faktūrą už ieškinio parengimą išrašė advokato padėjėja Martyna Jonuškaitė, kuriai suteikti įgaliojimai ne atstovauti ieškovę, bet administruoti advokatų profesinei bendrijai “Euroteisės biuras” priklausančią paskyrą ( įkelti ir per EPP sistemą išsiųsti teismams parengtus procesinius dokumentus),- byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog ši advokato padėjėja galėtų atstovauti ieškovę teisme, todėl prašymas dėl 246,01 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas. Byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 3,58 Eur. Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos susidarė siunčiant procesinius dokumentus atsakovei, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatomis iš dalies nukrypstant nuo CPK 96 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų taisyklių, šios išlaidos į Valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1 544,15 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt keturi eurai 15 ct) negrąžinto kredito, 110,25 Eur (vienas šimtas dešimt eurų 25 ct) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 13 d.), 19 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1 544,15 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37 Eur (trisdešimt septyni eurai ) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,58 Eur (trys eurai 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Atsakovė šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Augustė