Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja s M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 8PM190064, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 1A-336 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 5-2023/66; 2) tuo atveju, jei bus pripažinta, jog pareiškėjo skola muitinei neišnyko, panaikinti Kauno TM 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 8PM190064, Departamento 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 1A-336 ir Komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 5-2023/66 dalyje dėl neatleidimo nuo 9 520 Eur akcizo delspinigių ir 2 245 Eur delspinigių ir įpareigoti Kauno TM iš naujo išnagrinėti šį klausimą.

2.1. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. N1-173- 498/2018 pareiškėjas kartu su D. N., D. B., A. K., K. N. ir E. Ž. pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? ir BK) 199² straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, o būtent iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. 2016 m. spalio 28 d., adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) rajone, neteisėtai laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes: 30 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepažymėtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Savo veiksmais pareiškėjas kartu su kitais baudžiamojon atsakomybėn patrauktais asmenimis nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3, 3.4 punktų reikalavimų, kurie numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, bei Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

2.2. Pareiškėjas kartu su kitais baudžiamojon atsakomybėn patrauktais asmenimis nepateikė įrodymų, nurodytų 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 199 straipsnyje (Sąjungos muitinės kodekso 153 str. 2 d.), kurie patvirtintų Sąjungos prekių muitinį statusą. Tokiu atveju prekės – cigaretės, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas; SMK), 135–137, 139 straipsniais turėjo būti pateiktos muitinei.

2.3. Atsižvelgdama į tai, kad muitinei nepateikta informacija, jog į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos cigaretės buvo deklaruotos Sąjungos muitų teritorijoje ir už jas apskaičiuoti ir sumokėti importo mokesčiai, Kauno TM konstatavo, kad cigaretės nebuvo pateiktos muitinei, o, nesilaikant Sąjungos muitinės kodekso 135–137, 139 straipsniuose nurodytų reikalavimų, pagal 79 straipsnį atsiranda skola muitinei. Todėl vadovaudamasi SMK 79 straipsnio 3 dalies c punktu, Kauno TM pareiškėją kartu su kitais fiziniais asmenimis pripažino solidariai atsakančiais skolininkais muitinei. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2, 3, 12³, 15, 18, 19, 94 straipsniais, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir AĮ) 2, 9, 30 straipsniais, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 ir 97 straipsniais, už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas cigaretes Kauno TM 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 8PM190064 skolos atsiradimo dienai (2016 m. spalio 28 d.) apskaičiavo mokestinę prievolę muitinei 51 183 Eur akcizo, 12 071 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau ? ir PVM), 9 520 Eur akcizo delspinigių ir 2 245 Eur PVM delspinigių. Pareiškėjas kartu su kitais baudžiamojon atsakomybėn patrauktais asmenimis pripažintas solidariai atsakančiu skolininku muitinei bei įpareigotas sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę muitinei.

2.4. Nesutikdamas su Kauno TM 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 8PM190064, pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, kuris 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1A-336 pareiškėjo skundo netenkino ir Kauno TM sprendimą patvirtino.

2.5. Nesutikdamas su atsakovo sprendimais, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri 2023 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 5-2023/66 patvirtino Departamento 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 1A-336 bei neatleido pareiškėjo nuo 9 520 Eur akcizo delspinigių ir 2 245 Eur PVM delspinigių mokėjimo.

2.6. Departamento ir Komisijos sprendimai naikintini, nes yra pasibaigusi prievolė muitinei pagal SMK 124 straipsnį. Pareiškėjo atžvilgiu taikoma mokestinė prievolė negalėjo būti pripažinta nepasibaigusia MAĮ 93 straipsnio 2 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais.

2.7. Pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikoma Komisijos sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-938-442/2022, kadangi šios bylos ir taikytinos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, be to, cituojama byla nebuvo išnagrinėta iš esmės.

2.8. Komisija savo sprendimu nepagrįstai neatleido pareiškėjo nuo delspinigių motyvuojant, kad nusikaltimas buvo padarytas ir apmokestinamos prekės buvo įvežtos grupės asmenų (solidarių skolininkų). SMK 124 straipsnio 5 dalis numato galimybę prievolės pasibaigimo vienam nariui iš solidarių skolininkų daugeto, todėl Komisijos sprendimas nenagrinėti ir netaikyti atleidimo nuo mokestinės nepriemokos delspinigių dalyje vien tuo pagrindu, jog mokestinę neprimoką turi sumokėti ne vienas pareiškėjas, bet grupė asmenų, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.9. Yra visos prielaidos atleisti pareiškėją nuo delspinigių, nelaukiant, kol pasibaigs išieškojimas ir prievolė bus pripažinta beviltiška. Vienintelį pareiškėjo turėtą turtą – automobilį AUDI A3 (vidutinė rinkos vertė 1 330 Eur) Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir Vilniaus TM) areštavo mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti. Jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pareiškėjas neturi. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), vienas, jo darbo užmokestis siekia 750 Eur. Pareiškėjas pateikė išsamius duomenis apie savo ekonominę (socialinę) padėtį, neturimą turtą, o tai, kad jis yra darbingo amžiaus, dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, gauna nuolatines pajamas, nesuteikia garantijos, jog jo iš darbo neatleis ir jis visuomet turės pakankamas pajamas ne tik grąžinti skolą muitinei, bet ir išgyventi už likusias lėšas. Pareiškėjui neturint jokio turto ir didelių pajamų ar pareiškėją atleidus iš darbo, nurodyta mokestinė nepriemoka negalės būti išieškota ir turės būti pripažinta beviltiška, nes pareiškėjas neturės galimybių tą skolą sumokėti per artimiausius 15–20 metų. Todėl iš esmės sumažinus ir atleidus pareiškėją bent jau nuo priskaičiuotų delspinigių, pareiškėjas turės galimybę grąžinti pagrindinę skolą ir oriai gyventi.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.1. Atsižvelgiant į Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio f punkto nuostatą, Kauno TM 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 8PM190064 muito skola pareiškėjui nebuvo apskaičiuota ir įregistruota. Pareiškėjui su kitais solidariaisiais skolininkais įregistruota akcizo, PVM ir su jais susijusių delspinigių skola muitinei. Sąjungos muitinės kodeksas nereglamentuoja akcizo ir PVM apmokestinimo. Nacionalinių mokesčių (akcizų ir PVM) mokestinės prievolės atsiradimo/išnykimo sąlygas, sulaikius gabentas neteisėtai įvežtas į Sąjungos muitų teritoriją prekes (cigaretes), nustatė skolos atsiradimo momentu (2016 m. spalio 28 d.) galiojusios MAĮ, PVMĮ bei AĮ nuostatos.

3.2. Įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, prekės (cigaretės) buvo sulaikytos įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2010 m. balandžio 29 d. sprendime byloje C-230/08 pateiktą išaiškinimą ir tuo metu galiojusią MAĮ 93 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją, mokestinė prievolė (PVM ir akcizas) nepasibaigė. Atsižvelgiant į PVMĮ 3 straipsnio 3 dalį, 94 straipsnio 3 dalį, 2 straipsnio 25 dalį, AĮ 9 straipsnio 2, 13 dalis, tais atvejais, kai nustatoma, kad prekės yra neteisėtai importuotos Lietuvos Respublikoje, akcizą ir importo PVM turi sumokėti asmenys, kurie pagal Sąjungos muitinės kodeksą laikomi asmenimis, turinčiais importo skolą muitinei, todėl Kauno TM prekėms (cigaretėms), sulaikytoms (konfiskuotoms) jų gabenimo metu (2016 m. spalio 28 d.), pagrįstai apskaičiavo importo PVM ir akcizą galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

3.3. LVAT, išnagrinėjęs panašią bylą, 2022 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-938-442/2022 konstatavo, kad skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte numatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo.

3.4. Departamento generalinis direktorius 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1B-569 (2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1B-1064 redakcija) patvirtino Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos muitinėje pripažinimo beviltiška, beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos taisykles, kurios nustato mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška procedūrą, todėl delspinigių mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška klausimas šiame bylos nagrinėjimo etape nespręstinas.

3.5. Įvertinus pateiktą informaciją (pareiškėjas dirba, gauna nuolatines pajamas, išlaikomų asmenų neturi), nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, todėl nėra pagrindo atleisti jį nuo apskaičiuotų akcizo ir PVM delspinigių mokėjimo.

II.

4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5.1. Pareiškėjui su kitais solidariaisiais skolininkais įregistruota akcizo, PVM ir su jais susijusių delspinigių skola muitinei. Sąjungos muitinės kodeksas nereglamentuoja akcizo ir PVM apmokestinimo. Nacionalinių mokesčių (akcizų ir PVM) mokestinės prievolės atsiradimo/išnykimo sąlygas, sulaikius gabentas neteisėtai įvežtas į Sąjungos muitų teritoriją prekes (cigaretes), nustatė skolos atsiradimo momentu galiojusios MAĮ, PVMĮ bei AĮ nuostatos. Įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, prekės (cigaretės) buvo sulaikytos įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgęs į ESTT 2010 m. balandžio 29 d. sprendime byloje C-230/08 pateiktą išaiškinimą ir tuo metu galiojusią MAĮ 93 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją, teismas konstatavo, kad mokestinė prievolė (PVM ir akcizas) nepasibaigė. Tais atvejais, kai nustatoma, kad prekės yra neteisėtai importuotos Lietuvos Respublikoje, akcizą ir importo PVM turi sumokėti asmenys, kurie pagal SMK laikomi asmenimis, turinčiais importo skolą muitinei. Teismas darė išvadą, kad Kauno TM prekėms (cigaretėms), sulaikytoms (konfiskuotoms) jų gabenimo metu, pagrįstai apskaičiavo importo PVM ir akcizą galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5.2. LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-938-442/2022, konstatavo, kad skolos muitinei išnykimas dėl SMK 124 straipsnio 1 dalies e punkte numatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui PVM ir akcizo mokestinė prievolė įregistruota pagrįstai.

5.3. Atleidimo nuo delspinigių pagrindai yra įtvirtinti MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas jį nuo apskaičiuotų delspinigių prašė atleisti vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų delspinigių, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Teismo vertinimu, MGK skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad, įvertinus pateiktą informaciją (pareiškėjas dirba, gauna nuolatines pajamas, išlaikomų asmenų neturi), nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, todėl nėra pagrindo atleisti jį nuo apskaičiuotų akcizo ir PVM delspinigių mokėjimo.

6. Teismo vertinimu, Departamentas ir MGK turėjo pakankamus pagrindus priimti skundžiamus sprendimus. Kauno TM 2018 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 8PM190064, Departamento 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 1A-336 ir MGK 2023 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. 5-2023/66 buvo pagrįsti objektyviais tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Teismas darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.

III.

7. Pareiškėjas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikoma Komisijos sprendime nurodyta LVAT 2022 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-938- 442/2022. Bylų aplinkybių faktinės situacijos ir teisinis aiškinimas yra skirtingas, šalys taip pat yra skirtingos, todėl teismo teiginys, jog skolos muitinei išnykimas dėl SMK 124 straipsnio 1 dalies e punkte numatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo ir pareiškėjui PVM ir akcizo mokestinė prievolė įregistruota pagrįstai, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, nurodoma byla nebuvo išnagrinėta iš esmės.

8.2. Tuo atveju, jei būtų taikomas ESTT 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje C-489/20, mokestinė skola muitinei pareiškėjui turėtų būti panaikinta.

8.3. Pagal SMK 124 straipsnio 5 dalį, jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys ir tą muitą atsisakoma išieškoti, skola muitinei išnyksta tik tam asmeniui ar asmenims, iš kurių muitą atsisakyta išieškoti. Taigi pats kodeksas numato galimybę prievolės pasibaigimo vienam nariui iš solidarių skolininkų daugeto, todėl teismo sprendimas nenagrinėti ir netaikyti atleidimo nuo mokestinės nepriemokos delspinigių dalyje vien tuo pagrindu, jog mokestinę nepriemoką turi sumokėti ne vienas pareiškėjas, bet grupė asmenų, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

8.4. Yra visos prielaidos atleisti pareiškėją nuo delspinigių, nelaukiant, kol pasibaigs išieškojimas ir prievolė bus pripažinta beviltiška, tačiau teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimą (sprendimas be motyvų).

8.5. Vienintelį pareiškėjo turėtą turtą – automobilį AUDI A3 (vidutinė rinkos vertė 1 330 Eur) Vilniaus TM areštavo mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pareiškėjas neturi, gyvena vienas, jo darbo užmokestis siekė 750 Eur, tačiau užsitęsus ginčui pareiškėjas jau beveik vienerius metus yra bedarbis ir neturi galimybių artimiausiu metu įsidarbinti bei mokėti skolą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo prievolė mokėti jam priskaičiuotus 9 520 Eur akcizo delspinigius ir 2 245 Eur PVM delspinigius pripažintina beviltiška ir pareiškėjas nuo jų atleistinas.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

9.1. Atsižvelgiant į Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio f punkto nuostatą, Kauno TM 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 8PM190064 muito skola pareiškėjui nebuvo apskaičiuota ir įregistruota. Pareiškėjui su kitais solidariaisiais skolininkais įregistruota akcizo, PVM ir su jais susijusių delspinigių skola muitinei. Sąjungos muitinės kodeksas nereglamentuoja akcizo ir PVM apmokestinimo. Nacionalinių mokesčių (akcizų ir PVM) mokestinės prievolės atsiradimo/išnykimo sąlygas, sulaikius gabentas neteisėtai įvežtas į Sąjungos muitų teritoriją prekes (cigaretes), nustatė skolos atsiradimo momentu (2016 m. spalio 28 d.) galiojusios MAĮ, PVMĮ ir AĮ nuostatos.

9.2. Kaip nurodyta įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, prekės (cigaretės) buvo sulaikytos įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į ESTT 2010 m. balandžio 29 d. sprendime byloje C-230/08 pateiktą išaiškinimą ir tuo metu galiojusią MAĮ 93 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją, mokestinė prievolė (PVM ir akcizas) nepasibaigė.

9.3. Atsižvelgiant į PVMĮ 3 straipsnio 3 dalį, 94 straipsnio 3 dalį, 2 straipsnio 25 dalį, AĮ 9 straipsnio 2, 13 dalis, tais atvejais, kai nustatoma, kad prekės yra neteisėtai importuotos Lietuvos Respublikoje, akcizą ir importo PVM turi sumokėti asmenys, kurie pagal Sąjungos muitinės kodeksą laikomi asmenimis, turinčiais importo skolą muitinei, todėl Kauno TM prekėms (cigaretėms), sulaikytoms (konfiskuotoms) jų gabenimo metu (2016 m. spalio 28 d.), pagrįstai apskaičiavo importo PVM ir akcizą galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

9.4. LVAT, išnagrinėjęs panašią bylą, 2022 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-938-442/2022 konstatavo, kad skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte numatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo.

9.5. Departamento generalinis direktorius 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1B-569 (2018 m. lapkričio 30 įsakymo Nr. 1B-1064 redakcija) patvirtino Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos muitinėje pripažinimo beviltiška, beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos taisykles, kurios nustato mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška procedūrą, todėl delspinigių mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška klausimas šiame bylos nagrinėjimo etape nespręstinas.

9.6. Įvertinus nustatytas aplinkybes (pareiškėjas yra darbingo amžiaus, išlaikomų asmenų neturi), nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog šiuo metu pareiškėjas yra bedarbis, savaime negali būti priežastimi atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno TM 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 8PM190064, kuris patvirtintas Departamento 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1A-336 ir Komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 5-2023/66, pareiškėjui paskaičiuotos mokestinės prievolės muitinei (akcizo ir PVM mokestis, delspinigiai), kadangi muitinei nepateikta informacija, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos cigaretės buvo deklaruotos Sąjungos muitų teritorijoje ir už jas apskaičiuoti ir sumokėti importo mokesčiai, bei atleidimo nuo delspinigių mokėjimo.

11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl ginčijamų sprendimų atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

13. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti vadovaujamasi LVAT 2022 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-938-442/2022 pateiktais išaiškinimais. Pareiškėjo teigimu, remiantis ESTT 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje C-489/20 pateiktais išaiškinimais, mokestinė skola muitinei pareiškėjui turėtų būti panaikinta.

15. Byloje nustatyta, kad Komisija 2018 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolu nusprendė sustabdyti pareiškėjo skundo dėl Departamento 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1A-336 nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas analogiško pobūdžio byloje. LVAT 2022 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-938-442/2022 panaikino Komisijos sprendimą ir grąžino mokestinį ginčą Komisijai nagrinėti iš naujo.

16. Byloje nustatyta, kad Departamentas ginčijamu sprendimu patvirtino Kauno TM 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 8PM190064, kuriuo pareiškėjas kartu su kitais fiziniais asmenimis pripažintas solidariu skolininku muitinei ir pareiškėjui su kitais solidariais skolininkais įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 51 183 Eur akcizas, 12 071 Eur PVM, 9 520 Eur akcizo delspinigiai ir 2 245 Eur PVM delspinigiai. Pažymėtina, kad muito skola pareiškėjui nebuvo apskaičiuota ir įregistruota. Nacionalinių mokesčių (akcizų ir PVM) mokestinės prievolės atsiradimo/išnykimo sąlygas, sulaikius gabentas neteisėtai įvežtas į Sąjungos muitų teritoriją prekes (cigaretes), nustatė skolos atsiradimo momentu (2016 m. spalio 28 d.) galiojusios MAĮ, PVMĮ ir AĮ nuostatos.

17. MAĮ 93 straipsnio 2 dalis (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti: 1) muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia; 2) tos prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn, arba sunaikinamos, arba negrįžtamai prarandamos dėl faktinės prekių prigimties, nenumatytų arba nenugalimos jėgos aplinkybių; 3) jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos.

18. MAĮ 93 straipsnio 2 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 2 punktas taikomas tais atvejais, kai yra sulaikomos prekės, kurios yra muitinės priežiūroje, atliekant veiksmus, kuriais muitinė siekia užtikrinti, jog būtų laikomasi muitų teisės aktų ir kitų teisės aktų reikalavimų. MAĮ 93 straipsnio 2 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 3 punktas taikytinas tik tai atvejais, kai prekės yra sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu.

19. Nagrinėjamu atveju prekės nebuvo pateiktos muitinei, su jomis nebuvo atliekamos jokios muitinės procedūros, jos buvo sulaikytos ne jų įvežimo momentu, o joms esant Sąjungos muitų teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjo mokestinė prievolė negali būti pripažinta pasibaigusia MAĮ 93 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

20. Pareiškėjo nurodomame ESTT 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje Nr. C-489/20 pateikti išaiškinimai taip pat nepatvirtina apeliacinio skundo pozicijos dėl skolos muitinei išnykimo. Pažymėtina, kad ESTT 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje C-489/20 nusprendė, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, 2 straipsnio b punktas ir 7 straipsnio 1 dalis ir 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalies d punktas ir 70 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Reglamento Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e punkte numatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Todėl Kauno TM prekėms (cigaretėms), sulaikytoms (konfiskuotoms) jų gabenimo metu, pagrįstai apskaičiavo akcizą ir PVM galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų dėl jo atleidimo nuo delspinigių mokėjimo ir vertindama pirmosios instancijos teismo išvados, kad mokesčių administratorius pagrįstai neatleido pareiškėjo nuo apskaičiuotų delspinigių, pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, jog MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo ekonominės padėties, priėjo prie pagrįstos išvados, kad jos nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo dėl sunkios jo ekonominės padėties. Kaip nustatyta, pareiškėjas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jis turi išlaikomų asmenų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų akcizo ir PVM delspinigių mokėjimo.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pripažinti beviltiška pareiškėjo prievolę mokėti jam priskaičiuotus 9 520 Eur akcizo delspinigius ir 2 245 Eur PVM delspinigius bei nuo jų atleisti. Kaip matyti, pareiškėjo ginčijamuose sprendimuose nebuvo sprendžiamas dėl delspinigių mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška klausimas. Todėl šis pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas kaip nepatenkantis į šios administracinės bylos dalyką. Pažymėtina, kad Departamento generalinis direktorius 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1B-569 (2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1B-1064 redakcija) patvirtino Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos muitinėje pripažinimo beviltiška, beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos taisykles, kurios nustato mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška procedūrą.

23. Apibendrinant šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

24. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.